Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. O. (toliau – A. O.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2018 m. kovo 15 d. nutarties, kuria nuteistojo A. O. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. 81/04-100 netaikyti nuteistajam A. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 1 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 30 d. 2018 m. vasario 1 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-100 nutarta netaikyti nuteistajam A. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Marijampolės apylinkės teismas, 2018 m. kovo 15 d. nutartimi, nuteistojo A. O. skundą dėl Komisijos nutarimo, atmetė. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. O. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, per nustatytą laikotarpį jis įvykdė visas jam skirtas socialinės reabilitacijos programas ir jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuolat mažėja. Be to, pasak A. O., jis beveik atlygino iš jo priteistą civilinį ieškinį, drausmine tvarka pataisos namuose baustas nebuvo, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas lygtinai ketina iš karto įsidarbinti. Nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pažymėta, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau, A. O. teigimu, lygtinis paleidimas jam taikytas nebuvo. Skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. O., kaip teisingai pažymima ir jo skundu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. O. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 67 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kad paleistas lygtinai jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, šioje A. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.Pritariant tiek skundžiamos apylinkės teismo nutarties, tiek ir Komisijos nutarimo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. sausio 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė A. O. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksmai, su jo darbu bei išsilavinimu susijusios problemos, finansiniai sunkumai bei kriminalinių kompanionų įtaka, galintys neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant tiek A. O. praeitį, tiek ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent šių aplinkybių tinkamas įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus A. O. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas A. O. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. O. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, skirtos ir švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės (bauda), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, ir vėl nusikalto, padarydamas eilę įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. O. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni A. O. nusikalstami veiksmai, remiantis 2018 m. sausio 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nekvestionuotinas. Šių duomenų visumoje vis tik pabrėžtina, kad nors skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. O. praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau sutikti su šiuo apylinkės teismo motyvu, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skundu, teisinio pagrindo nėra. Ši aplinkybė skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nenustatyta (b. l. 19-25). Ir vis tik, vien tik šis teismo apsirikimas, atsižvelgiant į kitus skundžiamoje nutartyje pateiktus atsisakymo paleisti A. O. lygtinai iš pataisos įstaigos motyvus, pakankamo pagrindo skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui nesudaro.Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (išskyrus BK 233 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą), buvo įvykdyti bendrininkaujant, kas neabejotinai formuoja saugaus A. O. gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybės poreikį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad remiantis nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus nuteistais paprastai vykdo kartu su kitais asmenimis, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, kas neabejotinai gali paskatinti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį būnant laisvėje. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog išėjęs į laisvę jis nebendraus su neigiamą įtaką jo elgesiui darančiais asmenimis, kadangi skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, kartais jis elgiasi nerūpestingai, būdamas laisvėje turiningam savo laisvalaikiui ypatingo dėmesio jis neskyrė, šiuo metu didelių pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nededa, kartoja tas pačias klaidas.Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors A. O. turi tris seseris, vieną brolį, žmoną, o su sugyventine turi 11 metų dukrą, kadangi su dukra ir sugyventine jis šiuo metu jokių ryšių nepalaiko, būdamas pataisos namuose bendrauja tik su seserimis ir savo sutuoktine. Tuo tarpu kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, tiek A. O. sutuoktinė, tiek sesuo ir brolis yra baudžiamojoje įskaitoje, todėl šiuo atveju, įvertinus nuteistojo polinkį pasiduoti kitų asmenų įtakai bei aplinkybę, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ketina grįžti gyventi pas savo sutuoktinę, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog tinkamas draugų ir nuteistąjį supančios artimos aplinkos pasirinkimas vis dar yra aktualus A. O. pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti veiksnys. Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas A. O. finansinis nestabilumas bei ribotos jo galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, nuteistasis yra įgijęs vos 10 klasių išsilavinimą (10 klasę baigė jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose), būdamas laisvėje mokėsi profesinėje mokykloje mūrininko specialybės, tačiau iš mokyklos buvo pašalintas, jokios specialybės iki šiol nėra įgijęs. Be to, būdamas laisvėje jis dirbdavo tik epizodiškai ir tik nekvalifikuotą darbą, nuolatinio pajamų šaltinio iš esmės neturėjo, pataisos namuose nedirbo ir nesimokė, nors tokią galimybę ir turėjo. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad jokių pastangų siekdamas užsitikrinti savo finansinį stabilumą laisvėje nuteistasis nededa, įgyti specialybės nesiekia, o tai, atsižvelgiant į nuteistojo vardu pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus (320,90 eurų sumai), nuosprendžiu priteistą 263 eurų žalos atlyginimą bei aplinkybę, kad nuteistojo sutuoktinė jokio darbo ir oficialaus pajamų šaltinio taip pat neturi, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota aplinkybė dėl tinkamos nuteistojo motyvacijos dirbti. Ši išvada, įvertinus aukščiau aptartas A. O. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, aukštesniojo teismo įsitikinimu, prieštarauja kitiems komentuojamo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotiems duomenims, remiantis kuriais, nuteistasis pasižymi pernelyg didele priklausomybe nuo šeimos finansinės paramos. Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad iš nuteistojo priteistą žalos atlyginimą nukentėjusiajam jis jau yra beveik padengęs, ką iš esmės patvirtina ir A. O. pateikti duomenys (b. l. 2, 3, 4), tačiau ši aplinkybė, vertinant ją tiek pavieniui, tiek ir visumoje, teisinio pagrindu jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro, juolab, kad kaip matyti iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų, žalą atlygino ne nuteistasis, bet jo bendrininkas D. B.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 12 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta piniginė bauda, tačiau ji iš nuteistojo buvo išieškota tik iš dalies, šiuo metu vis dar yra likusi neišieškota baudos dalis, kas leidžia pagrįstai manyti, jog A. O. vis tik nėra linkęs tinkamai vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. O. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. O. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 75 iki 67 balų, kadangi statinių balų suma siekia 52 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. O. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.