- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- I-930-243/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00132-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui V. T., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2015-02-19 įsakymo Nr. LP-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. T. prašymu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015-02-19 įsakymą Nr. LP-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“, kuriuo jis nuo 2015-03-02 perkeltas į žemesnes Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos pareigas iš Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigų, vadovaujantis Departamento valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015-02-18 išvada Nr. (2.9.1)-6, ir įpareigoti išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl pareiginės algos ir priedų už tarnybos Lietuvos valstybei stažą bei trečią kvalifikacinę klasę skirtumo perkėlus jį į žemesnes pareigas.
Nurodo, jog pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus vykdant suformuluotas užduotis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Pagal Taisyklių 9 punktą tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis. Nurodo, jog karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje atsižvelgiant į nustatytus kriterijus (lyderiavimas, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei analizė ir pagrindimas) įsivertino 4 balais. Teigia, jog 2015-01-15 pokalbio metu su tiesioginiu vadovu Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo R. Š. nei vertinimo anketa, nei gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas užduotis nebuvo aptarti. Pareiškėjo teigimu, vadovas atsisakė pagrįsti ir savo vertinimą anketoje, nors įvertino jį tik 1, taip pat 2014-01-17 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr.(8)-1 suformulavęs užduotis, jas aiškino kitaip. Teigia, jog Vertinimo komisijos 2015-02-18 posėdyje taip pat nevertinti jo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacija, nenagrinėti suformuluoti jo vertinimo rodikliai, o vertinti tarnybinės veiklos rezultatai, kurie nebuvo sutartais vertinimo rodikliais ir nėra priskirti jo funkcijoms pagal pareigybės aprašymą, nenagrinėtos priežastys, dėl kurių nustatytos užduotys buvo neįvykdytos, komisijos narių klausimai žemino jo orumą. Argumentuoja, jog vertinimas neatitiko Taisyklių reikalavimų, o jam pavestų užduočių negalėjo įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių – nepakankamo finansavimo ir tarnybinio transporto užduočių vykdymui neskyrimo. Pareiškėjo teigimu, Vertinimo komisijos išvada Nr. (2.9.1)-6 neobjektyvi, o siūlymas jį perkelti į žemesnes pareigas neteisėtas.
Pareiškėjas prašo prašymą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog valstybės tarnautojo tarnybinė veikla apibūdinama kaip tarnautojo veikla, atliekant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas. Tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją (Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis). Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikia (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Nurodo, jog Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. T. buvo vertinamas tiesioginio vadovo, kuris užpildė vertinimo anketą, įrašydamas atitinkamą komentarą (pagrindimą), nes nesutiko su pareiškėjo nurodytu balu, ir nurodė kitokį balą, ir surašė valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. (8)-1. Nurodo, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje nurodė, kad pareiškėjas pagal pirmąjį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų atitinka 1 balą, nes nesidomi kolegų nuomone, abejingas kolegų profesiniam tobulėjimui, nesidalina informacija su kolegomis, užsidaręs, nebendraujantis. Pagal antrąjį kriterijų tiesioginis vadovas pareiškėją įvertino 1 balu, motyvuodamas, kad šis nebendrauja su kolegomis ir kitomis agentūromis, kad efektyviau ir optimaliau būtų vykdomi veiklos procesai ir procedūros. Pagal penktąjį kriterijų pareiškėjas įvertintas 2 balais, nes teikdamas pastabas ir pasiūlymus nesivadovauja geresnio reglamentavimo principais (būtinumas, prieinamumas ir pan.). Tiesioginis vadovas pareiškėjo tarnybinę veiklą ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti pareiškėją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Departamento direktoriaus 2015-02-04 įsakymu Nr. LV1-6 sudaryta valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą 2015-02-18 įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas. Argumentuoja, jog komisijos išvada teisėta. Departamento direktorius, įvertinęs pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą ir išklausęs valstybės tarnautojų veiklos vertinimo komisijos 2015-02-18 posėdžio garso įrašą, 2015-02-19 priėmė teisėtą, pagrįstą ir teisingą įsakymą Nr. LP1-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“.
Atsikirtimą grindžia tuo, jog 2014 metais Klaipėdos valstybiniame jūsų uoste grunto gabenimo ir gramzdinimo operacijas vykdė 7 laivai, pareiškėjas nedalyvavo nei viename patikrinime, Jūros aplinkos apsaugos agentūros Reidų (išvykų) apskaitos registro žurnale per 2014 metus užregistruoti 69 reidai, iš jų 51 vykdant mėgėjiškos žvejybos kontrolę Lietuvos Respublikos Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, pareiškėjas dalyvavo tik viename reide (2014-09-15), pagal Laivų patikrinimų registro žurnalą, 2014 metais agentūra patikrino 51 laivą, V. T. patikrino 16 laivų, dalyvavo 25 laivų patikrinimuose, G. V. patikrino 35 laivus, dalyvavo 4 laivų patikrinimuose, R. Š. dalyvavo 22 laivų patikrinimuose, pareiškėjas laivų netikrino ir patikrinimuose nedalyvavo (b.l. 56-58, 142-144).
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) direktoriaus 2015-02-19 įsakymo Nr. LP-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 9). Ginčijamas įsakymas priimtas atlikus pareiškėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto V. T. kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01) 22 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (redakcija, galiojanti nuo 2013-03-15) patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – Vertinimo taisyklės) ir patvirtinti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – Vertinimo kriterijai).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo išsprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (pvz., LVAT 2010-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010; 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-166/2013 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendrojo pobūdžio dokumentas, kuriame turi būti pateiktas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos apibūdinimas pagal valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje konkretūs valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio faktai neturi būti aptarinėjami, tačiau valstybės tarnautojo veiklos apibūdinimas pagal kiekvieną kriterijų turi būti pagrįstas atitinkamais faktiniais duomenimis. Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – ir teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., LVAT 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010; 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013). Tai reiškia, jog įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui (atsakovui) (žr. LVAT 2009-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009). Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Taisyklių taikymo požiūriu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos) kompetencija, nes jie yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų ir tvarkos. Šiais Vertinimo taisyklių nustatytais kriterijais teismas turi vadovautis, spręsdamas atitinkamų Komisijos padarytų išvadų pagrįstumo klausimą (2012-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1742/2012, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3431/2011, 2012-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/12, 2011-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-208/2011), o nurodytos vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos išvados laikytinos vientisu dokumentu, kuris turinio aspektu kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas kaip sudedamoji atitinkamo įsakymo (kuriuo šių išvadų siūlymas yra įgyvendinamas) dalis.
Atliekant kasmetinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (toliau – vertinimas) tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui kvalifikacijos vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (Vertinimo taisyklių 8¹ punktas). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui kvalifikacijos vertinimo anketa pateikta 2015-01-09, kuri užpildyta 2015-01-13 (b.l. 12). Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa. Tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (9 punktas). Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (10 punktas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909 (redakcija, galiojanti nuo 2013-03-15) patvirtinti Valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai skiriami į kvalifikacijos vertinimo kriterijus ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimo kriterijus. Pareiškėjo kvalifikacija vertinta pagal šiuos kriterijus: lyderystė, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, analizė ir pagrindimas. Kvalifikacijos vertinimo anketoje pareiškėjas pagal nurodytus kriterijus savo kvalifikaciją įsivertino 4 balais. Tiesioginis vadovas pareiškėjo lyderystę įvertino 1 balu, nurodydamas, kad pareiškėjas nesidalija informacija su kolegomis, nesidomi kolegų nuomone, yra užsidaręs ir nebendraujantis, abejingas kolegų profesiniam tobulėjimui; pareiškėjo supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą tiesioginis vadovas taip pat įvertino 1 balu, nurodęs, kad pareiškėjas nebendrauja su kolegomis (savo kolektyve ir su kitomis agentūromis), kad efektyviau ir optimaliau būtų vykdomi veiklos procesai ir procedūros; analizę ir pagrindimą tiesioginis vadovas įvertino 2 balais nurodydamas, kad teikdamas pastabas ir pasiūlymus pareiškėjas nesivadovauja geresnio reglamentavimo principais. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas, nesutikdamas su pareiškėjo nurodytais balais kvalifikacijos vertinimo anketoje, pagrindė pareiškėjo kvalifikacijos vertinimą pagal Taisyklių 10 punkto reikalavimus ir Vertinimo kriterijus. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus (10 punktas). Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes; kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 11 dalį tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautoją nepatenkinamai valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų siūlymų teikiama vertinimo komisijai, t.y. panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, o valstybės tarnautojui, neturinčiam kvalifikacinės klasės, – tobulinti jo kvalifikaciją; perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas; perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. Tiesioginis vadovas pareiškėjo V. T. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. (8)-1 surašė 2015-01-15, kuria pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pateikė siūlymą perkelti jį į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (b.l. 13-15). Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginio vadovo užpildyta 2015-01-15 tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. (8)-1 atitinka visus minėtus reikalavimus.
Iš liudytojo tiesioginio pareiškėjo vadovo R. Š. parodymų matyti, kad siekdamas aptarti 2014 metų tarnybinės veiklos vertinimą, jis surengė pokalbį su pareiškėju, kurio metu buvo nagrinėjama jo tarnybinė veikla 2014 metais, pasiekti rezultatai ir kiti susiję klausimai. Aplinkybės, kad pokalbis įvyko, neneigia ir pareiškėjas. Pareiškėjas argumentuoja, kad jo tarnybinė veikla su tiesioginiu vadovu buvo aptarta paviršutiniškai, bendromis frazėmis, tiesioginis vadovas konkrečių faktų, patvirtinančių teiginius, kad pareiškėjas negali tinkamai atlikti Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto funkcijų, nepateikė. Įvertinus liudytojo parodymus, konstatuotina, kad per pokalbį su pareiškėju tiesioginis vadovas išsiaiškino esmines aplinkybes, susijusias su valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose nurodytais lyderystės, supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei analizės ir pagrindimo aspektais, todėl teismas kaip nepagrįstus vertina aukščiau nurodytus pareiškėjo teiginius apie pokalbio su tiesioginiu vadovu turinį ir eigą. Pažymėtina, kad Vertinimo taisyklės nereikalauja, kad pokalbis tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, skirtas aptarti jo tarnybinės veikos rezultatus, būtų užfiksuotas (LVAT 2010-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2015-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1634-756/2015). Nėra pagrindo netikėti liudytojo pareiškėjo tiesioginio vadovo, parodymais dėl aplinkybių, kurios buvo aptariamos šio pokalbio metu. Pažymėtina ir tai, jog Vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu ne kartą konstatavo, jog net jeigu tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo pokalbis neįvyksta, toks procedūrinis pažeidimas, net jeigu jis nustatomas, nėra pagrindas pripažinti esminiu vertinimo procedūros pažeidimu, nes vertinamas pareigūnas turi galimybę savo argumentus išdėstyti Vertinimo komisijos posėdyje (žr., pvz., 2010-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2011-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1267/11, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009, 2012-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/12). Pareiškėjas dalyvavo vertinimo posėdyje ir turėjo galimybę išsakyti motyvuotus nesutikimo su tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis argumentus, pateikti įrodymus, todėl darytina išvada, kad Vertinimo taisyklių 9-11 punktų nuostatos, reglamentuojančios pokalbio turinį ir eigą, nebuvo pažeistos.
Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą, vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 punktas). Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 punktas). Valstybės tarnautojo veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14, 15, 17, 18, 19 ar 20 dalyje nurodytų siūlymų į pareigas priimančiam asmeniui pateikimo (Vertinimo taisyklių 24 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma vertinimo komisijos išvada (25 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2015-02-18 surašė tarnybinės vertinimo išvadą Nr. (2.9.1)-6, kuria pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė jį perkelti į žemesnes pareigas (b.l. 11). Departamento direktorius, įgyvendindamas Komisijos siūlymą, 2015-02-19 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. LP-24, kuriuo pareiškėją V. T. perkėlė į žemesnes Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 8 kategorijos pareigas iš Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto A lygio 10 kategorijos pareigų (b.l. 9). Komisijos siūlymas įgyvendintas Vertinimo taisyklių 54 punkto nustatyta tvarka ir terminu. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog procedūrinių pažeidimų vertinant pareiškėjo V. T. tarnybinę veiklą 2014 metais, nenustatyta.
Vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Vertinimo taisyklių nuostatas (18, 20, 21 p.), yra konstatavęs, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010, p. 406-415; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-726/2010; 2012 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1742/2012). Minėta, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal Vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ar Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011), Pažymėtina, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014).
Pareiškėjo 2014-01-17 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (8)-1 2014 metams jam buvo suformuluotos užduotys: 1) vykdyti Lietuvos jūrų uosto valymo/gilinimo darbų kontrolę, iškasto grunto šalinimo/tinkamo panaudojimo kontrolę. Nustačius aplinkosaugos pažeidimus, taikyti administracines poveikio priemones; 2) vykdyti ūkinės veiklos aplinkosaugos kontrolę Klaipėdos uoste, Lietuvos Respublikos Baltijos jūros pakrantėje, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje; 3)vykdyti atliekų judėjimo per Klaipėdos uostą kontrolę. Nustačius aplinkosaugos pažeidimus, taikyti administracines poveikio priemones; 4) vykdyti taršos iš laivų prevenciją, užtikrinant teisėtumą ir teisėtvarką; 5) teikti objektyvią ir nešališką informaciją Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir visuomenei, pagal kompetenciją teikti konsultacijas ūkio subjektams; 6) vykdyti mėgėjiškos žūklės kontrolę Lietuvos Respublikos Baltijos jūroje, Kuršių mariose (b. l. 17-19), nurodyti jų vertinimo kiekybiniai kriterijai. Suformuluotos užduotys iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007-01-05 įsakymu Nr. P1-7 patvirtinto Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto (A 10) pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas (b.l. 44-45). Pareiškėjo 2015-01-15 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (8)-1 nurodyti pasiekti veiklos rezultatai: 1) 2014 metais nepatikrino ar nedalyvavo tikrinant laivus Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, įvertinant jų atitikimą aplinkosaugos reikalavimams, pažeidimų nenustatė; 2) nevykdė uosto valymo-gilinimo darbų kontrolės, laivų, dalyvavusių uosto valymo-gilinimo darbuose, nepatikrino; 3) 2014 metais administracine nuobauda nubaudė 3 uosto įmonių darbuotojus dėl aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymo; 4) nedavė privalomųjų nurodymų; 5) išnagrinėjo 21 administracinio teisės pažeidimo bylą gyvosios gamtos apsaugos srityje (b.l. 13-15). Iš šių rezultatų matyti, jog pareiškėjas jam suformuluotų ir pavestų užduočių neįvykdė, tai pažymėta ir išvados II skyriuje, gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacija įvertinti žemiausiu balu – 1, dėl to jo tarnybinė veikla 2014 metais įvertinta nepatenkinamai. Iš pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo eliminuojamas rodiklis, jog pareiškėjas 2014 metais nedavė privalomų nurodymų. Iš privalomų nurodymų registro duomenų matyti, jog 2014 metais iš viso duoti 4 privalomieji nurodymai ir juos davė tik vienas pareigūnas (b.l. 134-135). Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju lemia, jog nedavimas privalomų nurodymų negali būti vertinamas kaip neįvykdyta užduotis. Tuo tarpu dėl kitų pareiškėjui suformuluotų užduočių įvykdymo, tiesioginio vadovo išvados pagrįstos. Iš Departamento Jūrų aplinkos apsaugos agentūros pateiktų duomenų matyti, jog 2014 metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste grunto gabenimo ir gramzdinimo darbus vykdė 7 laivai, pareiškėjas nedalyvavo nei viename patikrinime; užregistruoti 69 reidai, iš jų 51 vykdant mėgėjiškos žūklės kontrolę Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. V. T. dalyvavo tik viename reide 2014-09-15. Agentūra 2014 metais patikrino 51 laivą, pareiškėjas patikrinimuose nedalyvavo, o kiti Agentūros pareigūnai patikrino nuo 16 iki 35 laivų, dalyvavo nuo 4 iki 25 patikrinimuose. Taip pat 2014 metais uosto akvatorijoje grunto mėginiai tyrimams imti 10 kartų, juos imant pareiškėjas nedalyvavo. Be to, 2014 metais Agentūros pareigūnai išnagrinėjo nuo 52 iki 351 administracinių teisės pažeidimų bylų, o pareiškėjas 24 (b.l. 145, 146, 137, 115-133). Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus juos patvirtinančius duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo parengtoje 2015-01-15 vertinimo išvadoje Nr. (8)-1 suformuluotos išvados apie pareiškėjo pasiektus pagrindinius 2014 metų veiklos rezultatus yra pagrįstos objektyviais duomenimis, o pasiektų rezultatų vykdant užduotis ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacijos vertinimas vienu balu ir bendras vertinimas –„nepatenkinamai“, atliktas pagal sutartus vertinimo rodiklius.
Iš Vertinimo komisijos posėdžio, įvykusio 2015-02-18, garso įrašo matyti, jog Vertinimo komisijos nariai, dalyvaujant pareiškėjui, susipažino su Karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketoje pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, Vertinimo išvada, pareiškėjas atsakė į Vertinimo komisijos narių klausimus. Vertinant pareiškėjo 2014 metų tarnybinę veiklą analizuota valstybės tarnautojo vertinimo anketa, pareiškėjo paprašyta pagrįsti savęs įsivertinimą aukščiausiais balais, tačiau pareiškėjas to padaryti nesugebėjo. Detalizuojant pareiškėjo nesutikimą su tiesioginio vadovo įvertinimu žemiausiu balu pagal lyderystės kriterijų, pareiškėjas nurodė, kad niekas iš kolegų raštu jo nėra prašęs pagalbos, o ko jam reikia, išsiaiškina pats. Teismo vertinimu, pagrįstos tiesioginio vadovo išvados, atitinkančios vertinimo kriterijus, vertinimo anketoje, jog pareiškėjas nesidalija informacija su kolegomis, nesidomi jų nuomone, nebendrauja. Vertinimo komisijoje pareiškėjas neneigė neįvykdęs jam suformuluotų užduočių. Jis pripažino, jog 2014 metais išnagrinėjo ir surašė 21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylose ir nubaudė 3 uosto įmonių darbuotojus dėl aplinkos apsaugos reikalavimų nesilaikymo. Nurodė, jog kitų funkcijų ir užduočių nevykdė, o už administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą jam turėjo būti mokama priemoka, nes, pareiškėjo teigimu, tokia funkcija nenumatyta jo pareigybės aprašyme. Pareiškėjas į klausimą, susijusį su priežastimis, sąlygojusiomis nepatenkinamą jo tarnybinės veiklos vertinimą, išsamaus, argumentais ir konkrečiais faktais pagrįsto atsakymo nepateikė. Nurodė, jog funkcijų nevykdė, nes jam nebuvo paskirtas tarnybinis transportas, nors ne kartą jo prašė, o tiesioginis vadovas, skirstydamas darbus, nėra sąžiningas, nesudaro jam sąlygų dirbti, neima jo į reidus, patikrinimus, kitas išvykas. Pareiškėjo teigimu, darbų jis atliko tiek, kiek jam būdavo duodama, o darbų apimtys priklauso ne nuo jo. Išanalizavus pusantros valandos trukusį Vertinimo komisijos narių pokalbį su pareiškėju, darytina išvada, kad Vertinimo komisijos nariai aiškinosi aplinkybes apie tai, kokius konkrečius darbus pareiškėjas atliko vykdydamas pareigybės aprašyme nurodytas tarnybines funkcijas, koks šių darbų pobūdis; kaip pareiškėjas bendradarbiavo su kolegomis, domėjosi jų darbu. Be to, Vertinimo komisijos per pokalbį užduotais klausimais buvo siekiama nustatyti, kokias priežastis pareiškėjas vertina kaip trukdančias tinkamai vykdyti jam pavestas tarnybines funkcijas ir suformuluotas užduotis ir pasiekti nustatytų rezultatų, kokių priemonių pareiškėjas turėtų imtis, gerindamas savo tarnybinės veiklos rezultatus. Pažymėtina, kad Vertinimo komisija ypatingai išsamiai aiškinosi, dėl kokių priežasčių užduotys nebuvo įvykdytos. Iš pareiškėjo atsakymų matyti, jog savo kaltės dėl neatliktų užduočių jis neįžvelgia, kaltina tiesioginį vadovą nesudarius jam sąlygų tinkamai vykdyti funkcijas. Pažymėtina, jog tiesioginis vadovas išvadoje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjui paskirtos šešios tarnybinės nuobaudos, nes visas jas pareiškėjas yra apskundęs ir nuobaudos išvados surašymo metu nebuvo įsigaliojusios. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat yra svarbi, charakterizuojanti pareiškėjo asmenybę. Iš tiesioginio vadovo paaiškinimų matyti, jog susipažindamas su įsakymais, pavedimais, kitais teisės aktais, pareiškėjas daro prierašus, kuriais išreiškia savo nesutikimą su jam paskiriamomis užduotimis, kelia ginčus teismuose. Pažymėtina, jog ir Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas į komisijos narių klausimus taip pat atsikalbinėjo, kėlė ginčą dėl pareigybės aprašymo ir jam priskirtų funkcijų apimties, Aplinkos ministro ir Departamento direktoriaus įsakymų teisėtumo, o skunde teismui komisijos narių klausimus vertino kaip įžeidžiančius, nors komisijos nariai iš esmės siekė išsiaiškinti su jo tarnybine veikla ir jos vertinimu susijusias aplinkybes. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, paties pareiškėjo paaiškinimų Vertinimo komisijoje bei teismo posėdyje darytina išvada, jog pareiškėjas, argumentuodamas dėl jam nesudaromų sąlygų tinkamai vykdyti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, iš esmės pats sukelia konfliktines situacijas, kurios sąlygoja funkcijų neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą (teisminių ginčų kėlimas dėl tarnybinio automobilio grąžinimo Departamentui ir perdavimo kitiems pareigūnams, pareigybės aprašymo papildymo ir priemokų, tarnybinio patikrinimo inicijavimas tiesioginiam vadovui dėl tarnybinio patikrinimo išvados ir pan.). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog Vertinimo komisija tinkamai patikrino pareiškėjo V. T. tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, pareiškėjo atsakymai pateikė Vertinimo komisijai pakankamai informacijos, kuri, kartu su kitais Vertinimo komisijos turimais duomenimis, leido spręsti, jog valstybės tarnautojo tiesioginės vadovės pateikta vertinimo išvada yra pagrįsta. Tokią išvadą patvirtina ir paties pareiškėjo atsakymai į Vertinimo komisijos narių klausimus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas į pokalbį atėjo neišanalizavęs savo tarnybinės veiklos ir pasiektų rezultatų, į daugelį klausimų negalėjo pagrįstai atsakyti, objektyvių argumentų ir paaiškinimų dėl tiesioginio vadovo pateikto vertinimo nepagrįstumo ir šališkumo nepateikė. Priešingai, Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjo tiesioginis vadovas, pristatydamas pareiškėjo tarnybinę veiklą, nurodė, jog, situacija pradėjo blogėti nuo 2013-2014 metų, pavyzdžiui, V. T. 2009 metais patikrino apie 300 laivų, 2010 metais 180 laivų, 2012 metais 11 laivų, 2013 metais 6 laivus, 2014 metais nei vieno, 2014 surašė 4 administracinio teisės pažeidimo protokolus, 2013 metais 6, nors situacija iš esmės nėra pasikeitusi, pranešimų apie teršimą uoste gaunamas panašus skaičius.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015-02-19 įsakymas Nr. LP-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis. Pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta. Nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti administracinį aktą, pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą įsakymą atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Reikalavimas priteisti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl pareiškėjo perkėlimo į žemesnės kategorijos pareigas, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, atmetus pagrindinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą, todėl prašymas šioje dalyje taip pat netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo V. T. prašymą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2015-02-19 įsakymo Nr. LP-24 „Dėl V. T. perkėlimo į žemesnes pareigas“ panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti darbo užmokesčio nepriemoką.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.