Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl priteisto civilinio ieškinio paskirstymo nuteistiesiems lygiomis dalimis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, A. L., A. S., I. R., I. K. ir I. K. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, ir jiems paskirtos bausmės. Taip pat solidariai iš A. L., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol jis sulauks pilnametystės arba įgis pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“, A. S., o jai neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iki kol ji sulauks pilnametystės arba įgis pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti – subsidiariai iš jos atstovės pagal įstatymą S. C., I. K., I. R. ir I. K. priteista 1 025,77 Eur PSDF biudžetui padarytai žalai atlyginti ir 275 Eur turtinei bei 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam R. R..Kauno apylinkės teisme 2017 m. birželio 12 d. buvo gautas nuteistosios A. S. prašymas nuosprendžiu priteistą sumą padalinti visiems asmenims po lygiai, kadangi ji neturi galimybės jos visos išmokėti, o veikoje dalyvavo ne viena. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi nuteistosios A. S. prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad teismas neturi įgaliojimų keisti įstatymo normų, reglamentuojančių skolininkų atsakomybę, ir nustatyti kitokį solidarių skolininkų tarpusavio ir tarp kreditorių reguliavimą.Skunde nuteistoji A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir jos prašymą dėl priteisto civilinio ieškinio paskirstymo nuteistiesiems lygiomis dalimis tenkinti.Skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas nuosprendyje nustatytą žalos atlyginimą, sprendimu nepadalindamas penkiems nuteistiesiems lygiomis dalimis, apsunkino jos gyvenimą, kadangi nuo 2017 m. birželio 9 d. tapo pilnamete, susirado darbą ir nori gyventi teisingai, jai yra labai svarbu atlyginti žalą nukentėjusiajam ir tai padaryti kiek įmanoma greičiau. Dėl nepagrįsto teismo sprendimo nepadalinant žalos atlyginimo penkiems nuteistiesiems lygiomis dalimis jos padėtis tampa itin sunki dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam, kadangi Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio fabuloje yra pažymėta, kad ji nusikaltimo įvykyje nedalyvavo, t. y. tik stovėjo ir stebėjo įvykį maždaug už 3 metrų.Skunde taip pat nurodoma, kad sprendimą dėl skolos išieškojimo iš vieno iš skolininkų turi priimti teismas, tačiau tokio konkrečiai suformuluoto sprendimo nuosprendyje nėra. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į tai, kad remiantis Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, yra išduoti penki vykdomieji raštai, kuriuose iš kiekvieno skolininko nurodyta išieškoti visą priteistą sumą. Tokiu atveju galimas dviejų antstolių nesuderinamumas išieškant žalos atlyginimą, todėl tiek išieškotina suma, tiek vykdymo išlaidos realiai gali būti išieškotos dvigubai. Prievolės įvykdymas lygiomis dalimis tiksliai ir teisingai atitinka nuosprendžio formuluotę dėl visų penkių nuteistųjų vienodo lygio kaltės. Išieškotojai PSDF ir nukentėjusysis R. R. faktiškai nepareiškė nuomonės dėl žalos išieškojimo konkrečiai iš vieno iš skolininkų, todėl pagrįstai tikėtina, kad žala gali būti išieškoma lygiomis dalimis iš penkių skolininkų. Teismui padalinus tarpusavyje tarp penkių nuteistųjų žalos atlyginimą lygiomis dalimis garantuoja, kad padengs savo dalį per optimalų laiką.Nuteistosios A. S. skundas atmetamas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundu ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bau­džia­mo­jo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, todėl ją naikinti teisinio pagrindo nėra.Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios CK nuostatos, reglamentuojančios asmenų atsakomybės pagrindus, apimtį ir sąlygas, nusikalstama veika padarius žalą. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai, todėl ir šiuo atveju Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu iš kaltų asmenų žalos atlyginimas buvo priteistas solidariai. Pažymėtina, jog CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, solidari atsakomybė prieš kreditorius yra skirta apsaugoti pirmiausia kreditorių turtinius interesus – gauti visos priteistos žalos atlyginimą, nesvarbu ar iš vieno skolininko, ar iš kelių, nesvarbu, ar lygiomis dalimis, ar ne. Ir tik kreditoriams visiškai atlyginus priteistą žalos sumą, civiliniai turtiniai atgręžtiniai reikalavimai toliau lygiomis dalimis bus nukreipti į bendraskolius.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Analogiškų nuostatų laikomasi vykdant ir teismo nuosprendžius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio privalomumą ir nurodo, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Nuteistoji A. S. skunde iš esmės prašo ne tik panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį, kuria buvo atmestas prašymas dėl priteisto civilinio ieškinio paskirstymo nuteistiesiems lygiomis dalimis, tačiau ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. ir Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžius, kuriuose buvo nustatyta solidarioji kaltų asmenų atsakomybė. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmuo nesutinka su teismo priimtu sprendimu (taip pat ir dėl civilinio ieškinio priteisimo), jis turi teisę paduoti apeliacinį skundą aukštesniajam teismui. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis, pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, šiuo metu yra įsiteisėjęs, taigi įsiteisėjo ir teismo sprendimas priteisti iš kaltinamųjų civilinius ieškinius solidariai. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Šiuo atveju keliamas klausimas dėl civilinių santykių, todėl nėra teisinio pagrindo keisti įsiteisėjusį teismo nuosprendį.Įvertinus visas išdėsty­tas aplinkybes darytina išvada, jog Kauno apy­lin­kės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistosios A. S. skunde nurodytais argu­men­tais teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmetamas ir teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.