- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- eI3-3511-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01622-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- "Investment pro"
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Investment pro“ skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Investment pro“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą „Dėl vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja paaiškina, jog kreipėsi į Tarnybą su 2021 m. kovo 23 d. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Siuntų verslo kūrimas“ paraiška gauti subsidiją (toliau – ir Paraiška). Tarnyba skundžiamu Sprendimu pripažino, jog Bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir Paraišką atmėtė. Su Sprendimu pareiškėja nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Nurodo, jog Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas konkretus ir aiškus baigtinis sąrašas sąlygų, kurias turi atitikti darbdaviai, siekdami gauti valstybės subsidiją naujų darbo vietų steigimui. Atkreipia dėmesį į tai, kad Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus privalo atitikti darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo, tačiau Užimtumo įstatymas nenurodo ir nenumato, kad darbdavys turi būti sudaręs darbo sutartį su vadovu, o tik nustato, kad darbdavys privalo turėti paskirtą vadovą, kuris atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 4 punktą reikalavimus.
Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 3 dalis numato, jog bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jei nėra numatyta kitaip. A. J. Bendrovės vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. gruodžio 9 d. Juridinių asmenų registrui yra pateikti duomenis apie Bendrovėje paskirtą vadovą ir jo išrinkimo datą. Tarnyba klaidingai nurodo, jog Bendrovės vadovu galėtų būti tik toks asmuo, kuris su Bendrove yra sudaręs darbo sutartį ir apie įdarbinimą yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra). Bendrovės pateikti duomenys Juridinių asmenų registrui nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl tokie duomenys yra teisingi ir galiojantys.
Pareiškėjos nuomone, Tarnybos netinkamas Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimas yra diskriminacinis ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą. A. J. buvo ir šiai dienai yra Bendrovės vadovas (direktorius), turėjo teisę pats tiesiogiai ar per įgaliotą asmenį pateikti Paraišką ir kaip Bendrovės vadovas, ją atstovauti. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje numatyta, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyto juridinio fakto pagrindu, konkrečiai, bendrovės valdybos (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinio akcininkų susirinkimo) nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu. Be to, bendrovę ir vadovą sieja ne darbo teisiniai santykiai (kaip teigia Tarnyba), o fiduciariniai santykiai.
Mano, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, jį motyvavo iš esmės tik vienu argumentu – nesudaryta darbo sutartimi tarp Bendrovės ir direktoriaus A. J., tačiau tokia išvada yra nelogiška, prieštaraujanti faktinei situacijai ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytai vadovo išrinkimo (paskyrimo) tvarkai ir įgaliojimų pradžios momentui.
Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas sprendimas yra priimtas tinkamai neišsiaiškinus ir nenustačius visų aplinkybių, o būtent klaidingai konstatuojant, kad A. J. nėra Bendrovės direktorius. Taip pat mano, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Pažymi, kad Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – ir VUI) paraiškų atrankos komisija (toliau – ir Atrankos komisija), vertindama pareiškėjos Paraišką, nustatė, kad ji neatitiko Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir ADRPP taikymo darbdaviams aprašas) 12 priedo 1 ir 1.4 punktuose nurodytų kritinių vertinimo kriterijų. Atrankos komisija šią išvadą padarė įvertinusi, ar Vietinės užimtumo iniciatyvos (toliau – ir VUI) projekto teikėjas, šiuo atveju Bendrovė, siekdama gauti valstybės paramą ir teikdama Paraišką, atitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas (Užimtumo rėmimo aprašo 60.1 papunktis). Atkreipia dėmesį, jog Projekto teikėjas, pagal ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 3.4 papunktį – darbdavys, pateikęs VUI projekto paraišką.
Nurodo, jog pareiškėja prie Paraiškos pateikė užpildytą pažymą apie atitikimą Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams (toliau – ir Pažyma). Iš Pažymos matyti, kad ją pasirašė įgaliotas asmuo V. Š.. Vertinant, ar projekto teikėjas (Bendrovė) atitiko aukščiau paminėtą sąlygą (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalį), svarbu nustatyti ne tik aplinkybę, kad paraiškos teikėjas atitinka Pažymoje nurodytas sąlygas, bet ir tą aplinkybę, ar apskritai asmuo, kuris deklaruoja Pažymoje esančių aplinkybių tikrumą, turi teisę tokius veiksmus atlikti, ir ar asmuo, už kurį deklaruojama, yra teisėtas darbdavio atstovas. Priešingu atveju, nenustačius paminėtų aplinkybių, paraiškas dėl VUI projektų galėtų pateikti bet koks asmuo, o tai prieštarauja VUI priemonę reglamentuojantiems teisės aktams. VUI paraiškas gali teikti tik darbdaviai, todėl akivaizdu, kad ir pažymas apie atitikimą Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms privalo teikti darbdaviai.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 21 straipsnio 3 dalyje pateiktą darbdavio sąvoką, taip pat cituoja Darbo kodekso 21 straipsnio 5 dalį. Paaiškina, jog juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pabrėžia Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis; sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Taip pat akcentuoja Darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalį, kurioje reglamentuota, jog su juridinio asmens vadovu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis. Tarnyba, atsižvelgusi į reglamentavimą, daro išvadą, jog įmonės vadovui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, yra privaloma pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą. Sutinka su pareiškėja, kad nuo 2020 m. gruodžio 9 d. Bendrovės direktoriumi yra išrinktas A. J., tačiau darbo sutartis su paminėtu asmeniu nėra sudaryta, dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad Pažymoje nurodytas A. J., kuris nėra teisėtas darbdavio atstovas, atitiko Pažymos 1–2 punktuose nurodytus reikalavimus. Atitinkamai, A. J., nebūdamas teisėtas darbdavio atstovas, negalėjo įgalioti V. Š. pasirašyti visus su VUI priemone susijusius dokumentus ir Paraišką.
Nurodo, kad pareiškėja pateikdama Paraišką turėjo užpildyti ne tik tinkamą jos formą, bet ir Paraišką užpildyti taip, kad jos turinys atitiktų visus teisės aktų reikalavimus, kurie reglamentuoja VUI projektų įgyvendinimo tvarką, o esant nustatytiems paraiškos trūkumams (vertinant neatitiktį kritiniams vertinimo kriterijams) numatyta teisinė pasekmė – paraiška atmetama ir toliau nebenagrinėjama.
Akcentuoja, jog Užimtumo tarnyba priimdama sprendimą pareiškėjos atžvilgiu įvykdė visus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, nagrinėdama Paraišką, vadovavosi visų VUI reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais ir išsamiai išnagrinėjo visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas ne toks sprendimas, kurio ji tikėjosi, nesudaro pagrindo teigti, jog administracinis sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. 14.03 val. per EPP sistemą pateikė į bylą papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie bylos.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyviai turite teisę pateikti teismui rašytinius paaiškinimus iki teismo posėdžio pradžios. Kadangi ši byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. rugpjūčio 31 d. 08.45 val. rašytinio proceso tvarka, o pareiškėjo papildomi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai buvo pateikti po to, kai teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo ir priėmė nutartį teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2021 m. rugsėjo 14 d. 15.05 val., teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos pavėluotai pateiktus pareiškėjo papildomus paaiškinimus ir įrodymus ir jų nevertina.
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjos Paraišką.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. kovo 30 d. Užimtumo tarnyba gavo pareiškėjos Paraišką subsidijai gauti.
Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vietinių užimtumo iniciatyvų paraiškų atrankos komisija įvertinusi Paraišką, pasiūlė Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriui Paraišką atmesti. Vilniaus klientų aptarnavimo departamentas priėmė sprendimą Paraišką atmesti ir 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SD(19.1)-5166 informavo apie tai pareiškėją.
Sprendime nurodoma, jog Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi viešais draudėjų duomenimis, kurie prieinami internetinėje svetainėje www.sodra.lt, nustatė, kad nei Paraiškos sudarymo dieną (kovo 23 d.), nei Paraiškos pateikimo dieną (kovo 23 d.) Bendrovėje nedirbo nė vienas darbuotojas, o tai reiškia, kad apie A. J., kuris nurodo save direktoriumi, nebūdamas tinkamu juridinio asmens atstovu, pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Nesant duomenų, kad Bendrovėje Paraiškos sudarymo ir pateikimo dienai dirbo bent vienas darbuotojas, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, nėra teisinio pagrindo teigti, kad įgaliotas asmuo V. Š. gali patvirtinti Pažymoje išvardintų aplinkybių nebuvimą. Paraiška pasirašyta įgalioto asmens V. Š., kuriam įgaliojimą suteikė darbdavio atstovas A. J., nurodantis save direktoriumi, tačiau dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, jis nėra tinkamas vadovas (direktorius), darbdavio atstovavimo prasme taip, kaip numato Akcinių bendrovių įstatymas ir Darbo kodeksas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymas, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Užimtumo rėmimo aprašas), ADRPP taikymo darbdaviams aprašas, Akcinių bendrovių įstatymas, Civilinis kodeksas ir Darbo kodeksas.
Pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama: darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas (1 punktas); vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas (2 punktas); savarankiško užimtumo rėmimas (3 punktas).
Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis numato, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios: parama mokymuisi (1 punktas); parama judumui (2 punktas); remiamasis įdarbinimas (3 punktas); parama darbo vietoms steigti (4 punktas).
Užimtumo rėmimo aprašo 52 punkte numatyta, jog darbdavys, siekiantis VUI projektą įgyvendinti atitinkamoje tikslinėje teritorijoje, VUI projektų paraišką, kurios formą nustato Užimtumo tarnybos direktorius, kartu su Aprašo 51 punkte nurodytais dokumentais pateikia tos teritorijos Užimtumo tarnybos administracijos padaliniui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo VUI paraiškų atrankos paskelbimo Užimtumo tarnybos interneto svetainėje dienos.
Projekto teikėjas, pagal ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 3.4 papunktį – darbdavys, pateikęs VUI projekto paraišką. ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 25 punktas numato, kad darbdaviai, planuojantys įgyvendinti VUI projektą, teikia tiesiogiai ar registruotu laišku VUI paraišką subsidijai gauti (Aprašo 11 priedas) Klientų aptarnavimo skyriui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje planuoja steigti darbo vietas, kartu su Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 51 punkte nurodytomis dokumentų kopijomis ir užpildyta pažyma apie atitikimą Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams (Aprašo 5 priedas).
Pagal ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 32 punktą, Komisija nagrinėja ir vertina pateiktas paraiškas pagal VUI paraiškų atitikties Užimtumo rėmimo priemonių apraše numatytiems reikalavimams vertinimo formą (Aprašo 12 priedas), pildo Paraiškos teikėjo dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo/vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapą (Aprašo 13 priedas). Nustačiusi VUI paraiškos neatitiktį kritiniams Aprašo 12 priede numatytiems reikalavimams, Komisija siūlo Klientų aptarnavimo departamento direktoriui atmesti VUI paraišką (32.1 papunktis).
Nustatyta, jog Atrankos komisija įvertino pareiškėjos Paraišką ir nustatė, kad ji neatitinka ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 12 priedo 1 ir 1.4 punktuose nurodytų kritinių vertinimo kriterijų. Tokią išvadą Atrankos komisija padarė įvertinusi, ar Bendrovė, siekdama gauti valstybės paramą ir teikdama Paraišką, atitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.
Teismas pažymi, jog Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodyti reikalavimai yra reglamentuoti ne tik šio įstatymo 1–5 punktuose, tačiau ir pačioje Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje – pasiūlymus gali teikti darbdaviai. Taigi, iš anksčiau aptartų Užimtumo rėmimo aprašo, ADRPP taikymo darbdaviams aprašo normų ir Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies matyti, kad VUI paraiškas gali teikti tik darbdaviai.
Anksčiau paminėtuose teisės aktuose nėra nurodytas „Darbdavio“ sąvokos apibrėžimas, tačiau nurodyta sąvoka „Darbdavys“ aiškintina pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą darbdavio apibrėžimą. Darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (Darbo kodekso 21 straipsnio 5 dalis).
Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normomis bei bendrovės įstatais. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis ir bendrovės įstatais. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnį, reglamentuojantį bendrovės valdymo organus, uždaroji akcinė bendrovė privalo turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės vadovas gali būti paskirtas (išrinktas) tik tam kompetentingo bendrovės organo (akcininkų susirinkimo ar valdybos) sprendimu. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis (Akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalis). Darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus.
Minėtos teisės aktų nuostatos patvirtina, jog įmonės vadovui pradėjus eiti direktoriaus pareigas, yra privaloma pasirašyti darbo sutartį, nustatyti mokamą darbo užmokestį bei nurodyti datą, nuo kurios jis pradeda užimti nurodytas pareigas, t. y. nuo darbo sutarties pasirašymo dienos, ar nustatant vėlesnę datą. Direktorius, kuris nėra sudaręs darbo sutarties, negali būti laikomas tinkamu darbdavio atstovu, kuris turėtų teisę teikti VUI paraišką.
Nustatyta, kad 2021 m. kovo 23 d. įgaliojime nurodyta, jog „Aš, A. J., UAB „Investment pro“ direktorius, įgalioju V. Š. <...> pasirašyti visus su vietos užimtumo iniciatyvos priemone susijusius dokumentus bei paraišką ir juos pateikti Užimtumo tarnybai <...>“. Su Paraiška pateiktoje Pažymoje, kuri sudaryta ir pasirašyta 2021 m. kovo 22 d., įgaliotas asmuo V. Š. patvirtino, kad A. J., būdamas Bendrovės vadovu (direktoriumi), atitinka Pažymoje nurodytus reikalavimus. Byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas (toliau – ir Išrašas) patvirtina, jog Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir bendrovės vadovas. Taip pat iš Išrašo matyti, kad nuo 2020 m. gruodžio 9 d. Bendrovės direktoriumi yra išrinktas A. J.. Byloje pateiktas 2021 m. birželio 2 d. suformuotas išrašas „Informacija apie draudėjo viešus duomenis“ patvirtina, jog Bendrovėje nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. birželio 2 d. nedirbo nei vienas darbuotojas.
Remiantis byloje esančiais duomenimis ir anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog tarp Pažymoje minimo A. J. ir Bendrovės nebuvo sudaryta darbo sutartis, atsižvelgus į tai, buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl A. J. buvimo direktoriumi. A. J., nebūdamas direktoriumi, negalėjo būti laikomas projekto teikėjo atstovu, laikytinu darbdavio atstovu ir turinčiu teisę teikti VUI projekto paraišką. Atitinkamai, darytina išvada, jog 2021 m. kovo 23 d. įgaliojimu V. Š. negalėjo būti įgaliotas pateikti Paraišką ir patvirtinti Pažymoje nurodytą informaciją, kadangi jis buvo įgaliotas asmens, kuris nelaikytinas tinkamu darbdavio atstovu, turinčiu teisę teikti VUI projekto paraišką.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovė Sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, teikdama Paraišką, neatitiko Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. Paraišką pateikė asmuo, kuris neturėjo tokios teisės, jis nebuvo laikomas darbdaviu ir todėl Paraiška turėjo būti atmesta.
Teismas pažymi, jog nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad Paraiška buvo atmesta formaliais pagrindais. ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 32.1 papunktis aiškiai numato, kad nustačiusi VUI paraiškos neatitiktį kritiniams ADRPP taikymo darbdaviams aprašo 12 priede numatytiems reikalavimams, Komisija siūlo Klientų aptarnavimo departamento direktoriui atmesti VUI paraišką. Šiuo atveju buvo nustatytas neatitikimas Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms, todėl buvo pagrįstai pasiūlyta Paraišką atmesti. Sutiktina su atsakove, kad VUI rėmimas yra susijęs su valstybės lėšomis, todėl negali būti vertinamas kaip neišsenkantis. Projekto teikėjai, siekiantys įgyti teisę pasinaudoti valstybės teikiama pagalba steigiant darbo vietas, privalo vykdyti kandidato gauti subsidiją pareigas, įskaitant ir pareigą pateikti Paraišką, atitinkančią turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog Paraiška neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, paremtas formaliais pagrindais, dėl to neatitinka VAĮ reikalavimų.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).
Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, priimdama Sprendimą, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos Paraišką, teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tarnyba, vertindama pareiškėjos Prašymą, vadovavosi aktualiais teisės aktais ir tinkamai juos išaiškino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, jog Sprendimas yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą ir teisės aktų nuostatas konstatuoja, jog skundžiamo Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, taigi laikytina, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas bei atmestinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byla Nr. A-261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133-134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Investment pro“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.