Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-889/2012

Teisėja Galina Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02091-2011-2

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (D. A.) ir nuteistojo O. G. (O. G.) gynėjos advokatės Veros Gortovanovos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 str. 1 d. (dėl S. A. apiplėšimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. F. (M. F.) apiplėšimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. J. apiplėšimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. A. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Tuo pačiu nuosprendžiu O. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl S. A. apiplėšimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. F. (M. F.) apiplėšimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. J. apiplėšimo) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

O. G. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių Lietuvos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civiliniai ieškiniai patenkinti ir iš D. A. ir O. G. solidariai priteista S. A. naudai 1005,00 Lt, M. F. naudai 3600,00 Lt ir M. J. naudai 1222,00 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. ir D. A. nuteisti už tai, kad panaudoję fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y. kad jie, 2011 m. rugsėjo 2 d., apie 3.00 val., prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kai D. A. sugriebęs už striukės ir pargriovęs S. A. ant žemės, tyčia sudavė keletą smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, O. G. tyčia kojomis ir rankomis sudavė pastarajam ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, iš džinsų kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung-GT-S5230“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt vertės, kuriame buvo „Pildyk“ SIM kortelė, 5,00 Lt vertės, ir tokiu būdu, panaudoję fizinį smurtą ir atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė S. A. priklausantį 1005,00 Lt vertės turtą.

Taip pat O. G. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie, 2011 m. spalio 5 d., apie 22.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kai D. A. iš už nugaros apkabinus ir ranka užspaudus burną nukentėjusiajai M. J. bei taip atėmus pastarajai galimybę priešintis, O. G. pagrobė jai priklausančią juodos spalvos rankinę 250,00 Lt vertės, kurioje buvo: akiniai nuo saulės 150,00 Lt vertės, dėklas akiniams 20,00 Lt vertės, odinė piniginė 50,00 Lt vertės, 12,00 Lt grynųjų pinigų, pilkos spalvos skėtis 100,00 Lt vertės, trys USB raktai po 100,00 Lt vertės kiekvienas, bendros 300,00 Lt vertės, skaičiuotuvas 30,00 Lt vertės, ir tokiu būdu, panaudoję fizinį smurtą ir atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė M. J. priklausantį 912,00 Lt vertės turtą.

Taip pat O. G. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie 2011 m. lapkričio 18 d., apie 22.00 val., ties namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, O. G. prisiartinus iš nugaros, bandė tyčia pargriauti ant žemės nukentėjusįjį M. F., bet pastarajam pasipriešinus, o D. A. tyčia sudavus vieną smūgį M. F. į veidą, O. G. tyčia sudavė vieną smūgį pastarajam į galvą, nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę, ir taip M. F. atėmę galimybę priešintis, iš vidinės nukentėjusiojo striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt vertės, 3600,00 Lt grynųjų pinigų ir tokiu būdu, panaudoję fizinį smurtą ir atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė M. F. priklausantį 4000,00 Lt vertės turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vis dėlto pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas neriboja apeliacinės instancijos teismo veiksmų, tikrinant apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems.

Kaip matyti iš D. A. apeliacinio skundo turinio, jis neigia savo kaltę padaręs vieną iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, t. y. dėl nukentėjusiajai M. J. priklausančio turto pagrobimo, panaudojant fizinį smurtą nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės dydžiu.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad D. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dėl nukentėjusiosios M. J. apiplėšimo yra nuteistas nepagrįstai, nesant nei tiesioginių nei netiesioginių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog būtent jis kartu su O. G. dalyvavo apiplėšiant nukentėjusiąją 2011 m. spalio 5 d., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje. Pažymėtina, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek viso teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę dėl minėtos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu neatpažino D. A. kaip antrojo užpuoliko, dalyvavusio jos apiplėšime. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teigiama, kad nukentėjusioji atpažino D. A. kaip antrąjį užpuoliką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau teismo posėdžio protokole tai neužfiksuota. Nuteistasis O. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad plėšimo M. J. atžvilgiu jis neįvykdė, taip pat jis nenurodė, kad šio apiplėšimo metu būtų dalyvavęs D. A.. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo gauta jokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis D. A. padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiosios M. J. atžvilgiu. Taigi konstatuotina, kad byloje nėra nei nukentėjusiosios, nei liudytojų parodymų, nei daiktinių ar rašytinių įrodymų, kurie sietų nuteistąjį D. A. ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, kuriais remiantis būtų galima jo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p. teismas turi priimti išteisinamąjį nuosprendį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos tesimas nesivadovavo minėtu Lietuvos Respublikos BPK straipsniu ir nepagrįstai, nesant nė vieno nuteistojo D. A. kaltės įrodymo, jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl nukentėjusiosios M. J. atžvilgiu įvykdyto plėšimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, dėl šios nusikalstamos veikos D. A. yra išteisintinas.

Kaip matyti iš O. G. gynėjos apeliacinio skundo motyvų, jame nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 55 str. bei Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir taikyti O. G. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą, o ne skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas O. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį dėl nukentėjusiosios M. J., apiplėšimo 2011 m. spalio 5 d., netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl šio epizodo jį nuteisė nepagrįstai.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis O. G. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino. Apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis jo atžvilgiu, dėl šios nusikalstamos veikos, priimtas remiantis nukentėjusiosios M. J. parodymais, duotais bylos teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2011 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu (t. 1, b. l. 91-92) bei 2012 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti protokolu (t. 2, b. l. 33-35).

Kaip matyti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. J. parodė, kad 2011 m. spalio 5 d., apie 22.00 val., ji nuo sustojimo ėjo namo. Priėjusi prie (duomenys neskelbtini) namo, surinko laiptinės kodą, atidarė laiptinės duris, įėjo į laiptinę ir ruošėsi uždaryti duris, tačiau pamatė du nepažįstamus jaunuolius, įbėgusius į laiptinę. Vienas iš jų sugriebė ją iš už nugaros ir ranka užspaudė burną, o kitas pradėjo plėšti iš jos po dešine pažastimi prispaustą rankinę. Jaunuoliai veikė tyliai, be garso. Išplėšę rankinę, abu pasišalino. Jai buvo nubrozdintas veidas, tačiau į gydytoją nesikreipė. Ji buvo labai išgąsdinta, išgyveno. Ikiteisminio tyrimo metu ji vieną ją apiplėšusių jaunuolių – O. G. atpažino pagal nuotrauką iš nuotraukų kartotekos bei asmens parodymo atpažinti metu. Nukentėjusioji taip pat palaikė civilinį ieškinį. Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 4 d. nuosprendyje konstatuojama, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji gerai įsižiūrėjusi į kaltinamuosius patvirtino, kad kaltinamieji yra būtent tie asmenys, kurie 2011 m. spalio 5 d. ją apiplėšė, 2012 m. birželio 15 d., tačiau teisiamojo posėdžio protokole tai nėra užfiksuota. Atvirkščiai, minėtame protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji parodė, jog O. G. ji atpažino ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų, kaltinamųjų anksčiau nėra mačiusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nei O. G., nei D. A. neatpažino kaip ją apiplėšusių asmenų (t. 2, b. l. 204).

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos BPK 194 str. 1 d., siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį, daiktą ar kitą objektą, liudytojui ar nukentėjusiajam gali būti parodomos ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinktos asmenų nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekos, daiktų ar kitų objektų kolekcijos. Tačiau minėtas Lietuvos Respublikos BPK numato, kokia tvarka tai turi būti padaryta. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 194 str. 2 - 4 d. nurodyta, kad parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų pradžioje atpažįstantis asmuo turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitą objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitą objektą. Parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų eiga turi būti fotografuojama arba kitaip vizualiai fiksuojama, o jeigu atpažįstantis asmuo parodo vieną iš kartotekoje užfiksuotų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiūloma paaiškinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis pažino tą asmenį, daiktą ar kitą objektą. 2011 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole, jokia nukentėjusiosios apklausa, kurioje ji būtų nurodžiusi pagal ką ji galėtų atpažinti ją apiplėšusius asmenis neužfiksuota. Taigi, darytina išvada, jog 2011 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 194 str. reikalavimų. Be to, kaip matyti iš 2011 m. spalio 6 d., t. y. sekančią dieną po įvykio, vykusios apklausos protokolo, nukentėjusioji apibūdino tik ją apiplėšusių asmenų amžių, kūno sudėjimą, apytikslį amžių ir tamsią plaukų spalvą. Apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ją apiplėšusių asmenų ji atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 79-80). Pažymėtina ir tai, kad 2011 m. gruodžio 14 d. asmens parodymas atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų buvo surengtas nuo įvykio praėjus daugiau nei dviem mėnesiams ir jo metu nukentėjusioji, kuri iki tol teigė negalinti atpažinti ją apiplėšusių asmenų, nurodė, kad atpažįsta O. G. pagal veido bruožus, smakro liniją, lūpas, ūgį, kūno sudėjimą, nors kaip matyti iš atpažinimo metu darytų fotografijų, jose net nesimato viso O. G. kūno, kas leistų iš viso spręsti apie jo kūno sudėjimą (t. 1, b. l. 91-92). Minėtos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia pagrįstai abejoti 2011 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo, kaip įrodymo patikimumu. Kadangi nukentėjusioji, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo, teisminio bylos nagrinėjimo metu O. G. aiškiai ir nedviprasmiškai neįvardijo kaip ją apiplėšusio asmens, tai kelia abejonių ir dėl 2012 m. balandžio 16 d. asmens parodymo atpažinti protokolo patikimumo. Juo labiau, kad minėtas parodymas atpažinti buvo surengtas po to, kai nukentėjusioji jau buvo mačiusi O. G. nuotrauką 2011 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visų nurodytų aplinkybių neanalizavo, dėl ko buvo padarytas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų pažeidimas.

Akcentuotina, kad teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šioje konstitucinėje nuostatoje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Nekaltumo prezumpcija taip pat įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., BPK 44 str. 6 d. Taigi, iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain. 6 December 1988, § 77, Series A no. 146)). Pažymėtina, kad be pačios nukentėjusiosios M. J. parodymų, kurie yra prieštaringi bei jau anksčiau minėtų ir abejonių dėl jų patikimumo keliančių parodymo atpažinti protokolų, nuteistojo O. G. kaltės daugiau nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima pašalinti atsiradusias abejones ir priimti O. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, O. G. yra išteisintinas dėl M. J. apiplėšimo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Dėl to nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra atmestinas.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė D. A. ir O. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dėl nukentėjusiųjų S. A. ir M. F. apiplėšimo. Nuteistųjų kaltė dėl šių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu bei aptartais skundžiamame nuosprendyje. Tai pačių nuteistųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. jie prisipažino padarę minėtas nusikalstamas veikas, taip pat nuteistųjų kaltę neginčytinai įrodo nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, 2012 m. vasario 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai (t. 1, b. l. 21-22, 23-24), IMEI kontrolės metu nustatytos aplinkybės, kad 2011 m. lapkričio 19 d., 11.53 val., į M. F. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6303i“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įstatyta SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis O. G. (t. 1, b. l. 62-64, 72), 2012 m. sausio 19 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 1. b. l. 158) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nei šių įrodymų patikimumo, nei jų vertinimo nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose neginčija. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji yra išteisintini dėl vienos nusikalstamos veikos - M. J., apiplėšimo, tai neabejotinai turi įtaką ir jiems paskirtos bausmės dydžiui.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į tai, kad nuteistieji padarė tyčinius apysunkius nusikaltimus, nebuvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo vertinta tai, kad nuteistieji jiems inkriminuotas tyčines apysunkes nusikalstamas veikas padarė per trumpą laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. bei į nusikalstamų veikų padarymo būdą - nusikalstamos veikos padarytos naudojant nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinį smurtą, suduodant smūgius į veidą, galvą. Taip pat atsižvelgta į tai, kad nukentėjusįjį S. A. nuteistieji spardė kojomis, mušė rankomis jau gulintį ant žemės nesipriešinusį, bei tyčiojosi iš nukentėjusiojo, nurengė striukę, liepė jam nuimti vieną batą ir numetė jį atokiau. Sumuštą paliko gulėti gatvėje. Būtent šiomis aplinkybėmis vadovaudamasis teismas nusprendė nuteistiesiems skirti su laisvės atėmimu susijusias bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatų nepažeidė. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, skirdamas abiems nuteistiesiems visiškai vienodas bausmes už nukentėjusiųjų S. A. bei M. F. apiplėšimą, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 41 str. nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, jog O. G. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, o D. A. nors praeityje ir teistas vieną kartą, tačiau teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, administracine tvarka baustas vieną kartą, teismas nediferencijavo nusikalstamų veikų pavojingumo, ir už pakartotinę nusikalstamą veiką nuteistiesiems skyrė tokio paties dydžio bausmę, kaip už pirmąją, taip pat nebuvo atsižvelgta į nuteistųjų jauną amžių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teigtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo bausmes nuteistiesiems ir už pirmąją nusikalstamą veiką paskyrė jiems per griežtas bausmes. Dėl to nuteistiesiems paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas dėl nukentėjusiojo S. A., panaudojant fizinį smurtą, turto pagrobimo yra mažintinos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek nuteistojo O. G., tiek D. A. atžvilgiu gali būti taikomas minėtas Lietuvos Respublikos BK straipsnis, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir jiems esant laisvėje. Taikydamas minėtą straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistieji padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, nors D. A. praeityje ir teistas, tačiau pagal teismų praktiką tai nėra laikytina kliūtimi taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. O. G. praeityje neteistas, yra našlaitis. Abu nuteistieji yra jauno amžiaus, todėl jų pasiuntimas į pataisos namus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę gali turėti itin neigiamą įtaką nuteistųjų asmenybių vystymuisi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jų atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant maksimalų bausmės atidėjimo terminą bei paskiriant įpareigojimus - pradėti mokytis, arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, kurių teismo nustatytu laiku neįvykdžius, būtų taikomos Lietuvos Respublikos BK 75 str. 4 d. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 329 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo D. A. (D. A.) ir nuteistojo O. G. (O. G.) gynėjos advokatės Veros Gortovanovos apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti:

D. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl S. A. apiplėšimo) nubausti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. F. apiplėšimo) nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę D. A. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 5, 7 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant D. A. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

D. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. J. apiplėšimo) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

O. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl S. A. apiplėšimo) nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. F. apiplėšimo) nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę O. G. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 5, 7 punktus ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant O. G. tęsti mokslą, arba per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

O. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. J. apiplėšimo) išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Nukentėjusiosios M. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Likusią Vilniaus miesto 3 apylinkės tesimo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.