Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-01-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-792-494/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
e2YT-792-494/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03751-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-792-494/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03751-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti priėmė jos sūnus H. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Paveldimo turto masę sudaro nekilnojamas turtas – žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

2. F. K. turėjo 3 vaikus – H. K., a.k. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir B. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), nei vienam paveldėjimo liudijimai nebuvo išduoti, vaikų nei vienas neturėjo. Palikimo, po F. K. mirties (duomenys neskelbtini) niekas nepriėmė. Mirties dieną F. K. jokio registruoto turto neturėjo.

3. Nurodė, kad Po F. K. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sūnus H. K., a.k. (duomenys neskelbtini), (pareiškėjos sutuoktinis) jos (F. K.) vardu tvarkė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą dokumentus, tai yra buvo kviečiamas ir dalyvavo formuojamų sklypų matavimuose, teikė reikalingus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau dėl paveldėjimo teisės bylos užvedimo į notarų biurą nesikreipė, nes F. K. mirties dieną jokio registruoto turto savo vardu F. K. neturėjo.

4. Tai, kad nuosavybės teisių atkūrime F. K. vardu dalyvavo jos sūnus H. K. patvirtina teismui pateikiamas 2005-07-04 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus planas, kuriame pasirašė H. K., UAB „Atspindys“ 2007-03-08 kvietimas atvykti į žemės sklypų projektavimo aptarimą ir suprojektuotų sklypų suderinimą, kuris 2007-02-09 buvo siunčiamas F. K. vardu.

5. Teismui pateikiami išrašai iš VĮ Registrų centras, iš kurių matyti, kad 2012-11-14 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu F. K. atkurtos nuosavybės teises į 4 žemės sklypus, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėja vadovaujasi CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Šalies argumentai

7. Pareiškėja teigia, kad vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti esant tam tikroms sąlygoms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56).

8. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas siejamas su pareiškėjos, kaip H. K. įpėdinės ir H. K. vardu priimti palikimą po jo motinos F. K. mirties. Kitos galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra.

9. Sutinkamai su Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro 2021-11-03 pažyma, paveldėjimo byla po F. K. neužvesta.

Šalies argumentai

10. Pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.)..

11. 2022 m. sausio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą F. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį F. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjos prašymas, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2YT-12155-494/2021, galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jei bus įsitikinta, kad

palikėja neturėjo daugiau įstatyminių įpėdinių, kurie pretendavo į jos palikimą. Prašė T. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

12. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

13. Byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). H. K. motina F. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo, po F. K. mirties (duomenys neskelbtini) niekas nepriėmė. Mirties dieną F. K. jokio registruoto turto neturėjo. Sutinkamai su 2021-11-09 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr.GR.3A-6064, F. K., našlė turėjo 3 vaikus: M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), B. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su 2021-11-09 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr.GR.3A-6062 M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė J. M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su 2021-11-09 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr.GR.3A-6063 B. K. mirė (duomenys neskelbtini) ištuokoje. Po F. K. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis H. K. jos vardu tvarkė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą dokumentus, tai yra buvo kviečiamas ir dalyvavo formuojamų sklypų matavimuose, teikė reikalingus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau dėl paveldėjimo teisės bylos užvedimo į notarų biurą nesikreipė, nes F. K. mirties dieną jokio registruoto turto savo vardu F. K. neturėjo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas siejamas su pareiškėjos, kaip H. K. įpėdinės ir H. K. vardu priimti palikimą po jo motinos F. K. mirties. Kitos galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra.

14. Sutinkamai su Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro 2021-11-03 pažyma, paveldėjimo byla po F. K. neužvesta.

15. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrime F. K. vardu dalyvavo jos sūnus H. K., tai patvirtina teismui pateikiamas 2005-07-04 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus planas, kuriame pasirašė H. K., UAB „Atspindys“ 2007-03-08 kvietimas atvykti į žemės sklypų projektavimo aptarimą ir suprojektuotų sklypų suderinimą, kuris 2007-02-09 buvo siunčiamas F. K. vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

16. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl šie faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti priėmė jos sūnus H. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė