- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-67-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- M. N. B., M. N.
- Atsakovas
- M. B., Z. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 4 notarų biuro
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei M. N. B., jos atstovui adv. Vaclovui Janušauskui, atsakovui M. B., jo atstovei adv. Aidai Martinaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. N. B. ieškinį atsakovams Z. B., M. B., tretieji asmenys Kauno miesto 4 notarų biuro notarė Virginija Jarienė, VĮ Registrų centras Kauno filialas, dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė taikyti restituciją, išreikalauti iš atsakovo M. B. jai priklausančią turto dalį – du kambarius pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimas 1A2p. Nurodė, kad 1964 metais, jai kaip kolūkio „Bolševikas“ narei, buvo suteiktas sklypas Užliedžių seniūnijoje namo statybai, jie su Z. B. pasistatė gyvenamąjį sandėlį, įsirengė 3 kambarius ir gyveno, jų santuoka nutraukta 1970 metais ir padalintas minėtas sandėlis, jai suteikiant ¾ sandėlio. 1972 m. su vaikais iš ginčo patalpų išsikėlė, tačiau nuosavybės teisės į statinį atsakovui Z. B. neperleido, tik 2005 m. iš vaikų sužinojo, jog jai priklausantis gyvenamasis plotas įregistruotas Z. B. vardu, kuris, sužinojęs, jog gali kilti ginčas dėl statinių, gražiuoju neatidavė jai priklausančios dalies, o padovanojo M. B..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė apie jos pažeistas teises sužinojo 1985 m., atvykusi į ginčo patalpas, kur vyko atsakovo pradėtos gyvenamojo namo statybos bei apie tai ieškovę informavo ir duktė atvykusi, tačiau atsakovo neįleista į ginčo patalpas. Teismas taikė senaties terminą, kurio ieškovė neprašė atstatyti. Taip pat nurodė, jog ieškovė prašė taikyti restituciją, tačiau nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpų dovanojimo sutartis būtų panaikinta ar pakeista, todėl neįrodė aplinkybės, kad atsakovas M. B. įgijo turtą nesąžiningai. Teismas ieškinį atmetė ir kaip neįrodytą bei nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas be pagrindo nustatė, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes ji apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2005 m. kada atsakovas Z. B. atsisakė padėti dukrai ir pareiškė, jog nėra skolingas. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo ieškinio aplinkybes ir mano, kad atsakovai praturtėjo jos sąskaitą, be teisinio pagrindo pasisavino jos turto dalį, todėl privalo grąžinti natūra tai, ką yra neteisėtai gavę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo iš atsakovo M. B. išreikalauti jai priklausančius du kambarius, atsakovui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune.
Byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 1970m. spalio 27d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo Z. B. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr.2-515-70 dėl kolūkinio kiemo turto padalijimo ir pripažino, jog ieškovei nuosavybės teise priklausys ¾ dalys gyvenamojo sandėlio, esančio Maironiškių kaime, Kauno rajone. Ši teismo nutartis buvo įvykdyta ( b.l. 17).
Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovės buvęs vyras Z. B. 1980m. lapkričio 27d. gavo leidimą Nr. 307 vykdyti gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbus. 1984m. gegužės 7d. statinio priėmimo naudoti aktu statinys priimtas eksploatuoti. 1994m. gegužės 11d. registracijos pažymėjimu Nr.4233 gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise įregistruotas atsakovo Z. B. vardu. 2006m. gruodžio 4d. dovanojimo sutartimi Nr. 4VJ-28363 minėtą gyvenamąjį namą atsakovas Z. B. padovanojo savo sūnui atsakovui M. B..
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teismas taip pat sprendime nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neprašė šio termino atstatyti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė reikšdama reikalavimą dėl turto išreikalavimo turėjo nuginčyti atsakovo Z. B. vardu gyvenamojo namo įteisinimo pagrįstumą ir teisėtumą, o taip pat nuginčyti dovanojimo sandorį, kurio pagrindu gyvenamais namas perleistas atsakovui Z. B.. Atsižvelgiant į tai, ieškovei turėjo būti suteikta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus tam, kad būtų įmanoma teisingai išspręsti šalių teisminį ginčą ( CPK 141 straipsnis).
Ieškinio reikalavimu ieškovė siekia išreikalauti iš atsakovo dalį turto, kuris jai atiteko pasidalinus su sutuoktiniu bendrai įgytą turtą. Tokiu ieškinio reikalavimu prašoma pašalinti ieškovės teisių pažeidimą, atkuriant padėtį, buvusią iki turto įteisinimo atsakovo Z. B. vardu ir dovanojimo sutarties sudarymo. Šiuo atžvilgiu išreikalauti iš atsakovų turtą nėra įmanoma, kol nenuginčytas namo įteisinimas ir vėliau sudarytas perleidimo sandoris. Dėl to spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti iš ieškovės tikslinti ieškinį, reiškiant reikalavimus dėl įteisinimo ir sutarties nuginčijimo ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą. Negali būti reiškiamas vien išvestinis ieškinio reikalavimas tais atvejais, kai toks išvestinis reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne atskirai, o tik su pagrindiniu reikalavimu. Nagrinėjamoje byloje pareikštas išvestinis ieškinio reikalavimas išreikalauti iš atsakovo dalį turto kaip tik reiškia, kad juo prašoma išspręsti kai kurias teisines pasekmes, kurios kiltų panaikinus dovanojimo sutartį ir nuginčijus namo įteisinimą atsakovo Z. B. vardu, tuo tarpu sutartis ir namo įteisinimas yra galiojantys ir nėra ginčijami, taigi nėra pagrindinių reikalavimų, kuriuos išsprendus teismine tvarka būtų galima iš esmės įvertinti išvestinį ieškinio reikalavimą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kai turi būti surašomas ieškinys ( CPK 21 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė byloje naudojasi advokato teisine pagalba, tačiau tokia pagalba ne visada gali būti kvalifikuota. Tačiau tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai nepakankamai aiškūs ar nebaigti, ar reiškiamas tik išvestinis reikalavimas, galintis būti nagrinėjamas tik kartu su pagrindiniu, tai pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti iš ieškovo tikslinti ieškinio dalyką, jį aiškiai suformuluojant, taip sukonkretinus ieškinio reikalavimus. Bylą nagrinėjantis apylinkės teismas ją iš esmės išnagrinėjo neturėdamas aiškaus ieškinio dalyko ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas ).
Teisėjų kolegija išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad pagal kilusį šalių teisinį ginčą neatskleista bylos esmė, t.y. pagal byloje surinktus įrodymus ir pareikštus ieškinio reikalavimus nėra įmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika ( CPK 2 straipsnis, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali būti atliekami apeliacinėje instancijoje. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nagrinėjant bylą iš naujo ieškinio dalyko trūkumai iki ieškinio priėmimo turi būti pašalinami CPK nustatyta ieškinio trūkumų šalinimo tvarka ( CPK 138 straipsnis). Po ieškinio priėmimo ieškinio dalyko trūkumai šalinami ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, to neatlikus pirmosios instancijos teismas turi pagrindą ieškinį palikti nenagrinėta pagal CPK 296 straipsnio 2 dalies taisykles.
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą ( CK 1. 127 straipsnio 1dalis). Ieškovė 2007m. sausio 11d. pareiškusi ieškinį teisme nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojusi 2005m. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo dar 1985 metais, kada buvo atvykusi pasiimti jai priklausančių daiktų iš ginčo patalų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada padaryta nepilnai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes, o paremta prielaidomis, kuriomis remtis priimant teismo sprendimą negalima ( CPK 263 straipsnis). Todėl iš naujo nagrinėjant bylą turi būti papildomai aiškintinos aplinkybės susijusios su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. rugpjūčio 28d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.