- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- 2-1605-622/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00378-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- VSDFV Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- V. N., BUAB „Pamario namas“, I. Š.
- Trečiasis asmuo
- Garantiniam fondui
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Tomas Puzinas
- Kategorijos
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovei R. Ž., atsakovo V. N. atstovui advokato padėjėjui Dovydui Cvetkovui, atsakovo BUAB „Pamario namas“ atstovui advokatui Tomui Puzinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Klaipėdos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams BUAB „Pamario namas“, I. Š., V. N., trečiajam asmeniui Garantiniam fondui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams BUAB „Pamario namas“, I. Š., V. N., trečiajam asmeniui Garantiniam fondui dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas prašo pripažinti tarp UAB „Pamario namas“ ir V. N. sudaryto sandorio, įforminto 2009-09-25 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, dalį „dėl susitarimo išmokėti 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją“, negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ar gerai moralei; įpareigoti BUAB „Pamario namas“ administratorių perskaičiuoti V. N. apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų sumas už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-09-25, priskaičiuojant už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-09-25 priklausiusį darbo užmokestį pagal tą mėnesį galiojusį darbo užmokesčio dydį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išskyrus 4 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją; įpareigoti BUAB „Pamario namas“ administratorių tikslinti VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktus duomenis – pateikti patikslintą pranešimą apie V. N. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, nurodant apskaičiuotą 27 182,10 Lt draudžiamųjų pajamų sumą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-09-25, t. y. be 4 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos.
Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismui iškėlus UAB „Pamario namas“ bankroto bylą, UAB „Pamario namas“ direktorius V. N. ir I. Š. atliko nesąžiningus, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus, t. y. neatsižvelgdami į tai, kad UAB „Pamario namas“ turėjo įsiskolinimus kreditoriams, laiku nemokėjo įstatymais nustatytų įmokų, ir žinodami, kad UAB „Pamario namas“ Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-21 nutartimi iškelta bankroto byla, 2009-09-25 susitarė tarpusavyje dėl V. N. atleidimo iš darbo. UAB „Pamario namas“ diektorius V. N. 2009-09-25 pateikė I. Š. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį nuo 2009-09-25. I. Š., susipažinęs su pasiūlymu, sutiko dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2009-09-25, išmokant darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas laikotarpiu 2006-09-25 – 2009-09-25 84 k. k., t. y. 58.8 d. d., bei 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kopmpensaciją dėl sutarties nutraukimo. Akivaizdu, kad įmonės direktorius ir akcininkas, žinodami realią įmonės finansinę padėtį ir iš bankroto procedūros valdymo organams kylančias teises ir šių teisių apribojimus, piktnaudžiadami teise, veikdami nesąžiningai, pažeisdami kitų BUAB „Pamario namas“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, susitarė dėl V. N. atleidimo iš darbo nuo 2009-09-25, priskaičiuojant jam 4 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas V. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad neatliko ir negalėjo atlikti nesąžiningus, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus kreditorių atžvilgiu, nes visi jų reikalavimai, atsižvelgiant į UAB „Pamario namas“ balansą, buvo ir yra užtikrinti turtu, todėl tai yra išgalvotas bei jokiais įrodymais nepagrįstas, tikrovės neatitinkantis ieškovo teiginys, o atsakovai atsižvelgdami į realią bendrovės situaciją veikė sąžiningai bei vadovavosi Darbo kodeksu.
Atsakovas I. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad turėjo teisę ir faktinį pagrindą nutraukti darbo santykius su įmonės direktoriumi šalių susitarimu ir įvertinti V. N. ilgametį darbą 4 mėnesių išeitine kompensacija.
Atsakovas BUAB „Pamario namas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog sutinka su ieškinio reikalavimu pripažinti negaliojančiomis susitarimo nuostatas dėl išeitinės kompensacijos V. N. išmokėjimo ir prašo jį tenkinti, o kitus ieškinio reikalavimus prašo atmesti. Nurodo, kad susitarimo nuostatomis dėl išeitinės kompensacijos V. N. išmokėjimo buvo neteisėtai, nesąžiningai ir neprotingai sukurtos bendrovės sąnaudos ir/ar padidinti nuostoliai. Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti visiškai.
Atsakovo V. N. atstovas prašo ieškinį atmesti.
Atsakovo BUAB „Pamario namas“ atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad UAB „Pamario namas“ diektorius V. N. 2009-09-25 pateikė įmonės akcininkui (savininkui) I. Š. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį nuo 2009-09-25. I. Š., susipažinęs su pasiūlymu, sutiko dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2009-09-25, išmokant darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas laikotarpiu 2006-09-25 – 2009-09-25 84 k. k., t. y. 58.8 d. d., bei 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją dėl sutarties nutraukimo (b. l. 11-13). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar teisėtai UAB „Pamario namas“ ir V. N. susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2009-09-25 susitarė dėl 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos išmokėjimo V. N.
Sandoris – civilinėje apyvartoje dominuojantis civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalis); sudarydami sandorius asmenys, veikdami civilinių teisinių santykių dalyvių autonomijos principo pagrindu, įgyvendina savo civilinį teisnumą. Civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos principas nėra absoliutus - įgyvendindami civilines teises ir vykdydami pareigas, asmenys negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnis).
CK 1.81 straipnio 1 dalyje teigiama, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi.
Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumu turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Todėl vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009-09-21 nutartimi UAB „Pamario namas“ iškėlė bankroto bylą. Pažymėtina, kad iš šios nutarties matyti, kad atsakovas UAB „Pamario namas“ su pareikštu ieškiniu dėl bankroto bylos sutiko, t. y. pripažino, kad yra nemokus (b. l. 38-39). Todėl teismas daro išvadą, kad jau 2009-09-21 įmonės valdymo organams buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki. Bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkui likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.
Taigi UAB „Pamario namas“ vienintelis akcininkas žinodamas, kad jam priklausanti įmonė yra nemoki ir jai iškelta bankroto byla, 2009-09-25 tenkino V. N. pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2009-09-25, išmokant jam darbo užmokestį už 2009 m. rugsėjo mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas laikotarpiu 2006-09-25 – 2009-09-25 84 k. k., t. y. 58.8 d. d., bei 4 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją dėl sutarties nutraukimo (b. l. 12). Iš byloje esančios atsiskaitymo su V. N. kopijos matyti, kad kompensacija už darbo sutarties nutraukimą už 4 mėnesius sudaro 20 000 Lt (b. l. 10).
Teismas atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vadovaudamasis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, kad 2009-09-25 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu dalis dėl susitarimo išmokėti 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją V. N., prieštarauja gerai moralei. Kadangi susitarimas dėl 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos išmokėjimo įmonės direktoriui įmonei jau iškėlus bankroto bylą, prieštarauja moralės normos, t. y. visų visuomenės narių interesų derinimo užtikrinimui.
Garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lėšos iš Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra nutrūkę, taip pat buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.
Todėl teismas mano, kad atsakovai V. N. ir I. Š. 2009-09-25 sudaryto susitarimo dalimi dėl 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos išmokėjimo V. N., nesąžiningai siekė, jog V. N. būtų vėliau įtrauktas su papildomu 20 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu į BUAB „Pamario namas“ kreditorių (darbuotojų) sąrašą ir taip vėliau gautų išmokas iš Garantinio fondo (Garantinio fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalis).
Dėl išvardytų motyvų ieškovo reikalavimas pripažinti tarp UAB „Pamario namas“ ir V. N. sudaryto sandorio, įforminto 2009-09-25 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, dalį „dėl susitarimo išmokėti 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją“, negaliojančiu kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai ar gerai moralei tenkintinas (CK 1.81 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnis).
Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą įpareigoti BUAB „Pamario namas“ administratorių perskaičiuoti V. N. priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų sumas už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-09-25, priskaičiuojant už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-09-25 priklausiusį darbo užmokestį pagal tą mėnesį galiojusį darbo užmokesčio dydį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išskyrus 4 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją; taip pat įpareigoti BUAB „Pamario namas“ administratorių tikslinti VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktus duomenis – pateikti patikslintą pranešimą apie V. N. valstybinio socialinio draudimo pabaigą, nurodant priskaičiuotą 27 182,10 Lt draudžiamųjų pajamų sumą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-09-25, t. y. be 4 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos. Tačiau šie ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
Teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai, susiję su keliamais įpareigojimais BUAB „Pamario namas“ administratoriui yra pertekliniai. Kadangi tokio pobūdžio reikalavimus UAB „Pamario namas“ bankroto byloje galima kelti tik tuo atveju, jeigu bankroto administratorius nevykdo Įmonių bankroto įstatyme jam priskirtų funkcijų (pareigų). Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo tarp UAB „Pamario namas“ ir V. N. sudaryto sandorio, įforminto 2009-09-25 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, dalis „dėl susitarimo išmokėti 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją“, pripažįstama negaliojančiu, bankroto administratorius nevykdys jam Įmonių bankroto įstatymu priskirtų pareigų. Tai yra neatliks veiksmų, susijusių su V. N. priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų sumų perskaičiavimu bei VSDFV Klaipėdos skyriui teikiamų duomenų duomenų tikslinimų (be 4 mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos). Todėl konstatuotina, jog tik bankroto administratoriui nevykdant Įmonių bankroto įstatyme nurodytų pareigų įstatyme numatytais terminais, ieškovas galės reikšti tokio pobūdžio riekalavimus. Dėl išvardytų motyvų šie ieškovo reikalavimai atmestini.
Ieškovas paduodamas patikslintą ieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu nuo žyminio mokesčio buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas naikina sandorio dalį dėl susitarimo išmokėti 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją atsakovui V. N., kuri sudaro 20 000 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis už šį reikalavimą yra 600 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovų V. N. ir I. Š. į valstybės biudžetą priteistina 600 Lt, t. y. po 300 Lt iš kiekvieno (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti tarp UAB „Pamario namas“ ir V. N. sudaryto sandorio, įforminto 2009-09-25 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, dalį „dėl susitarimo išmokėti 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją“, negaliojančiu.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovų V. N. ir I. Š. į valstybės biudžetą po 300 Lt dydžio žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.