Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-06-25 · Administracinė byla Nr. I-696-353/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-06-25
Bylos Nr.
I-696-353/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Kęstutis Gudynas
Pareiškėjas
D. R., D.
Atsakovas
Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-696-353/08.Procesinio sprendimo kategorija 1.12. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjai D. R. , atsakovo atstovei Nadeždai Loibienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. prašymą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 5738,33 Lt. (penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis litus 33 centus) neišmokėtos išeitinės kompensacijos. Prašyme nurodė, jog vadovaudamasis 2003 m. balandžio 29 d. LR Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtino Vidaus tarnybos statuto (toliau –Statuto) 53 str. 1 d. 15 p. (dėl sveikatos būklės), ir remdamasis pateiktais laikino nedarbingumo pažymėjimais neatvykus daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės, Kauno m. VPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 20-TE-299, kuriuo pareiškėja nuo 2007 m. birželio 26 d. buvo atleista iš tarnybos Kauno m. VPK. Atleidimo dieną atsakovas paskaičiavo jai šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją 21253,08 Lt. (dvidešimt vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt trys litai 08 cnt.) Iš šios sumos atsakovas išskaičiavo 5738,33 Lt. Pajamų mokestį ir mokėjimo pavedimu Nr. 1172 pervedė 2007 m. liepos 27 d. į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, ko pasėkoje buvo išmokėta 14983,42 Lt. (keturiolika tūkstančių devyni šimtai aštuoniasdešimt trys litai 42 cnt.) dydžio išeitinė kompensacija. Statuto 56 str. 1 d. imperatyviai nustato, kad esant statuto 53 str. 1 d. 15 p. nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas negali tęsti tarnybos.Esant šiam pagrindui, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Pareiškėja buvo atleista Statuto 53 str. 1 d. 15 p. pagrindu, t.y. nepriklausomai nuo pareigūno ir darbdavio valios, todėl vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p., kompensacijos neapmokestinamos pajamomis, dėl sveikatos būklės atleidžiamam pareigūnui paskaičiuota išeitinė kompensacija laikytina neapmokestinamomis pajamomis.

Teismo posėdyje pareiškėja papildomai nurodė, jog apie atleidimą atsakovas įspėjo, medicininės komisijos išvados neturi, nes į komisiją nesiuntė.

Atsiliepimas

Atsakovas su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į prašymą nurodė, kad Kauno m. VPK viršininkas 2007 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 20-TE-299 pareiškėją atleido iš tarnybos vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 15 p. Atleidimo iš tarnybos dieną buvo apskaičiuota išeitinė kompensacija 21253,08 Lt., išmokėta 14983,42 Lt., nes išskaičiuotas 5738,33 lt. pajamų mokestis, kuris pervestas į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (2007-07-27 mokėjimo nurodymas Nr. 1172). Mano, kad pajamų mokestis išskaičiuotas pagrįstai. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra LR įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia. Kadangi pareiškėja iš vidaus tarnybos atleista darbdavio valia, jai išmokėta išeitinė kompensacija yra apmokestinamosios pajamos.

Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad pajamų mokestis išskaičiuotas teisėtai. Atleista darbdavio valia, nes buvo apie atleidimą įspėta – tai jau darbdavio valia.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėja neginčija Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 20-TE-299 (b.l. 6), kuriuo ji buvo atleista iš vidaus tarnybos dėl laikinojo nedarbingumo neatvykus daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas, ir išeitinės kompensacijos dydžio. Ginčas yra kilęs dėl nepagrįsto bei neteisėto išeitinės kompensacijos, išmokėtos atleidžiant ją iš vidaus tarnybos, apmokestinimo.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia.

Vertinant pareiškėjos pareikštų reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti jos atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, kuris tiesiogiai įtakoja ginčo dalyką, esmę bei turinį, t. y. ar tokį atleidimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 53 str. 1 d. 15 p. įtakojo valiniai darbdavio veiksmai, ar tai buvo kiti tarnybos pasibaigimo padariniai, nepriklausantys nuo darbdavio valios.

Statuto 53 str. reglamentuoti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, tačiau jie nėra diferencijuoti pagal šalių valinį pobūdį. D. R. iš tarnybos buvo atleista pagal šio straipsnio 1 dalies 15 punktą, todėl vadovaujantis Statuto 57 str. nuostatomis jai priklausė nustatyto dydžio išeitinė kompensacija.

Statuto, Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo pagrindus, nesant darbuotojo kaltės, ryšium su tuo taikomus apribojimus, garantijas, draudimus, siekiant apsaugoti darbuotojo interesus, teisinio turinio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Tuo pačiu ir atleidžiamo pareigūno valia visiškai neįtakoja tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu neįtakoja nei vienos iš šalių valia. Įspėjimas dėl atleidimo iš tarnybos taip pat reglamentuotas įstatymo, t.y. imperatyvi norma, nepriklauso nuo darbdavio valios (Statuto 56 str. 3 d.).

Statuto 56 str. nustatyti atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai ir tvarka. Esant šio Statuto 53 str. 1 d. 15 p. nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja vidaus reikalų įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Darbdavys negali šios normos traktuoti kitaip, veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe. Darytina išvada, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 15 p., yra saistomas tik nedarbingumo laikotarpio fakto (įstatyme nustatytos trukmės) ir negali išreikšti savo valios, todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 15 p. (dėl laikinojo nedarbingumo neatvykus daugiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas), yra neapmokestinamosios pajamos.

Remiantis išdėstytais argumentais D. R. prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

n usprendžia:

Pareiškėjos D. R. prašymą tenkinti.

Priteisti iš Kauno miesto policijos komisariato D. R. neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 5738,33 Lt. (penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis litus trisdešimt tris centus).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Kęstutis Gudynas