- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-689-536/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- N. T.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., bylą
N.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) III kurso studentės, gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-10-08 apie 21 val. ties pastatu Nr.84, esančiu M.K.Čiurlionio g., Vilniuje, N. T. vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) ir apsisukinėdama, nesiėmė visų reikiamų atsargumo priemonių, nedavė kelio priešinga kryptimi gatve dviračiu važiavusiam A. P., tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 9, 114 p. reikalavimus, savo automobilio kėbulu kliudė A. P. kairę koją. Šis pargriuvo ant kelio dangos ir apgadino dviratį. Iš šio eismo įvykio vietos N. T. savavališkai, pažeisdama KET 232 p. reikalavimus, pasitraukė.
Pažeidėja N. T. kalta dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir parodė, kad 2013-10-08 vakare automobiliu „Opel Astra“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) važiavo M.K.Čiurlionio gatve Link Vingio parko. Priekyje pamačiusi įvažiavimą į parką draudžiantį kelio ženklą, nutarė apsisukti. Prieš apsisukdama, pastebėjo priešais važiavusį dviratininką. Apsisukusi, pamatė, kaip dviratininkas, netekęs pusiausvyros, nukrito ant šaligatvio. Ji norėjo išlipti ir atsiprašyti dviratininko, tačiau šis, atsistojęs, pradėjo rėkti, elgtis agresyviai, spyrė į jos automobilio galinį dešinį žibintą. Ji išsigando ir dėl to nuvažiavo. Apie incidentą policijai nepranešė.
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2013-10-08 apie 21 val. jis iš Vingio parko dviračiu važiavo M.K.Čiurlionio g. link Geležinio Vilko g. dešine kelio puse. Ant dviračio buvo pritvirtintas mirksintis baltos šviesos žibintas priekyje ir raudonos spalvos žibintas – gale, jis vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. Staiga M.K.Čiurlionio g. pamatė apsisukantį automobilį „Opel Astra“. Likus 15-20 m. iki automobilio jis dviratį pristabdė. Automobilis stovėjo skersai gatvės, galu įsirėmęs į kairės pusės šaligatvį. tarp jo priekinio bamperio ir dešiniojo kelkraščio buvo apie 2 m. tarpas. Kadangi minėtas automobilis buvo sustojęs, jis važiavo toliau. Staiga automobilis pavažiavo į priekį, baigdamas apsisukti, ir savo šonu kliudė jam kairę koją. Dėl to jis nukrito ant šaligatvio. Vairuotoja automobilį sustabdė, pažiūrėjo į jį ir nuvažiavo. Jis bandė vytis pėsčias, nesusitvardęs, apšaukė vairuotoją, spyrė nuvažiuojančiam automobiliui į galinę dalį. Kritimo metu jo dviračiui lūžo galinių hidraulinių stabdžių rankena, dėl ko jis buvo priverstas keisti visą galinių stabdžių komplektą.
Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiojo paaiškinimais, iš kurių matyti, kad jo kritimo priežastis buvo kontaktas su judėjusiu pažeidėjos vairuojamu automobiliu. Liudytojas M.A. patvirtino, kad 2013-10-08, apie 21 val. eidamas iš Vingio parko M.K.Čiurlionio g., išgirdo priekyje trenksmą ir pamatė su dviračiu krentantį dviratininką bei šalia jo pristabdžiusį lengvąjį automobilį. Atsistojęs, dviratininkas pradėjo rėkti, spyrė į automobilio bamperį. Tuomet automobilis nuvažiavo. Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo.
Tokie liudytojo paaiškinimai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, pagal kuriuos jis krito, kliudytas pažeidėjos vairuojamo automobilio.
Iš pažeidėjos paaiškinimų matyti, kad, apsisukdama, ji atliko 3 manevrus: pasukusi į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir pasiekė kelio bortą, pavažiavo atgal ir į dešinę iki kito kelio borto, po to, išsukusi vairą į kairę, vėl pavažiavo į priekį, įvažiuodama į priešingos krypties eismo juostą ir taip užbaigdama apsisukimą. Iš jos pačios sudarytos schemos (b.l. 29) ir parodymų matyti, kad dviratininką ji pamatė sau iš dešinės 2-3 m. atstumu, atlikdama trečiąjį, paskutinį manevrą, t.y. važiuodama tiesiai ir į kairę (pažeidėjos žodžiais dviratininkas pateko į jos „apsisukimo amplitudę“). Nukentėjusiojo teiginiais eismo juosta, kuria jis važiavo, buvo laisva nuo automobilių, ir pažeidėjai matomumas dengiamas nebuvo. Tai, kad dešinėje M.K.Čiurlionio gatvės pusėje nukentėjusiojo važiavimo kryptimi nebuvo paliktų transporto priemonių, partvirtino ir liudytojai M.A., policijos pareigūnai M.Uždavin bei R. M., atvykę į įvykio vietą pagal nukentėjusiojo pranešimą telefonų ir Vilniaus AVPK budėtojo nurodymą. Tokiu atveju pažeidėja pagal KET 9 p. turėjo imtis visų reikiamų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems proceso dalyviams, pagal (duomenys neskelbtini) p. ji privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi dviračiu važiavusiam nukentėjusiajam. Šių KET reikalavimų pažeidėja neįvykdė, kelio nukentėjusiojo bemotorei transporto primonei nedavė ir, baigdama apsisukimą, savo automobilio šonu kliudė nukentėjusiojo koją, dėl ko šis pargriuvo. Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes administracinių teisės pažeidimų protokolą surašiusio pareigūno šios pažeidėjos veikos kvalifikavimas kaip KET 132 p. reikalavimų nevykdymas pripažintinas klaidingu. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojų M.Uždavin bei R. M. parodymų, administracinių teisės pažeidimų protokolo papildymų (b.l. 4) matyti, kad dviračio kritimo ant šaligatvio metu jam lūžo galinių stabdžių rankena. Taigi nukentėjusiojo transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apgadinta. Atsižvelgiant į tai aprašyti pažeidėjos veiksmai kvalifikuojami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Iš eismo įvykio vietos N. T., pažeisdama KET 232 p. reikalavimus, pasitraukė. Tiek iš pažeidėjos, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pastarasis po kritimo pasielgė agresyviai, apšaukė vairuotoją, spyrė jos automobiliui, ir pažeidėja turėjo pagrindo būgštauti, kad nukentėjusysis gali smurtauti jos atžvilgiu, tačiau apie minėtą eismo įvykį ji nepranešė policijai nei tuoj pat po jo, nei pasitraukusi iš eismo įvykio vietos. Tai rodo jos ketinimą išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Taigi N. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant pažeidėjai administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad N. T. administracine tvarka nebausta (b.l. 14), jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Dėl tokių aplinkybių pažeidėjui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. skirtinos vidurkio dydžio baudos šių normų sankcijų ribose. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcija numato alternatyvią nuobaudą transporto priemonės konfiskavimą. Kadangi automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso kitam asmeniui, N. T., kaip nurodyta anksčiau, administracinėn atsakomybėn traukiama nebuvo, ši papildoma nuobauda jai netaikytina.
Nukentėjusysis paprašė atlyginti jam 1 310 Lt dydžio padarytą turtinę žalą. Ištirtos aplinkybės rodo, kad pažeidėja jam savo neteisėtais veiksmais padarė turtinės žalos. Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. leidžia apylinkės teismui įpareigoti kaltininką atlyginti padarytą turtinį nuostolį, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK normos apskritai nereglamentuoja tokio įpareigojimo vykdymo tvarkos, ir jo skyrimas gali sukelti atitinkamų sunkumų vykdant nutarimą. Atsižvelgiant į tai šis nukentėjusiojo prašymas Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 2 d. pagrindu paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 250 str. 1 p., teisėjas
nutarė
N.T. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK:
127 str. 2 d., ir paskirti jai vieno šimto penkiasdešimties litų baudą;
130 str. 1d., ir paskirti jai trijų tūkstančių penkių šimtų litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. pagrindu šias N. T. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą trijų tūkstančių penkių šimtų litų dydžio baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams administracinę nuobaudą.
A. P. prašymą atlyginti jam padarytą turtį nuostolį palikti nenagrinėtą ir išaiškinti jam, kad padaryto turtinio nuostolio klausimą jis gali spręsti civilinio proceso tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.