Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui K. B.,

išnagrinėjusi T. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž., būdamas UAB(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams V. Č. nuo 2017-05-17 iki 2017-06-15, A. L., V. P. nuo 2017-05-18 iki 2017-06-15, leido dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. T. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 d., 3 d. nuostatas, kadangi neužtikrino, kad įmonėje būtų dirbama pagal paskelbtus viešai patvirtintus darbuotojų darbo laiko grafikus. T. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

T. Ž. teismo posėdžio metu kaltę pripažino. Nurodė, kad dėl padarytų nusižengimų labai gailisi, viskas įvyko dėl didelio darbo krūvio. Tai netyčinis pažeidimas. Minėti žmonės dabar tinkamai įdarbinti. Prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti įspėjimą.

Tyrimo metu T. Ž. su nusižengimais sutiko, nurodė, jog įvyko nesusipratimas su apskaitą tvarkančia buhaltere. Visus anksčiau priimtus asmenis priimdavo į darbą tik po jo laiško su asmens duomenimis gavimo, o šiuo atveju, duomenys buvo sudiktuoti telefonu, buhalterė užsirašė ranka ir turėjo sutvarkyti dokumentus, bet tą dieną nespėjo, o vėliau pamiršo. Vėliau tikrindama gautus laiškus jo nurodymo nematė ir dėl to įvyko šis nesusipratimas. Dėl darbo sutarčių įvyko atvirkštinė situacija. Jis iš buhalterijos negavo paruoštų dokumentų, o per darbų gausą pamiršo, kad jis neparuoštas. Prieš kelias dienas prieš patikrinimą darbuotojai klausė apie sutartis, bet vėl per darbų gausą, nespėjo tą dieną jų paruošti (b. l. 9).

Motyvuojamoji dalis

T. Ž. kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDIANP-105034904-17, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 2); nelegalaus darbo tyrimo aktu, iš kurio matyti, kad 2017-06-14 apie 12.35 val. VDI Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai J. V. ir D. J.-G. atliko patikrinimą maisto gamybos ceche Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur nustatyti dirbantys: konditerė V. Č., virėjas A. L. ir virėja V. P., asmenys nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017-05-17, darbo sutarčių nėra sudarę, patikrinimo metu asmenų įmonės apdraustųjų sąraše nebuvo, nepateiktas administracijos patvirtintas š. m. birželio mėn. darbuotojų darbo grafikas (b. l. 3); V. Č., A. L. ir V. P. raštiniais paaiškinimais (b. l. 6-8); darbo sutarties kopijomis (b. l. 10-15); darbo grafiku (b. l. 16); darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (17-18); išrašu iš VSDFV informacinės sistemos, iš kurio matyti, kad pateiktuose užklausos rezultatuose dėl UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darytuose 2017-06-14, tarp nurodytų įmonės darbuotojų nėra V. Č., A. L. ir V. P. (b. l. 5).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Minėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, kadangi T. Ž., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, neužtiktino, kad V. Č., A. L., V. P. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, tuo pažeisdamas DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Taip pat T. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 d., 3 d. nuostatas, kadangi neužtikrino, kad įmonėje būtų dirbama pagal paskelbtus viešai patvirtintus darbuotojų darbo laiko grafikus. Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

T. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka, tačiau nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą, atsižvelgtina ir į tai, kad apie darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo skyriui ne siekiant piktybiškai nuslėpti įdarbinimo faktą, pažeisti teisės aktų reikalavimus ir išvengti mokėtinų mokesčių, o dėl žmogiškosios klaidos. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo T. Ž. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis administracine tvarka anksčiau nebaustas, neteistas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą, dirba, pajamos vidutinės, augina 4 mažamečius vaikus, žmona šiuo metu nedirba. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnį baudos dydį nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus. Teismo vertinimu tokios nuobaudos paskyrimas, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, yra pakankamas nuobaudos tikslams pasiekti šiuo konkrečiu atveju – tiek nubausti, tiek auklėti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. T. Ž., už nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti T. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti 200 eurų baudą.

Pripažinti T. Ž., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje ir skirti 80 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, T. Ž. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 17069292872.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnis).