Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-05-23 · Byla Nr. 2SA-59-567/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-23
Bylos Nr.
2SA-59-567/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
T. A.
Pranešėja N. ŠvedienėTeisėja A. Tilindienė(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gegužės mėn. 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2267-553/2007 pagal pareiškėjo T. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis V. S., V. D. , I. A. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2007-02-07 pareiškėjas T. A. pateikė teismui skundą, prašydamas pripažinti antstolio V. S. veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2007-01-25 turto arešto aktą. Nurodė, kad 2007-01-27 gavo 2007-01-25 antstolio turto arešto aktą, kuriuo areštuotas visas 2-jų kambarių butas (45.26 kv.m ploto), (duomenys neskelbtini), kai išieškoma suma yra tik 14421 Lt, tuo tarpu buto vertė 15 ir daugiau kartų didesnė už išieškomą sumą. Antstolis neatkreipė dėmesio, jog butas įgytas bendra daline nuosavybe, t.y. po ½ dalinės nuosavybės turi pareiškėjas ir jo žmona I. A.. Šeima augina du mažamečius vaikus. Išieškotojas nuslėpė nuo antstolio ir antstolis nepatikrino, kad paskolą iš V. D. pareiškėjas ėmė kartu su žmona ir abu įsipareigojo lygiomis dalimis grąžinti 27652 Lt paskolą, t.y. po 13826 Lt. Pažymėjo, kad savo skolos dalį ir net didesnę dalį skolos 15000 Lt 2007-01-06 išieškotojui V. D. atidavė ir pats išieškotojas tai patvirtino. Antstolis neturėjo teisės areštuoti viso buto. Pareiškėjo nuomone, antstolis, nusprendęs nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą, galėjo areštuoti tik ½ buto, t.y. I. A. dalį, nes ji neatidavė skolos. Pažymėjo, kad antstolis pirma turėjo nustatyti kitą turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir tik kraštutiniu atveju, neradus kito turto, išieškojimą nukreipti į vienintelį gyvenamąjį būstą, kuriame auga mažamečiai vaikai (LR CPK 677 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis V. S. atsiliepime į skundą prašė teismo atsisakyti jį tenkinti. Nurodė, kad jam buvo pateiktas 2006-03-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis raštas Nr. 13v/2006, kuris nurodo priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – 45,26 kv.m ploto butą su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį T. A. ir I. A. , gyv. (duomenys neskelbtini). Antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą ir jo kompetencijai nepriskiriamas teismo priimtų procesinių dokumentų vertinimas. Be to, turto atidalinimo procedūros šiuo atveju nevykdomos. Pažymėjo, kad nustatinėti kito turto ar vykdyti išieškojimą iš kito turto, nei nurodyta vykdomajame dokumente, antstolis neturi jokio teisinio pagrindo. Būtent CPK VI dalies nuostatomis turi būti realizuojamas turtas, kuris prievolei įvykdyti užtikrintas hipoteka. Konstatavo, kad pareiškėjo išdėstyti argumentai neparemti jokiomis teisės normomis, be to yra teisiškai klaidingi ir visiškai nepagrįsti (LR CPK 587 str. 1 p., 588 str. 1 d., 634 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo V. D. atsiliepime į skundą prašė jį laikyti nepagrįstu. Nurodė, kad antstolio veiksmai yra teisėti. Antstolis areštavo 2-jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), nes kaip tik šis areštuotas butas buvo įkeistas imant paskolą ir buvo paskolos grąžinimo garantu. Pirmiausia į šį turtą ir turi būti nukreiptas išieškojimas. Jokio susitarimo, jog sutuoktiniai T. ir I. A. įsipareigojo lygiomis dalimis grąžinti skolą, nebuvo, kadangi buvo viena ir nedaloma skola. Pažymėjo, kad skolininkų geros valios sugrąžinti skolą nebuvo, o visi žodiniai ir rašytiniai susitarimai buvo visiškai ignoruojami. Tik gavus hipotekos teismo vykdomąjį raštą ir skolininkus įspėjus dėl ketinimo kreiptis į antstolį, buvo grąžinta dalis skolos. Pažymėjo, kad ketina kreiptis į teismą dėl jam priklausančių palūkanų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007-03-28 nutartimi nutarė pareiškėjo T. A. skundo netenkinti ir priteisti iš pareiškėjo 6,40 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad 2006-02-28 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius nutarė išieškoti iš T. A. ir I. A. 14500 Lt negrąžintos paskolos, 13050 Lt delspinigių, 100 Lt žyminio mokesčio, 2 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Šia nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – 45,26 kv. m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį T. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Ši nutartis įsiteisėjo 2006-03-08, o 2006-03-17 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 13V/2006. Teismas konstatavo, jog 2007-01-24 antstolis V. S., priėmęs šį vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2007-01-25 surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo 45,26 kv. m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį T. A. ir I. A. . Teismas pažymėjo, kad antstolio kompetencijai nepriskiriamas teismo priimtų procesinių dokumentų vertinimas, todėl antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį raštą, kuriame nurodytas konkretus realizuotinas turtas, privalo tokį vykdomąjį dokumentą vykdyti visa apimtimi įstatymo nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė nei vieno pagrįsto motyvo, sudarančio pagrindą vertinti, kad antstolis V. S. pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias normas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas motyvus, kuo pasireiškia antstolio veiksmų neteisėtumas, neatsižvelgė, kad įstatyme numatyta, jog reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos, jeigu išieškoma iš įkeisto turto, netaikomi, bei, kad tais atvejais, kuomet išieškoma iš įkeisto turto, apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto, taip pat netaikomi, ir kad pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Teismas padarė išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti antstolio V. S. veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2007-01-25 turto arešto aktą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas (LR CPK 96 str., 510 str., 587 str. 1 p., 588 str. 1 d., 634 str. 1 d., 662 str. 4 d., 663 str. 5 d., 664 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-03-28 nutartį ir tenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, bei netyrė ir nevertino visų byloje pateiktų įrodymų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais, kuriuos pateikė antstolis, t.y. vykdomosios bylos Nr. 0001/07/00178 medžiaga, ir visai netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų – buto pirkimo sutarties, pinigų grąžinimo fakto. 2001-07-12 jis su žmona įsigijo 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis bendros dalinės nuosavybės teise. Paskolą iš V. D. paėmė taip pat kartu su žmona I. A. , abu pasirašė ir abu solidariai lygiomis dalimis įsipareigojo skolą grąžinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo prievolę įvykdė pilnai – 2007-01-06 išieškotojui V. D. atidavė savo dalį skolos 15000 Lt, o jo žmona savo prievolės neįvykdė. Pabrėžė, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti viso buto, kadangi jis buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jam negali būti taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės statusas. Akcentavo, jog išieškojimo nukreipimas į pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį grubiai pažeidžia civilinės teisės normas, numatytas CK 3 knygoje. Pažymėjo, kad kreditoriniam reikalavimui 12652 Lt sumai padengti pilnai užtenka bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir tik tuo atveju, jei neužtektų reikalavimui patenkinti bendro jungtinio sutuoktinių turto, išieškojimas gali būti nukreiptas į žmonos I. A. asmeninio turto dalį, t.y. į ½ buto, priklausančio pareiškėjo žmonai, nes ji savo prievolės neįvykdė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė palikti 2007-03-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad apeliantas nenurodė, kokias materialinės ar procesinės teisės normas teismas taikė netinkamai. Šiuo atveju išieškojimas vykdomas iš hipoteka užtikrinto turto ir jam netaikomos tam tikros bendrosios išieškojimo taisyklės. Pažymėjo, kad visos kitos skunde nurodytos aplinkybės neturi reikšmės vykdant vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas nustatė pareigą antstoliui savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padedant šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Skolininkas privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis teisėmis ir aktyviai padėti antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.

Kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2007-01-25 turto arešto aktą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad antstolis pagrįstai areštavo pagal įsiteisėjusią Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2006-02-28 nutartį nurodytą priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį turtą - 45,26 kv. m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį T. A. ir I. A. .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad antstolio kompetencijai nepriskiriamas teismo priimtų procesinių dokumentų vertinimas, todėl antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį raštą, kuriame nurodytas konkretus realizuotinas turtas, privalo tokį vykdomąjį dokumentą vykdyti visa apimtimi įstatymo nustatyta tvarka.

Kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui, nepateikė nei vieno teisiškai pagrįsto motyvo, kuris sudarytų pagrindą konstatuoti, jog antstolis V. S. pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias normas. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui padarius teisingą ir pagrįstą išvadą apie tai, kad nėra procesinių teisės normų pažeidimų areštuojant turtą, nėra teisinio pagrindo naikinti areštą minėtam turtui. Tai, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, nori nukreipti išieškojimą į kitą turtą, parodo pareiškėjo siekį išvengti operatyvaus vykdymo veiksmų atlikimo išieškotojo naudai.

Kolegija pažymi, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas iš hipoteka užtikrinto turto ir jam netaikomos tam tikros bendrosios išieškojimo taisyklės, t.y. reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos bei apribojimai dėl išieškojimų iš fizinio asmens turto. Įstatymas numato, kad pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Teisinių santykių dalyviai savo teisėmis turi naudotis sąžiningai, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išnagrinėta teisingai (LR CPK 313 str., 328 str., 334 str., 338 str., 510 str., 663 str. 5 d., 664 str. 1 d. 675 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 28 d. nutartį nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Danutė KutrienėAlma Urbanavičienė