- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-15
- Bylos Nr.
- 2T-14/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- „T.E.K. Group LLC“
- Ieškovas
- „T.E.K. Group LLC“
- Atsakovas
- Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinei
- Kategorijos
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Donato Šerno, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo „T.E.K. Group LLC“ prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0013/07/0081, vykdomoje pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų 2005 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Nr. 193/2003, 2005 m. balandžio 25 d. sprendimo byloje Nr. 194/2003 ir 2005 m. balandžio 25 d. sprendimo byloje Nr. 195/2003 pagal ieškovo „T.E.K. Group LLC“ ieškinius atsakovui Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Bielaja Rus“ pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų 2005 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Nr. 193/2003, 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Nr. 194/2003 ir 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Nr. 195/2003 pagal ieškovo „T.E.K. Group LLC“ ieškinius atsakovui Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Bielaja Rus“. Šios nutarties pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1.
Šalies argumentai
Kreditorius „T.E.K. Group LLC“ pateikė prašymą dėl skolininko pakeitimo, kuriame prašė pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0013/07/0081, vietoje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Bielaja Rus“ (toliau tekste – „Bielaja Rus“) skolininke nurodant Baltarusijos Respubliką, atstovaujamą Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos. Kreditorius nurodė, kad skolininkas „Bielaja Rus“ Lietuvos Respublikoje neturi jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, o Baltarusijos Respublikoje skolininkui yra iškelta bankroto byla. Pagal paskolos sutarčių, kurių pagrindu buvo priimti arbitražo sprendimai, sudarymo metu galiojusius skolininko įstatus, įregistruotus 2000 m. rugsėjo 26 d. (toliau tekste – Įstatai), Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba (toliau tekste – Valdyba) yra vienintelė skolininko steigėja ir įgaliota institucija. Skolininkas savo ūkinėje veikloje tiesiogiai ar netiesiogiai vadovavosi Valdybos bei Baltarusijos Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, potvarkiais ir nurodymais. Remiantis Baltarusijos Respublikos CK 52 straipsnio 2 dalimi, jei juridinio asmens bankrotas yra sukeltas steigėjo (dalyvių), juridinio asmens turto savininkų arba kitų asmenų, kurie turi teisę duoti šiam juridiniam asmeniui privalomus nurodymus arba kitokiu būdu turi galimybę paveikti jo veiksmus, esant nepakankamam juridinio asmens turtui, tokiam juridiniam asmeniui gali būti taikoma subsidiarinė atsakomybė. Todėl atsakomybę dėl skolininko įsipareigojimų nevykdymo turi prisiimti Valdyba. Valdyba yra valstybės įstaiga, nuosavybės teise jai priklausančio turto neturi, turtas yra valdomas patikėjimo teise ir nuosavybės teise priklauso Baltarusijos Respublikai. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 120 straipsnio 2 dalį įstaiga atsako pagal savo prievoles jos dispozicijoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Esant tokių lėšų trūkumui, atitinkamo turto savininkas yra subsidiariai atsakingas pagal įstaigos prievoles. Todėl Valdyba yra subsidiariai atsakinga už skolininko prievoles, o Baltarusijos Respublika yra subsidiariai atsakinga už Valdybos prievoles. Baltarusijos Respublika Lietuvos Respublikoje turi turto, o Valdyba šį turtą valdo patikėjimo teise, todėl skolininke vykdomojoje byloje Nr. 0013/07/0081 nurodytina Baltarusijos Respublika, atstovaujama Valdybos.
Be to, kreditorius pažymėjo, jog bankroto bylos iškėlimas Baltarusijos Respublikoje neturi įtakos vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje. Nors skolininkui Baltarusijos Respublikoje buvo iškelta bankroto byla, tačiau tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos nesant tarptautinės sutarties, reglamentuojančios tarpvalstybinio bankroto klausimus, Baltarusijos Respublikoje vykstančioms bankroto procedūroms eksteritorialumas ir su tuo susijusios teisinės pasekmės Lietuvos Respublikoje netaikomos, todėl Lietuvos Respublikos teismai gali spręsti klausimus, susijusius su sprendimų Lietuvos Respublikoje vykdymu, kai skolininkas yra įmonė, kuriai Baltarusijos Respublikoje yra iškelta bankroto byla, įskaitant ir prašymo dėl skolininko pakeitimo nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Skolininkas „Bielaja Rus“ pateikė atsiliepimą į skolininko prašymą, kuriame prašė atmesti kreditoriaus reikalavimus dėl skolininko pakeitimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai nėra kompetentingi nagrinėti šią bylą, nes Lietuvos Respublikoje nėra skolininko – juridinio asmens - valdymo įstaigos, atstovybės arba filialo, taip pat nėra skolininko turto (Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 20 str. 1 d.; toliau tekste – Sutartis). Reikalavimas vykdymo procese pakeisti skolininką turi būti nagrinėjamas pagal bendrojo teismingumo taisyklę – atsakovo valdymo organo buveinės vietą, nes ginčas vyksta iš naujo – iš esmės sprendžiamas naujo skolininko, nebuvusio tarptautinio arbitražo nagrinėtos bylos šalimi, atsakomybės klausimas, nustatinėjamas jo atsakomybės klausimas. Pagal 1958 metų Niujorko konvenciją „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau tekste - Niujorko konvencija) Lietuvos teismai neturi teisės peržiūrėti išnagrinėtos bylos, iš naujo tirti įrodymus, nagrinėti bylą iš esmės ir keisti sprendimą byloje, kurioje priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas. Skolininko pakeitimas išnagrinėtoje byloje reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės bei įsigaliojusio sprendimo, jau pripažinto ir vykdomo Lietuvoje, pakeitimą, kas pagal Sutartį priklauso Baltarusijos Respublikos teismų kompetencijai. Be to, „Bielaja Rus“ yra bankrutuojanti įmonė. Lietuvos Respublikoje yra pripažintas Baltarusijos Respublikos Aukštojo ūkinio teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl konkursinės (bankroto) teisenos atidarymo (pradėjimo) „Bielaja Rus“, todėl ši nutartis turi tokią pat teisinę galią kaip nacionalinio teismo sprendimas. Bankroto bylos iškėlimo pripažinimas įpareigoja valstybę atsižvelgti į bankroto bylai taikytinos teisės ypatumus, nes procedūriniai bankroto klausimai turi būti sprendžiami pagal bankroto bylos nagrinėjimo vietos teisę ir bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Todėl šis klausimas nagrinėtinas Baltarusijos teisme, pagal Baltarusijos teisę. Be to, pagal Sutarties 23 straipsnio 2 dalį juridinio asmens teisnumas nustatomas pagal tos šalies, kurios teritorijoje yra įsteigtas juridinis asmuo, teisę, todėl „Bielaja Rus“ teisinį statusą reguliuoja Baltarusijos Respublikos teisė. Pagal Baltarusijos Respublikos teisę ribotos civilinės atsakomybės asmuo atsako tik savo turtu ir niekas pagal jo prievoles neatsako. Kreditorius nepagrįstai nurodo, kad Valdyba yra valstybės įstaiga, ir nepagrįstai remiasi Baltarusijos Respublikos 120 straipsnio 2 dalimi, nes Valdyba yra respublikinis valstybės valdymo organas tiesiogiai pavaldus prezidentui (Valdybos nuostatų 1 punktas), todėl kreditoriaus minima norma taikoma valstybės įstaigoms, o ne valstybės valdymo organams. Pagal Baltarusijos Respublikos CK 52 straipsnį juridinio asmens steigėjas atsako subsidiariai, jei juridinio asmens bankrotas sukeltas tyčiniais steigėjo veiksmais, todėl būtina sąlyga steigėjo tyčia dėl bankroto. Kadangi nemokumas sukeltas dėl įvairių ekonominių priežasčių, todėl negali būti taikoma subsidiari steigėjo atsakomybė. Kita steigėjo subsidiarios atsakomybės sąlyga yra skolininko turto trūkumas (CK 52 str. 3 d.), tačiau skolininko debitoriniai įsiskolinimai yra didesni už kreditorinius įsiskolinimus, t.y. skolininkas turi daugiau turto, nei kreditorinių įsiskolinimų, todėl nėra pagrindo taikyti subsidiarios skolininkų atsakomybės. Skolininkas taip pat nurodė, jog nėra gautas diplomatiniais kanalais Baltarusijos Respublikos imuniteto atsisakymas, todėl proceso iniciavimas traktuotinas kaip valstybės suvereniteto pažeidimas pagal Europos Tarybos konvenciją „Dėl valstybės imuniteto“. Jungtinių Tautų konvencija „Dėl valstybių ir jų turto jurisdikcinio imuniteto“ nustato, jog valstybė naudojasi jurisdikciniu imunitetu byloje, sprendžiamoje kitos valstybės teisme. Toks imunitetas galioja ir byloje, kurioje valstybė nėra įvardinta kaip šalis, tačiau byloje iš esmės siekiama paliesti kitos valstybės turtą, teises ar interesus. Lietos Respublikoje yra Baltarusijos Respublikai priklausantis turtas – sanatorija. Bet kokie prievartiniai veiksmai Baltarusijos Respublikos turto atžvilgiu būtų traktuojami kaip valstybės suvereniteto, tarptautinių įsipareigojimų bei gerų kaimynystės santykių pažeidimas. Dėl šių aplinkybių kreditoriaus prašymas negali būti tenkinamas.
Baltarusijos Respublika pareiškė, jog Lietuvos Respublika negali vykdyti jurisdikcijos Baltarusijos Respublikos kaip suverenios valstybės atžvilgiu ir Baltarusijos Respublika naudojasi valstybės imunitetu.
Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdyba pareiškė, jog ji yra respublikinis valstybinio valdymo organas, todėl, vadovaudamasi tarptautinės teisės principais, naudojasi valstybės imunitetu Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas paliktinas nenagrinėtas.
Pareiškėjas prašo pakeisti skolininką vykdymo procese CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu.
CPK 596 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Vadovaujantis šia teisės norma gali būti pakeistas išieškotojas arba skolininkas, kai yra įvykęs asmenų pasikeitimas prievolėje. Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, sprendžia klausimą dėl teisių perėmimo tik tuomet, kai yra įvykęs asmenų pasikeitimas materialiniuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose. Įvykus asmenų pasikeitimui materialiniuose teisiniuose santykiuose, teismas pakeičia asmenis vykdymo procese. Tačiau ši teisės norma nėra skirta pakeisti asmenis pačiuose materialiniuose teisiniuose santykiuose. Ginčai dėl asmenų pasikeitimo materialiniuose teisiniuose santykiuose nagrinėjami bendra tvarka, bet nenagrinėjami vykdymo procese. Todėl teismas nagrinėja asmenų pasikeitimą vykdymo procese tik tuomet, kai yra išspręstas ginčas dėl asmenų pasikeitimo materialiniuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose. Be to, pagal minėtos CPK 596 straipsnio 1 dalies normos prasmę teisę pakeisti skolininką vykdymo procese turi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pirmąja instancija iš esmės, t.y. teismas, išsprendęs materialinį teisinį ginčą pirmąja instancija iš esmės.
Taigi pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį vykdymo procese teisių perėmimas yra galimas: pirma, kai yra įvykęs asmenų pasikeitimas prievolėje ir ginčo dėl to nėra arba ginčas yra išspręstas. Antra, klausimą dėl asmenų pasikeitimo kompetentingas nagrinėti tas teismas, kuris sprendė ginčą pirmąja instancija iš esmės.
Byloje nėra duomenų, kad būtų išspręstas asmenų pasikeitimo prievolėje klausimas, todėl nėra pagrindo nagrinėti teisių perėmimo klausimo vykdymo procese CPK 596 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Be to iš pareiškėjo prašymo, šalių paaiškinimų, pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas ne įrodinėja asmenų pasikeitimą prievolėje, bet įrodinėja kitų asmenų subsidiarinės atsakomybės pagal skolininko „Bielaja Rus“ prievoles klausimą. Asmenų atsakomybės klausimas yra ginčo nagrinėjimo iš esmės klausimas. Ginčus dėl tokių klausimų šalys yra sutarę nagrinėti arbitraže, todėl šio klausimo nagrinėjimas nepriskirtinas nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme (CPK 23 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-14/2007 buvo pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų 2005 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Nr. 193/2003, 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Nr. 194/2003 ir 2005 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Nr. 195/2003 pagal ieškovo „T.E.K. Group LLC“ ieškinius atsakovui Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos Valstybinei gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Bielaja Rus“.
Taigi Lietuvos apeliacinis teismas tarptautinio arbitražo teismo sprendimą pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas reiškia, jog sprendimui suteikiama tokia pati teisinė galia, kaip ir nacionalinio teismo sprendimui. CPK 810 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, jog sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi pripažindamas ir leisdamas vykdyti arbitražo sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas negali tikrinti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t.y. negali peržiūrėti sprendimo iš esmės. Materialinis teisinis ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas Tarptautiniame komerciniame arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas sprendė tik arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, bet nenagrinėjo ginčo pirmąja instancija iš esmės, todėl jis nėra kompetentingas spręsti trečiųjų asmenų subsidiarios atsakomybės klausimo.
Nuostata, jog CPK 777 straipsnio pagrindu prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų įvykdymo išdėstymo ir atidėjimo nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, nereiškia, kad Lietuvos apeliacinis teismas turi teisę spręsti visus klausimus prasidėjus vykdymo procesui, įskaitant ir skolininko pakeitimo klausimą. Šis straipsnis suteikia teisę Lietuvos apeliaciniam teismui išdėstyti ar atidėti užsienio teismų ar arbitražų sprendimų vykdymą. Tai procesinė teisės norma, nesuteikianti teisės keisti materialinių teisinių santykių esmės. Ji nereglamentuoja materialinių teisinių santykių ir ją taikant galioja minėtas CPK 810 straipsnio 4 dalis draudimas - sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl CPK 777 straipsnis šiuo atveju taip pat netaikytinas.
Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas neturi teisės nagrinėti šio ginčo, todėl pareiškėjo „T.E.K. Group LLC“ pašymas dėl skolininko pakeitimo paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 9 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo „T.E.K. Group LLC“ prašymą dėl skolininko pakeitimo palikti nenagrinėtą.