Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-3495-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
A18.-3495-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01516-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Pažeidėjas
M. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3495-1035/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01516-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2017 m. gegužės 31 d., apie 1.45 val., lošimo automatų salone „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,44 promilių girtumo laipsnis), elgėsi agresyviai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais lošimo salono darbuotoją, šaukė, grasino, trukdė kitiems klientams ir personalui. Šiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje M. B. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų nepripažino ir paaiškino, kad įvykis buvo gegužės 30 d. Apie 23.00 val. apsilankė (duomenys neskelbtini) esančiame „(duomenys neskelbtini)“ salone. Kadangi tuo metu vyko permainos perdavimas, atsisėdo prie baro, užsisakė alaus ir laukė, kol prasidės jų darbas. Jis pradėjo daryti statymus, užsisakė dar vieną alaus bokalą, žaidė, su personalu bendravo normaliai. Kaip suprato, po to atėjo kažkokios darbuotojos pažįstama, jos pradėjo bendrauti, todėl suklydo ir jo pinigus pastatė ne taip, kaip jis prašė. Tai pastebėjęs jis paprašė, kad tai anuliuotų ir grąžintų jam pinigus. Ta darbuotoja pradėjo sakyti, kad jis turi žiūrėti, ką daro, sakė, kad nieko negrąžins, liepė nekelti triukšmo. Ta darbuotoja pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, elgėsi agresyviai. Jis paprašė, kad duotų atsakingo asmens numerį, tačiau ji pradėjo jį vadinti kvailiu, sakė, kad pažiūrėtų, kiek valandų, kur čia skambins. Jis paskambino į 112 ir paklausė, ką tokiu atveju daryti. Jie pasakė, kad tai ne policijos reikalas ir jis turi kreiptis į lošimų tarnybą. Tada nuėjo prie baro ir paprašė darbuotojos, kad leistų parašyti pretenziją, prašė formos. Darbuotoja pasakė, kad nueis pasiteirauti kolegų, ką galima padaryti. Jis atsisėdo prie baro ir laukė, kol ji grįš. Tuo metu pradėjo prie jo eiti žmonės, imti jo bilietėlį, žiūrėti, kokius statymus jis darė. Bilietėlis parodo, kad yra priimtas statymas, jis yra registruojamas. Kiekvienam statymui reikalingas bilietėlis, privalo jį atspausdinti kiekvienam statymui. Tie žmonės buvo jam nepažįstami, bet tie asmenys darbuotojai pažįstami. Jam belaukiant, kol darbuotoja atneš tą formą pretenzijai, atvyko apsaugos darbuotojai. Darbuotoja jiems parodė į jį pirštu, jie pradėjo jį tempti, tada jis paklausė, kokią teisę jie turi taip daryti. Kai jį tempė, jis pradėjo vėl skambinti 112. Dar yra garso įrašas, telefonu tai įrašė, kad darbuotoja iš jo tyčiojasi. Ekskomisarų biuras jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, naudojo smurtą. Kadangi jis kvietė pagalbą, jo paprašė pasakyti adresą, tačiau apsaugos darbuotojai jo nepraleido pažiūrėti adreso, neleido to padaryti. Vis dėl to pavyko sužinoti tą adresą, atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jo neklausė, pasisveikino tik su apsaugos darbuotojais, įsisodino jį į automobilį ir išvežė į komisariatą. Jis neturėjo asmens dokumento, jo pasiteiravo asmens kodo, gyvenamosios vietos, telefono numerio ir pan. Tuomet liepė pūsti į alkotesterį, bet nerodė rezultato. Tada pareigūnas jam pateikė tą kvituką pasirašyti, tada pamatė, kiek ten rašoma promilių. Nesutiko pasirašyti. Komisariate buvo tik vienas postinis, jis ir tikrino. Kai atsisakė pasirašyti, pareigūnas pradėjo sakyti, kad jį (M. B.) uždarys pasėdėti. Jis (M. B.) sakė, kad atsisako pasirašyti, kad darytų kaip nori, sakė, kad nori kreiptis į medicinos įstaigą tiksliau nustatyti girtumą. Jis sakė, kad tokios teisės jis neturi, kad jis sprendžia, ką daryti. Po maždaug 20 min. atėjo pareigūnė, kuri surašė administracinio nusižengimo protokolą, su kolega žiūrėjo, kas vyksta ir paklausė, kiek jis įpūtė. Jai atrodė, kad jis daugiau įpūtė. Jis (M. B.) paklausė, ar jie jį paleis, jei pasirašys, tačiau jie to pasakyti negalėjo. Jis pasakė, kad tada nepasirašys. Tada jie jį nuvedė į sulaikymo kamerą. Būdamas sulaikymo kameroje jis nesispardė, nesikeikė. Kadangi ten garsui nepraleidi kamera, jis pradėjo reikalauti, kad leistų jam dar kartą pasitikrinti girtumą arba bent parodytų rezultatą, jam įpūtus, arba leistų apsilankyti pas medikus. Tuo metu jis buvo sulaikymo kameroje. Kamera yra tolumoje, nežino, kaip įvardinti, kaip to reikalavo. Šaukdamas reikalavo. Pareigūnai ir toliau nereagavo, paprašė jų, kad leistų jį į tualetą. Tarpduryje jau buvo kontaktas, vėl to paties paprašė jų. Tada pareigūnas pasakė, kad neužknistų, nes kitaip uždarys į kitą kamerą. Buvo nuvestas į tą pačią kamerą, vėl pradėjo reikalauti, kad jam leistų iš naujo pasitikrinti girtumą. Tada pareigūnė D. iš toli jam atsakė, kad jis užsičiauptų. Tuomet atėjo du pareigūnai ir jį uždarė į garso nepraleidžiančią kamerą. Toje kameroje dvokė, kadangi tos kameros ventiliacija sujungta su tualetu, todėl jis pradėjo barškinti, kad jį išleistų. Tuomet atėjo pareigūnai, surakino jį antrankiais, paliko ant grindų visai nakčiai. Ryte jam surašė protokolą ir paleido. Nepripažįsta, kad keikėsi salone. Policijos komisariate nevartojo necenzūrinių žodžių, nespardė durų. Pareigūnė D. prašė jo užsičiaupti, kai reikalavo dar kartą pūsti į alkotesterį. Jis durų nespardė. Barškino duris, nes nieko negirdėjo, kadangi ta teritorija nepraleidžia garso, nežinojo, kas vyksta už durų. Mano, kad su salono darbuotoja bendravo normaliu tonu. Žinoma, galima interpretuoti dėl to tono, nes aplinkui buvo ir televizorių. Gal tai jiems įprasta aplinka. Išgėrė du bokalus alaus, užsisakė trečią, tačiau jo nepalietė. Į lošimų saloną atėjo blaivus. Nesutiko su alkotesterio parodymais, nes išgėrė tik du alaus, negalėjo tiek pripūsti.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja B. V. parodė, kad žino, jog pakviesta liudyti dėl incidento, kuris buvo įvykęs darbe. Šis asmuo (M. B.) dalyvavo incidente. Dienos, kada tai įvyko, nepamena, bet tai buvo (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ sporto bare. Toks incidentas buvo vienas. Ji yra paslaugų pardavimo vadybininkė. Kai šis asmuo atėjo pas juos, nusipirko alaus ir darė statymus, žaidė žaidimą su kamuoliuku. Pačioje pradžioje buvo, kad pastatė blogai, ne už tai, ką norėjo, ir paprašė pakeisti statymą jos kolegos. Ji jį perspėjo, kad jie negali anuliuoti to, šį kartą tai padarys, bet negali keisti statymų pagal kliento norus. Tai viskas vyko prieš žaidimą, prieš tiražą, kiekvienas žaidimas vyksta kas 4 minutes. Jam jie paaiškino, kad daugiau to nedarys ir kad atsakingai statytų. Visą laiką jam statė jos kolega, po to ji pakeitė kolegą, pirmus statymus viskas buvo gerai, o ties trečiu statymu ji jam (M. B.) pastatė 20 Eur ir po tiražo, po žaidimo pabaigos jis numetė lapelį ir pasakė, kad ji pastatė neteisingai. Ji jam pasakė, kad pretenzijos turėtų būti pateikiamos iki žaidimo pradžios. Tuomet jis pradėjo prašyti grąžinti pinigus. Jis tai darė nemaloniu tonu, pakėlė balsą, buvo grasinimai, grasinimai teismais, kad ji išeis iš darbo ir pan. Padavė jam pretenzijų lapą, tai padarė savo iniciatyva. Davė jam paskaityti jų reglamentą ir pasakė, kad bus atsakyta per 10 dienų. Tai buvo paprastas baltas lapas, bet ji paaiškino jam, kaip rašyti. Jis atsisakė tai padaryti, du kartus jai numetė tą lapą, o ji jam du kartus padėjo tą lapą vėl. Viskas vyko prie baro. Tada paprašė jo, kad užpildytų ir paliktų patalpas, nes trukdė klientams. Trukdė jis savo elgesiu ir klientams, ir kolegoms. Buvo dar viena kolegė, bet ji šiuo metu nebedirba. Buvo ir šauksmų, ir rėkimų, buvo ir negražių žodžių, keikėsi necenzūriniais nelietuviškais žodžiais. Viskas truko maždaug apie valandą, gal apie 45 minutes. Jie norėjo su juo dar gražiuoju susitarti, išsiaiškinti, pasakyti, kad negali grąžinti tų pinigų, bet nesiklausė jis jų. Žaidžiant prie baro, galima gerti. Pas juos jis išgėrė du bokalus alaus ir trečią paliko, kai išėjo iš salono. Mano, kad jis atėjęs buvo gal šiek tiek išgėręs, bet tikrai negirtas. Klientai bandė jam paaiškinti tvarką, nes matė, kad darbuotojų neklauso. Tačiau ir jie nebeištvėrė ir išėjo į kitą pusę. Jie negalėjo atlikti savo darbo. Paprašė jo palikti patalpas, jis to nepadarė ir ji iškvietė apsaugą. Apsauga paprašė jo kelis kartus palikti patalpas, tačiau su tuo jis nesutiko, nepamena, kaip apsauga bendravo su asmeniu, o tada pačiupo ir išvedė iš salono. Kas vyko už salono, ji nematė, nes negali palikti patalpų. Matė tą asmenį pirmą kartą, bet kolegė sakė, kad jis ne pirmą kartą čia lankosi. Ją tai įžeidė, tai buvo gan seniai, pas juos tokių incidentų būna. Jam gėrimus įpylė I., baro darbuotoja. Ji (B. V.) darė jam ne vieną statymą, iš karto jam viską paaiškino, kadangi tiražas jau buvo pasibaigęs. Iki pradedant ridenti kamuoliukus, statymai yra priimami. Asmuo pamato lapelį, jai pasako ir ji pradeda apie tai kalbėti. Kelias sekundes negalima statyti iki ridenant kamuoliukus. Viskas vyko po tiražo. Su asmeniu konfliktavo ji, kalbėjo su juo pagarbiai, normaliu balsu buvo sakyti palikti patalpas. Tarp klientų nebuvo jos draugų.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. T. parodė, kad dirba vyr. postiniu budėtojų dalyje Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje. Paaiškino, kad šį asmenį (M. B.) teko matyti vieną kartą. Buvo pristatytas, berods, gegužės 31 d. į komisariatą iš kazino dėl chuliganiškų veiksmų. Iš karto elgėsi neadekvačiai, rėkė, kaltino kazino darbuotojus, kad iš jo išviliojo pinigus. Buvo ir dar vienas asmuo, kuris rėkė dėl išviliotų pinigų. Mano, kad šis asmuo buvo visiškai girtas, nepamena, ar jis pūtė į alkotesterį, tačiau elgėsi neadekvačiai, neklausė, kas jam buvo sakoma. Sudrausminus netrukdyti, jis visą laiką rėkė. Pagrinde jis rėkė dėl kazino, po to buvo pristatytas į pristatytų asmenų patalpą ir rėkė necenzūrinius žodžius, o kadangi jis buvo neadekvatus, nusprendė jį perkelti į sulaikytų asmenų patalpą, kad išblaivėtų, kol bus surašytas protokolas. Ten jis pradėjo daužyti duris, o kad nesusižalotų, buvo panaudoti spec. antrankiai ir asmuo buvo prirakintas prie suoliuko. Šis asmuo visą laiką grasino advokatais ir pan. Asmuo keikėsi pristatytų asmenų patalpoje, kiek pamena. Asmuo visą laiką bendravo pakeltu tonu. Ar keikėsi pristatymo metu, nepasakys, nes neatkreipė į tai dėmesio, kadangi taip elgiasi dauguma. Vykusio pokalbio tarp jo ir M. B. tiksliai nepakomentuos. Mano, kad nevykdė reikalavimų, nes buvo patalpintas į kitą patalpą. Nepamena tikslių aplinkybių. Nepamena, ar jis pūtė į alkotesterį. Asmuo buvo paleistas prieš protokolo surašymą, tačiau tiksliai nepamena. Buvo išleistas naktį ar paryčiais, tiksliai negali pasakyti. Asmuo buvo pristatytas naktį. Jis jau buvo prablaivėjęs, buvo galima išlaikyti kontaktą, taip nebešaukė, todėl nusprendė surašyti protokolą ir išleisti. Taip pat, komisariate buvo ir kolegos D. C. ir J. D., tačiau kas kuriuo metu kur buvo, nepasakys. Mano, kad asmuo buvo pristatytas apie 2 val., o patalpintas apie 4 val. Kada buvo išleistas asmuo, nepamena. Nepamena, kuris pirmas užmezgė kontaktą su asmeniu. Jis (E. T.) jo daiktus surašinėjo, tai gal su juo. Pristatymo metu kolegė D. C. sėdėjo prie kompiuterio, bet tiksliai nepamena. Nepamena, ar asmuo turėjo su savimi kokius nors dokumentus. Nepamena, kaip buvo nustatyta asmens tapatybė. Per visą laiką, kurį asmuo praleido komisariate, buvo nustatyti duomenys, nes be jų nebūtų surašytas protokolas, tačiau tiksliai laiko pasakyti negali. Nebuvo abejonių, kad žmogus būtų pateikęs netikslius duomenis apie save. Asmuo bendravo nerišliai, elgėsi neadekvačiai, į sudrausminimą ar pastabas nereagavo, buvo grasinama advokatais, reiškiamos pretenzijos. Pristatymo metu asmuo buvo agresyvus, tačiau, ar jis keikėsi, nepamena. Dėmesys buvo nukreiptas kitur. Nustačius tapatybę surašė asmens daiktus ir pristatė asmenį į sulaikytų asmenų patalpą. Nepamena, ar buvo tikrinamas girtumas alkotesteriu. Pagal vidaus taisykles, kiekvienam pristatytam asmeniui turi būti nustatytas neblaivumas. Jei asmuo atsisako, paprastai tai nurodoma protokole. Iš pradžių su asmeniu bendravo ramiu tonu, tačiau, kadangi asmuo bendravo neadekvačiai, rėkė, bendravo griežtu tonu. Asmens neįžeidinėjo. Iš kalbos gali kažkas „išeiti“, bet kad įžeistų, tai tikrai ne. Kaip ir minėjo, surašo tarnybinį arba administraciniame sulaikyme pažymi, kad asmuo atsisakė pasitikrinti blaivumą. Kitų alternatyvų M. B. nesiūlė. Sulaikytų asmenų patalpa – patalpa, į kurią pristatomi sulaikyti asmenys. Pristatytų asmenų patalpoje yra grotos, o sulaikytų asmenų patalpoje yra sienos, durys ir langelis. Ten pristatomi asmenys, galimai padarę nusikaltimą, arba tie, kurie patalpinami dėl išblaivymo ir protokolo surašymo. Tik pristačius asmenį jau buvo sunku užmegzti kontaktą. Į pristatytų asmenų patalpą talpina visus asmenis. Tam ir skirta patalpa pagal vidaus tvarkos taisykles. Nepasakys, kada buvo surašytas protokolas. Administracinio sulaikymo protokolas surašomas, kai su asmeniu įmanoma užmegzti kontaktą. Asmuo tuo metu nesuvokė savo veiksmų, todėl ir patalpino į tą patalpą, kad asmuo prablaivėtų. Kai asmuo supranta savo veiksmus, tada ir yra su protokolu supažindinamas. Administracinio sulaikymo protokolas reikalingas asmenį pristatant į sulaikytų asmenų patalpą. Instrukcijoje neturėtų būti eiliškumo kaip elgtis. Dažniausiai nustato asmenybę ir patikrina blaivumą, tai pirmi veiksmai. Jei asmuo ramus, išleidžia greitai, nėra suinteresuoti juos laikyti. Jei yra pagrindas, kuo greičiau surašo protokolą ir paleidžia. Tie asmenys trukdo dirbti ir kelią stresą. Kai žmogus nepalaiko kontakto, nesupranta, kas jam sakoma, nesupranta savo veiksmų, tada uždaro išblaivėjimui, kad asmuo viską suprastų. Yra buvę atvejų, kai girtam surašomas protokolas ir po to asmuo išteisinamas. Laukia, kol kažkiek prablaivėtų. Yra atvejų, kai asmenys pripūtė, tačiau atsisakė pasirašyti. Paprastai tokiu atveju darbuotojas parašo, kad „atsisakė“ arba uždeda savo parašą. Pareigūnas sprendžia pagal elgesį, ar asmenį pristatyti į patalpą, tai nėra reglamentuota. Tai subjektyvus pareigūno vertinimas. Vienas ir su promile gali neadekvačiai elgtis. Alkotesteris laikomas ant darbo stalo, jei jo reikia pastoviai. Bet kuris pareigūnas gali surašyti protokolus, kuris tuo metu dirba ir paima dokumentus. Kai asmenį išleido, asmuo galėjo kreiptis dėl neblaivumo nustatymo. Surašomas protokolas, asmuo išleidžiamas ir galima važiuoti. Mano, kad jis (M. B.) nepageidavo kreiptis į med. įstaigą dėl neblaivumo nustatymo. Nėra tikras, kad asmenį iš komisariato reikia nuvežti į med. įstaigą pagal jo pageidavimą. Nekilo įtarimas, kad asmuo būtų apsvaigęs dėl narkotinių medžiagų, jie paprastai nebūna agresyvūs. Nemano, kad buvo pagrindas pristatyti asmenį į narkologinį, jis buvo neadekvatus dėl neblaivumo, juolab, kad asmuo po kelių valandų elgėsi adekvačiau. Nepamena, ar asmuo prašė med. pagalbos. Kai asmuo rėkia patalpoje, tai trukdo darbui. Asmuo rėkė, elgėsi neadekvačiai. M. B. sulaikė patruliai, o ne jis (E. T.). M. B. sulaikė dėl pareiškimo. Asmuo keikėsi ir dėl išblaivinimo, kol bus surašytas protokolas, buvo uždarytas į patalpą. Kolegė turėjo surašyti sulaikymo protokolą. Kai asmuo buvo talpinamas į sulaikytų asmenų patalpą, kolegė turėjo surašyti protokolą. Asmenį talpinant į pristatytų asmenų patalpą, nereikia protokolo. Asmuo, perkeltas į kitą kamerą, daužė duris. Nepamena, kuo jis daužė duris. Nepamena, ar asmuo perkeliamas į sulaikytų asmenų patalpą, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Mano, kad asmuo, bedaužydamas duris, galėjo susižaloti. Vaizdo kameros yra, jie mato asmenis, kurie yra patalpintų asmenų patalpoje ir sulaikytų asmenų patalpoje, ką jie veikia, tačiau, ar jos įrašinėja, nežino. Prie pagrindinio stalo yra monitorius. Dalinai mato pristatytų asmenų patalpą, o kad ją matytų visą, reiktų dar vienos kameros. O asmenis, kurie yra sulaikytų asmenų patalpoje, mato, daugiausia kameros nukreiptos į suoliuką, kur asmuo miega. Nepamena, kada asmuo buvo paleistas iš sulaikytų asmenų patalpos. Turi būti nurodyta dokumentuose. Asmuo, paleistas iš sulaikytų asmenų patalpos, praktiškai agresyviai nebesielgė. Teismui paskelbus vyr. postinio E. T. 2017 m. gegužės 31 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad M. B. spardė sulaikytų asmenų patalpos duris, liudytas parodė, kad tiksliai nežino dėl spardymo, smūgiai buvo „dideli“, todėl manė, kad spardo koja, tačiau dėl to nėra garantuotas, aplinkybes, kad asmuo buvo ne kartą įspėtas dėl neteisėtų veiksmų, patvirtina.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. C. parodė, kad yra Vilniaus apskrities VPK vyr. postinė, dirba budėtojų dalyje 1 PK. Paaiškino, jog asmenį (M. B.) matė ne daugiau nei vieną kartą. Asmuo buvo pristatytas iš kazino. Datos nepamena, tai buvo naktį, kiek pamena, tai po 20 val. vakaro, arčiau ryto. Tuo metu buvo savo darbo vietoje. Nepamena, ar teko bendrauti su šiuo asmeniu. Jų bendravimo nepamena. Gali pasakyti, kad nei vienas, atvažiavęs iš kazino, nesielgė adekvačiai. Ji surašė, kiek pamena, asmeniui administracinio nusižengimo protokolą. Rašė protokolą pagal darbuotojų pareiškimus ir kolegos tarnybinį. Nuo asmens pristatymo iki protokolo surašymo nepraėjo ilgiau nei valanda, tačiau tiksliai nepasakys. Asmuo buvo patalpintas į pristatytų asmenų patalpą, kol atliekami veiksmai. Pradžioje asmuo buvo toje patalpoje, o pabaigoje patalpintas į sulaikytų asmenų patalpą. Nepamena, ar jis daužė grotas, bet pamena, kad keikėsi ir rėkavo. Jei mato, kad asmuo neadekvatus ir jam reikia prablaivėti, surašo administracinio sulaikymo protokolą ir būna patalpintas į sulaikytų asmenų patalpą išblaivėjimui. Sulaikymo protokolą surašo tas, kas surašo administracinio nusižengimo protokolą, t.y. šiuo atveju surašė ji. Jei žmogus gerai elgiasi pristatytų asmenų patalpoje, jis nebus perkeltas, tam turi būti pagrindas, jie nėra suinteresuoti laikyti žmogaus, kuris yra adekvatus. Nepamena, ar šiam asmeniui buvo nustatinėjamas neblaivumas. Jie visiems siūlo nustatyti neblaivumą, tačiau, jei asmuo atsisako, jie jo neprivers to padaryti. Jai atrodo, kad asmuo pradžioje šūkavo, bet nesikeikė, tačiau, kai buvo pristatytas į sulaikytų asmenų patalpą, pradėjo keiktis. Sulaikytų asmenų patalpa praleidžia garsą, jei asmuo rėkia, jie kuo puikiausiai viską girdi. Jie pradeda rašyti sulaikymo protokolą, uždaro tuo pagrindu ir baigia rašyti, kai asmuo prablaivėja ir galima tai paaiškinti. Administracinio sulaikymo protokolą galima rašyti pradėjus rašyti nusižengimo protokolą. Sulaikymo protokolas buvo pabaigtas rašyti, kai asmuo prablaivėjo. Kai M. B. buvo pristatytas į PK, ji buvo savo darbo vietoje. Aplink ją buvo kolegos, jų įvardinti negali, nepamena. Pas juos būna daug žmonių. Tuo metu budėjo kolega E. T. ir J. D.. Nepamena, ar asmuo turėjo su savimi kokius nors dokumentus. Nepamena, kaip buvo nustatyta tapatybė šiuo atveju. Daugiausiai su šiuo asmeniu bendravo E. T.. Nepamena, ar asmuo pūtė į alkotesterį. Asmuo jai nesukėlė abejonių, ar buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tokiu atveju, būtų važiavę į narkologinį. Asmuo sunkiai orientavosi, buvo agresyvus, nepamena, ar pradėjo keiktis iš karto, bet po to tikrai keikėsi. Asmens iš karto nesulaikė, asmuo buvo pristatytų asmenų patalpoje, tai nėra sulaikymas. Jie surašo protokolą, jei mato, kad asmuo orientuojasi, išeis ir nieko nepadarys, o jei ne – blaivo. Jei asmuo ramus, jį paleidžia, surašę protokolą. Asmenys būna pristatytų asmenų patalpoje, kol užpildomi dokumentai ar surašomas protokolas. Jei asmenybė ir nustatyta, reikia laukti, kol bus surašytas tarnybinis pranešimas, tuo metu, asmuo būna pristatytų asmenų patalpoje. Tam pareigūnai turi 5 valandas. Negali pasakyti, ar žmogus buvo šoke, nėra medikė. Nežino, ar asmuo pūtė į alkotesterį. Jei jis pūtė, tada nereikia jo vežti, o jei asmuo prašo, jie gali jį paleisti, tačiau patys neveža. Jei asmuo girtas, jis blaivosi pas juos arba veža į nakvynės namus. Jei asmuo orientuojasi, paleidžia. Jei nesiorientuoja, blaivinamas arba nuvežamas į nakvynės namus. Mano, kad asmuo galvoja apie KET pažeidimus, kai turi būti pristatytas į med. įstaigą dėl neblaivumo. Asmuo buvo pristatytas į sulaikytų asmenų patalpą, nes trukdė, šaukė, rėkė, keikėsi ir trukdė pamainos darbui. Jei neįžeidinėjama, asmuo gali šnekėti patalpoje, reikšti savo nuomonę, tačiau asmuo negali trukdyti ir įžeidinėti. Pakeltu tonu asmuo gali šnekėti. Jei asmuo netrukdo pamainos darbui, jie neturi teisės asmens patalpinti į patalpas. Nepamena, ar asmuo spardė patalpos duris. Nepamena, ar jis keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius. Nepamena, kaip asmuo elgėsi, kai išleido jį. Jei išleido, tai vadinasi, kad adekvačiai. Asmenį visada įspėja dėl elgesio, nežino, kuris konkrečiai įspėjo asmenį.

Po liudytojų apklausos M. B. papildomai paaiškino, kad apsilankęs „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė pretenziją dėl statymų, tačiau darbuotojo neįžeidinėjo. Mano, kad darbuotojas, nenorėdamas atlyginti žalos, spekuliavo ir kreipėsi su pareiškimu į policiją. Policijos komisariate, jau pristačius jį, buvo nustatyta, kad vartojo alkoholį, tačiau jis nesielgė agresyviai, nebuvo pagrindo jį sulaikyti. Jam buvo šokas pirmą kartą atsidūrus už grotų, gal tai ir iššaukė reakciją dėl šaukimo, tačiau durų nespardė. Pareigūnų nežemino ir nesikoliojo.

Šioje byloje M. B. kaltinamasis dviejų administracinių nusižengimų padarymu. Kadangi M. B. inkriminuoti veiksmai dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ir statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo buvo atlikti skirtingu metu ir skirtingose vietose, teismas dėl šių veiksmų pasisakys atskirai.

Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, papildomi objektai yra žmogaus orumas, jo saugumas. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Tai yra neleistinas, nepadorus, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms (gatvės, keliai, įstaigų, įmonių patalpos, gyvenamųjų namų kiemai ir t. t.).

Teismo vertinimu, M. B. kaltę padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teisme apklaustos liudytojos B. V. parodymai, iš dalies paties M. B. paaiškinimai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas.

Iš M. B. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto nedidelės viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybės, jog jis lošimo automatų salone (viešoje vietoje) agresyviai elgėsi, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo salono darbuotoją, šaukė, grasino, trukdė kitiems klientams ir personalui (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog „(duomenys neskelbtini)“ praneša, kad „(duomenys neskelbtini)“ apsauga sulaikė agresyvų pilietį (b. l. 4). Vyr. patrulės A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gegužės 31 d., apie 02.15 val., gautas pranešimas, jog kazino „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai sulaikė agresyvų pilietį, įvykio vietoje apsaugos darbuotojai nurodė M. B., kuris agresyviai elgėsi lošimų automatų darbuotojos B. V. atžvilgiu, moteris parašė pareiškimą (b. l. 6). Šiame pareiškime B. V. nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. dirbdama „(duomenys neskelbtini)“ sporto bare (duomenys neskelbtini), apie 01.45 val., kvietė apsaugą klientui, nes jis po tiražo pasibaigimo pareiškė, jog ji netinkamai atliko statymą; jis norėjo, kad jam būtų grąžinti pinigai; negrąžinus pinigų, jis pradėjo grasinti, keiksnotis rusiškais keiksmažodžiais, tokiais kaip (nevartotini žodžiai, nurodyti pareiškime), garsiai šaukė, grasino kalėjimu, savo pareigomis, trukdė klientams ir personalui, dėl to buvo iškviesta apsauga (b. l. 3). Pareiškime nurodytas aplinkybes B. V. patvirtino ir apklausiama teismo posėdyje, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Iš B. V. parodymų ir M. B. paaiškinimų matyti, kad tarp jų kilo ginčas dėl atlikto statymo, tiksliau jo anuliavimo ir pinigų grąžinimo. M. B. poziciją, kad jis, siekdamas išspręsti kilusį ginčą, su lošimo automatų salono darbuotoja bendravo normaliu tonu, teismas vertina kritiškai, nes ją paneigia B. V. pareiškime ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės.

Liudytojos B. V. teigimu, M. B. žaidžiant žaidimą su kamuoliuku vieną kartą jau buvo leista pakeisti statymą, įspėjant jį, kad atliktų statymus atsakingai, nes daugiau statymai prasidėjus žaidimui nebus keičiami (anuliuojami). M. B. bežaidžiant toliau, jis po žaidimo pabaigos numetė lapelį ir pasakė, kad buvo neteisingas statymas, prašė grąžinti jam pinigus. Pasak B. V., M. B. tai darė nemaloniu tonu, pakeldamas balsą, grasindamas teismais, atleidimu iš darbo. Ji M. B. paaiškino, kad jis turi teisę pateikti rašytinę pretenziją ir davė jam popieriaus lapą, kurį šis du kartus numetė. Liudytoja parodė, kad tokiu savo elgesiu M. B. trukdė ir klientams, ir kolegoms, kadangi iš jo pusės buvo ir šauksmų, ir rėkimų, ir necenzūrinių nelietuviškų žodžių. B. V. teigimu, ji su M. B. bandė susitarti gražiuoju, bet jis neklausė, net kiti klientai bandė paaiškinti jam tvarką. Kadangi M. B. toliau nesiliovė ir prašomas nepaliko salono patalpų, buvo iškviesta apsauga, kuri jį išvedė iš salono.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti B. V. duotais parodymais, nes jie atitinka jos įvykio vietoje policijos pareigūnams surašytam pareiškimui, be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kad ši liudytoja būtų suinteresuota apkalbėti M. B., įvykio metu matė jį pirmą kartą. Minėta, kad M. B. neneigia, jog su salono darbuotoja buvo kilęs ginčas. Nors teismo posėdyje M. B. paaiškino, kad jo bendravimo su darbuotoja tonas buvo normalus, visgi jis pripažino, jog šią aplinkybę galima įvairiai interpretuoti, nes aplinkui buvo ir televizorių. Teismas šią M. B. nurodytą aplinkybę vertina kaip pripažinimą, kad jis bendravo su liudytoja pakeltu tonu. Apie tai galima spręsti ir iš teismui pateikto vaizdo įrašo, padaryto minėtame salone (b. l. 40). Pažymėtina, kad šis įrašas nelaikytinas vieninteliu įrodymu nagrinėjamoje byloje, kadangi jame užfiksuotos tik 9 minutės konflikto, kai, B. V. teigimu, visas ginčas truko apie 45 min. Be to, įrašas yra be garso. Kita vertus, šiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina B. V. nurodytas aplinkybes. Štai 01.24 val. (laikas nurodomas pagal vaizdo įrašą) M. B. prieina prie darbuotojos, esančios už baro prie kasos, su savimi turėdamas lapelį (statymo bilietą), ir jie bendrauja. 01.26 val. prie baro sėdintys lankytojai ir kita darbuotoja atkreipia dėmesį į M. B.. 01.27 val. vienas iš baro lankytojų pasižiūrį į minėtą lapelį. 01.28 val. M. B. pasitraukia į šoną, grįždamas į savo vietą prie baro, tačiau ir toliau bendrauja su liudytoja. Tuo metu tiek kitų baro lankytojų, sėdinčių prie baro, tiek kitos darbuotojos dėmesys yra sutelktas į M. B., kuris aktyviai gestikuliuodamas kažką aiškina B. V.. Vaizdo įraše užfiksuota M. B. elgsena, turint omeny ir B. V. nurodytas aplinkybes, sudaro pagrindą išvadai, kad M. B., sulaukęs neigiamo atsakymo į jo reiškiamas pretenzijas dėl jo manymu neteisingo statymo, pradeda elgtis vis agresyviau ir sukelia konfliktinę situaciją, kuri jau pasireiškia nepagarbos aplinkiniams (salono klientams, personalui) demonstravimu. Taigi sugretinus vaizdo įraše užfiksuotas ir B. V. nurodytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo abejoti šios liudytojos teiginiais, kad šioje paties M. B. sukeltoje konfliktinėje situacijoje (kurią M. B. galėjo išspręsti ir taikiai, tiesiog pateikdamas rašytinę pretenziją), būdamas neblaivus (apie šią aplinkybę teismas pasisakys vėliau) agresyviai elgėsi, įžeidinėjo liudytoją necenzūriniais žodžiais, šaukė, grasino ir tokiu būdu trukdė kitiems klientams ir personalui.

M. B. teismui buvo pateikęs medicininę pažymą, patvirtinančią jam nustatytą diagnozę – neurosensorinis prikurtimas iš karės, kas, jo teigimu, gali iššaukti jo pakeltą kalbėjimo toną (b. l. 46). Teismo vertinimu, ši aplinkybė neturi reikšmės šiai bylai, nes bendraujant su M. B. teismo posėdžiu metu nebuvo pastebėta, kad jis kalba pakeltu tonu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. B. akcentavo apsaugos darbuotojų, kurie jėga išvedė jį iš salono, veiksmus. Jo prašymu prie bylos buvo pridėtas ir jo paties darytas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Be to, aplinkybės dėl M. B. išvedimo iš salono apsaugos darbuotojo yra užfiksuotas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktame vaizdo įraše. Tačiau teismas dėl šių aplinkybių, kaip nesusijusių su nagrinėjamoje byloje M. B. inkriminuotais veiksmais, nepasisako.

Teismo aptarti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad M. B. viešoje vietoje – lošimo automatų salone agresyviai elgėsi, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo salono darbuotoją, šaukė, grasino, trukdė kitiems asmenims ir personalui. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Dėl statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad M. B. inkriminuoti veiksmai, jog jis, pristatytas į policijos komisariatą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, o patalpintas į sulaikytų asmenų patalpą, spardė duris, grindžiami vyr. postinio E. T. tarnybiniu pranešimu. Jame nurodyta, kad 2017 m. gegužės 31 d., apie 02.35 val., į Vilniaus miesto 1 PK dėl chuliganiško elgesio viešoje vietoje buvo pristatytas M. B., jis visą laiką triukšmavo pristatytų asmenų patalpoje, trukdė darbuotojų darbą, keikėsi (nevartotini žodžiai, nurodyti tarnybiniame pranešime), jį sudrausminus, jis toliau triukšmavo, patalpintas į sulaikytų asmenų patalpą, pasidarė dar agresyvesnis, pradėjo spardyti duris, buvo ne kartą įspėtas dėl savo neteisėtų veiksmų, tačiau į tai nereagavo, toliau spardė duris (b. l. 7).

Teismas posėdyje liudytoju apklausė ne tik policijos pareigūnus E. T. ir D. C., kurie M. B. pristatymo į policijos komisariatą jame budėjo, tačiau ir išreikalavo iš komisariato vaizdo įrašą. Apklaustų liudytojų parodymai nėra labai informatyvūs ir tik bendro pobūdžio. Manytina, kad liudytojai negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių dėl darbo pobūdžio, t. y. jų budėjimo metu dažnai į komisariatą panašiomis aplinkybėmis pristatytų asmenų didelio skaičiaus. Dėl šios priežasties pagrindiniu įrodymų šaltiniu šiuo atveju teismas laiko pateiktą vaizdo įrašą, nes nėra pagrindo remtis liudytojų bendro pobūdžio paaiškinimais apie tai kaip paprastai tokiose situacijose elgiamasi, kadangi tokie paaiškinimai nepatvirtina konkretaus įvykio aplinkybių. Štai liudytojas E. T. teismo posėdyje negalėjo prisiminti, ar buvo tikrinamas M. B. blaivumas, nors ir vaizdo įrašo matyti, kad atsisakymas pasirašyti alkotesterio kvitą galėjo būti viena iš priežasčių patalpinti jį į laikino sulaikymo kamerą. Liudytoja D. C. nurodė, kad neatsimena, ar M. B. spardė duris, keikėsi arba vartojo necenzūrinius žodžius.

Priešingai nei teismo posėdyje nurodė E. T., iš vaizdo įrašo matyti, kad M. B. nuo pat jo pristatymo policijos komisariate elgėsi ramiai, bendravo su pareigūnu, tik nesutiko pasirašyti alkotesterio kvitą, motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo parodytas pats alkotesteris su užfiksuotais duomenimis. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kad jis buvo nuvestas į laikino sulaikymo patalpas ir po kurio laiko girdimas triukšmas, tačiau kas tą triukšmą kėlė ir kokiu būdu, ar jam pareigūnai nurodė, kas jis daugiau netriukšmautų ir pan., vaizdo įrašas nepatvirtina. Pažymėtina, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ir pačios laikino sulaikymo patalpos yra stebimos vaizdo kameromis. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. šioje byloje pareikštas kaltinimas dėl jo atliktų veiksmų, būtent būnant laikino sulaikymo kameroje, teismas kreipėsi į policijos komisariatą su prašymu pateikti ir šį vaizdo įrašą. Tačiau gautas atsakymas, kad šio vaizdo įrašo dėl techninių galimybių pateikti nėra galimybės.

Taigi vaizdo įrašas, kuris galėtų būti svarus įrodymas aiškinantis įvykio aplinkybes, į bylą nepateiktas. Šiame kontekste teismas pažymi, kad protokolas M. B. buvo surašytas tą pačią naktį, kai jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, tačiau, surašius protokolą, nebuvo pasirūpinta ir užtikrintas įrodymo – vaizdo įrašo pateikimas į bylą. Iš byloje surinktų ir teismų ištirtų kitų įrodymų nėra galimybės nustatyti įvykio eigos nuo M. B. patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą iki jam inkriminuotų veiksmų atlikimo.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinį nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad M. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 506 straipsnio 6 dalyje, todėl ši administracinio nusižengimo bylos dalis nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.)

Dėl nuobaudos skyrimo už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (jis susiję su viešąja tvarka), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia), M. B. asmenybę (nedirbantis, studijuojantis, baustas administracine tvarka, b. l. 12), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (administracinius nusižengimus padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimų padarymui, ANK 36 str. 1 d. 8 p.). Šiame kontekste teismas pažymi, kad M. B. nustatytas neblaivumo laipsnis nekelia abejonių, nes iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos komisariate jis pūtė į alkotesterį, pareigūnas prieš tai išpakavo naują vamzdelį, be to, byloje yra alkotesterio kvitas, kuriame užfiksuotas neblaivumo laipsnis ir sertifikatas, patvirtinantis, kad alkotesteris bylai aktualiu laikotarpiu yra tinkamas naudoti. Tai, kad M. B. būdamas lošimo automatų salone buvo išgėręs du bokalus alaus ir pradėjo gerti trečią bokalą, patvirtino tiek jis pats, tiek salono darbuotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, M. B. skirtina ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį, lygų vidurkiui (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 85 (aštuoniasdešimt penkių) Eur baudą.

Administracinio nusižengimo bylos dalį pagal požymius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, nutraukti, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 17068696974. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš