- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-122-354-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01218-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Vytautas Kursevičius, Gražvydas Poškus
- Civilinis ieškovas
- S. T.
- Nuteistasis
- M. D., M. N., A. V., V. J., D. S., E. G., D. G., D. N.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
Žemesnės instancijos teismas
gynėjams advokatams Stanislavai Šulcaitei, Algirdui Zakrasui, Vandai Laukevičienei, Alfonsui Daukantui, Zigmantui Lipnevičiui, Adolfui Račkauskui, Žilvinui Astrauskui, Juanai Dumbliauskaitei,
nuteistiesiems M. D., M. N., A. V., V. J., D. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G., D. G., M. D., D. N., M. N., A. V., V. J., D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (sukčiavimas iš S. T.) ir pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams laisvės atėmimo;
pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (sukčiavimas iš S. G.) laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;
pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1, 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-11-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
E. G. išteisintas pagal BK 289 str. 1 d., nesant nusikaltimo sudėties.
D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (J. R.) laisvės atėmimu 5 metams;
pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., (L. Ž.) laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 64 str. 3, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant su 2009 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo paskirta ir neatlikta 9 metų laisvės atėmimo bausme – prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (M. J.) laisvės atėmimu 2 metams;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (R. A.) laisvės atėmimu 2 metams ir 2 mėnesiams;
pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (J. R.) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (S. M.) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (E. K.) laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 3 d. (V. A.) laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (G. N.) laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (B. Ž.) laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2011 m. kovo 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-17 iki 2010-06-17.
D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (R. A.) laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (J. R.) laisvės atėmimu 3 metams;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (S. M.) laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (B. Ž.) laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-21 iki 2010-06-17.
M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (R. K.) laisvės atėmimu 5 metams.
pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (L. Ž.) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (Z. L.) laisvės atėmimu 4 metams 7 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (E. M.) laisvės atėmimu 4 metams 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2008 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (vadovaujantis BK 65 str. ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2010-01-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. V. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (A. D.) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (V. G.) laisvės atėmimu 4 metams 7 mėnesiams;
pagal 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (G. J.) laisvės atėmimu 4 metams 8 mėnesiams;
pagal 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;
pagal 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (B. P. J.) laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (P. J.) laisvės atėmimu 4 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, po to dalinio sudėjimo būdu subendrintos su 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2010-03-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir bausmė, atlikta pagal 2011 m. liepos 27 d. nuosprendį.
D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (S. J.) laisvės atėmimu 5 metams;
pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d., 180 str. 1 d. (V. P. F.) laisvės atėmimu 5 metams;
pagal BK 289 str. laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5, 6 d., 182 str. 2 d. (M. V.) laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams
pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5, 6 d., 182 str. 2 d. (S. V.) laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei iš dalies sudedant su 2011 m. sausio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas D. S. sulaikymo laikas nuo 2010-03-05 iki 2010-06-05, bei pagal 2011 m. sausio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.
V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (M. V.) 3 metams 6 mėnesiams;
pagal BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (S. V. V.) 3 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, po to iš dalies sudedant su 2010 m. birželio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2010-03-05 iki 2011-03-30 bei bausmė, atlikta pagal 2010-06-04 dienos nuosprendį.
Nukentėjusiajai S. J. iš D. S. priteista 2000 turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai J. iš M. Č., M. D., R. K. solidariai priteista 1000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai S. T. iš E. G. priteisti 7700 turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai R. A. iš M. Č., R. K., D. N., M. D. solidariai priteista 2300 turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai E. K. iš M. D., M. Č., R. K. solidariai priteista 2000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai S. M. iš M. D., D. N. solidariai priteista 1250 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai V. A. (sūnus – atstovas pagal įstatymą) iš M. D., M. Č., R. K. solidariai priteista 1700 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai G. N. iš M. D., M. Č., R. K. solidariai priteisti 1000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam R. K. iš R. K., M. N., M. G. solidariai priteista 11607 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiajai A. D. iš A. V. priteista 3000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajam V. G. iš A. V. priteista 1500 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai G. J. iš A. V. priteista 860 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiajai B. P. J. iš A. V. priteista 1000 Lt turtinei žalai atlyginti .
Nukentėjusiajai P. J. iš A. V. priteista 3000 Lt turtinei žalai atlyginti .
Nukentėjusiajam V. F. iš D. S. priteista 4500 Lt turtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendžiui įsiteisėjus: E. G. priklausantys 70 Lt, saugomi Šiaulių apskrities VPK finansų skyriuje, konfiskuojami ir panaudojami civilinio ieškinio dengimui; D. S. priklausantys 304,86 Lt, saugomi Šiaulių apskrities VPK finansų skyriuje, konfiskuojami ir panaudojami civilinio ieškinio dengimui; V. J. priklausantys 3,08 Lt, saugomi Šiaulių apskrities VPK finansų skyriuje, konfiskuojami ir panaudodami civilinio ieškinio dengimui.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti V. S., M. Č., R. K. ir M. G., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. G. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis, būdamas vykdytoju, kartu su organizuotos grupės nariais: Marijampolės pataisos namuose kalinčiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi-kurstytoju, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais padėjėjais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą žadant jam mokėti atlygį ir šiam sutikus kėsinosi sukčiauti arba padarė sukčiavimą, o būtent:
2009-11-26, 17.00 val., Marijampolės pataisos namų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai S. T. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė policijos pareigūnu E. R., pokalbio metu paaiškino, jog jos sūnus padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo moterį, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, reikia atlyginti nukentėjusiajai padarytą 6000 Lt žalą. S. T. sutiko mokėti prašomą sumą ir paaiškino, kad namuose teturi 3000 Lt. Nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu E. G. nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), pastarasis nuvyko minėtu adresu ir paėmė iš nukentėjusios išviliotus 3000 Lt, po to pasirašė ant tariamai oficialaus žalos atlyginimo akto. E. G. paklausus, kada bus atlyginta likusi žalos dalis, S. T. padavė banko mokėjimo kortelę ir nurodė PIN kodą, po ko E. G. 2009-11-26, 18:08:44 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir suvedė mokėjimo kortelės PIN kodą. Tokiu būdu iš bankomato per du kartus išėmė 2700 Lt, tai yra savo ir bendrininkų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai S. T. priklausančius 7700 Lt, ir tuo pačiu neteisėtai įgijo, laikė svetimą – S. T. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir inicijavo dvi finansines operacijas.
2009-11-28, 14.30 val. Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai S. G. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydamas policijos pareigūnu nurodė, jog jos anūkas M. padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo moterį. Pokalbio metu paaiškino, kad norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia atlyginti nukentėjusiajai padarytą 3000 Lt žalą. S. G. sutikus sumokėti prašomą sumą, telefonu nenustatytas padėjėjas nurodė E. G. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti išviliotus pinigus. E. G. nuvykęs minėtu adresu, paprašė jam perduoti 3000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltinamojo valios nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir taip apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų bendrininkų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai S. G. priklausančius 3000 Lt;
Be to, E. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-11-28, atėjęs paimti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo iš nukentėjusios S. G. išviliotų pinigų, neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą, prisistatydamas jai policijos pareigūnu ir pasikėsindamas įvykdyti sukčiavimą, padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.
D. G. ir D. N. nuteisti už tai, kad D. G., kalėdamas Marijampolės pataisos namuose ir dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis, būdamas padėjėju, kartu su organizuotos grupės nariais – Marijampolės pataisos namuose nenustatytu organizatoriumi-kurstytoju, ten pat kalinčiu nenustatytu padėjėju, kartu su nenustatytu kurstytoju-padėjėju, padėjėja V. S., padėjėju D. N., vykdytoju M. D., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, pasikėsino sukčiauti arba sukčiavo, o būtent:
Marijampolės pataisos namuose kalėdamas padėjėjas D. G., sukurstė V. S., internete rasti, senyvo amžiaus asmenis, Šiaulių mieste, besinaudojančius laidiniu telefonu, o rastus duomenis pranešti mobiliojo ryšio telefonu jam ir kitam nenustatytam padėjėjui. Po to Marijampolės pataisos namuose nenustatytas organizatorius, paprašė nenustatyto organizuotos grupės nario kurstytojo – padėjėjo surasti M. D., apgaule išviliotiems pinigams paimti. M. D. sukurstė, žadėdami iš apgaulę paimtų pinigų dalies mokėti atlygį, o pastarasis savo ruožtu sukurstė D. N.. 2009-12-17 17.30 valandą, nenustatytas padėjėjas, neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. R., prisistatė anūku, pokalbio metu nurodė, kad užkliuvo už močiutės ir ją sužalojo, o norint išvengti baudžiamosios atsakomybės, reikia nukentėjusiajai atlyginti 6000 Lt žalą. J. R. sutikus sumokėti 2000 Lt, nenustatytas padėjėjas, nurodė M. D. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti išviliotus pinigus. M. D. ir D. N. taksi kartu nuvykus nurodytu adresu, D. N. liko taksi, o M. D. nuėjo paimti pinigų, bet pinigų nepaėmė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, D. G. ir M. N. nuteisti už tai, kad dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis, kalėdamas Marijampolės pataisos namuose, būdamas padėjėju, kartu su organizuotos grupės nariais Marijampolės pataisos namuose kalinčiu nenustatytu organizatoriumi-kurstytoju, ten pat kalinčiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu padėjėju, padėjėja V. S., kartu su kurstytojais-padėjėjais R. K. ir padėjėju, asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, M. N., vykdytoju M. G., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą žadėdamas mokėti dalį apgaule paimtų pinigų sukčiavo arba pasikėsino sukčiauti, o būtent:
2010-01-07, 13.00 val., mobiliojo ryšio telefonu, nenustatytas padėjėjas, paskambino L. Ž. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs policijos pareigūnu nurodė perskambinti į kitą mobiliojo ryšio telefono numerį. Paskambinus nurodytu numeriu, telefonu atsiliepęs nenustatytas padėjėjas prisistatė policijos pareigūnu, o vėliau žentu ir pranešė, jog padarė autoįvykį ir sužalojo žmogų. Pokalbio metu paaiškino, kad norint išvengti baudžiamosios atsakomybės, reikia nukentėjusiajam atlyginti padarytą 10000 Lt žalą. L. Ž. sutikus sumokėti 3000 Lt, nenustatytas padėjėjas M. G. nurodė vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti nenustatyto padėjėjo išviliotus pinigus. M. G. nuvykęs minėtu adresu, L. Ž. prisistatė nukentėjusios autoįvykyje giminaičiu, tačiau pinigų nepaėmė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į namus sugrįžo nukentėjusios L. Ž. kaimynas R. B. ir M. G. pasišalino. Tokiu būdu apgaule D. G. savo, padėjėjos V. S., padėjėjo R. K., padėjėjo – asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, padėjėjo M. N., vykdytojo M. G. ir bendrininkų, kalinčių Marijampolės pataisos namuose, naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai L. Ž. priklausančius 3000 Lt;
Be to, M. N. nuteistas už tai, kad 2010-01-06 d. apie 16.30 val. Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino mažametei G. K. fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu, pokalbio metu nurodė, jog jos tėtis padarė eismo įvykį ir sužeidė žmogų. Pokalbio metu liepė perskambinti į nurodytą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas atsiliepęs nurodytu telefonu prisistatė policijos pareigūnu ir nurodė, kad reikia surasti pinigų ar aukso dirbinių užstatui sumokėti, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės. G. K., namuose surado buvusius aukso dirbinius bei senovinius pinigus, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų, mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. G. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto padėjėjo apgaule išviliotus aukso dirbinius ir senovinius pinigus. M. G. taksi nuvykęs minėtu adresu, prisistatė G. K. nukentėjusiojo autoįvykyje giminaičiu ir paėmė aukso dirbinius: vyrišką vestuvinį žiedą 700 Lt vertės, vestuvinį žiedą 1000 Lt vertės, vyrišką auksinį žiedą su akute 900 Lt vertės, moterišką auksinį žiedą su akute 1200 Lt vertės, moterišką auksinį žiedą 700 Lt vertės, moterišką auksinę grandinėlę 500 Lt vertės, moterišką auksinę grandinėlę ant rankos 200 Lt vertės, moterišką auksinę grandinėlę 200 Lt vertės, moterišką auksinę grandinėlę 100 Lt vertės, auksinį pakabuką žuvies formos 50 Lt vertės, sidabrinę vyrišką grandinėlę ant rankos 489 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 400 Lt vertės, auksinę vyrišką grandinėlę ant rankos 1469 Lt vertės, auksinę vyrišką grandinėlę 2400 Lt vertės, auksinį pakabuką kryželio formos 319 Lt vertės, auksinius auskarus 115 Lt vertės, aukso laužą 17 gr., 765 Lt vertės, senovinius popierinius pinigus, kurių bendra vertė 100 Lt, viso turto už 11607 Lt. Paėmęs aukso dirbinius pasišalino. Nuvykęs prie boulingo klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, paimtus aukso dirbinius, senovinius pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, M. N. naudojamame automobilyje „Peugeot“ perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kuris gautus daiktus perdavė M. N.. Po to, M. N. paimtus daiktus realizavo nenustatytam asmeniui. Gautus pinigus nenustatyto organizatoriaus nurodymu paskirstė bendrininkams, dalį pinigų perdavė asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, kuris gautus pinigus, pervedė į Marijampolės pataisos namuose kalinčio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus nurodytas banko sąskaitas. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, apgaule savo, M. G. ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo, kurstytojų-padėjėjų R. K., asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji bylą išskirta, naudai įgijo svetimą 11607 Lt vertės turtą – priklausantį nukentėjusiajam R. K..
Be to, M. N. nuteistas už tai, kad 2010-01-09 d. apie 18.30 valandą, Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu, Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino Z. L. fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė Amerikos ambasados darbuotoju, kur nurodė, jog jos sūnus Amerikoje eismo įvykio metu sužalojo asmenį, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia nukentėjusiajam atlyginti padarytą 4000 Lt žalą. Z. L. sutikus sumokėti prašomą sumą paaiškino, kad namie turi 400 litų ir 200 eurų. Nenustatytas padėjėjas, Marijampolės pataisos namuose neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. G. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto padėjėjo apgaule išviliotus pinigus. M. G. nuvykus minėtu adresu, Z. L. prisistatė autoįvykyje nukentėjusios moters anūku M. B., po to pasirašė ant Marijampolės pataisos namuose kalinčio vykdytojo padiktuoto ir nukentėjusiosios Z. L. surašyto susitarimo, paėmė iš Z. L. išviliotus pinigus ir bandė pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu apgaule savo, M. G., bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatyto organizatoriaus- kurstytojo, nenustatyto padėjėjo, kurstytojų-padėjėjų R. K. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji bylą išskirta, naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai Z. L. priklausančius 400 Lt ir 200 eurų.
Be to, M. N. nuteistas už tai, kad 2010 metų sausio mėnesį, tiksli data nenustatyta, Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas, neteisėtai turimu nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu, paskambino nukentėjusios E. M. fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė sūnumi E. bei nurodė, kad autoįvykio metu, sužalojo mergaitę. Pokalbio metu paaiškino, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą - 7000 litų. E. M. suprato galimą apgaulę ir pasakė, jog pati vyksta į ligoninę patikrinti ar yra pristatytas sūnus. Nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. G. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, paimti Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto padėjėjo apgaule išviliotus pinigus. M. G. nurodytu adresu šalia nurodyto namo pamatė stovintį automobilį „VW Passat“, jis įtarė, kad tai gali būti atvykę policijos pareigūnai. Telefonu iš nenustatyto bendrininko gavo nurodymą pasišalinti. Tokiu būdu pasikėsino įgyti apgaule išviliotus pinigus, tačiau M. G. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įtaręs galimą policijos pareigūnų pasalą pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu apgaule savo, M. G. ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatyto organizatoriaus- kurstytojo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo, kurstytojų-padėjėjų R. K., asmens kurio atžvilgiu baudžiamoji bylą išskirta, naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai E. M. priklausančius 7000 Lt.
M. D. ir D. N. nuteisti už tai, kad dalyvaudami iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, būdamas vykdytoju, kartu su organizuotos grupės nariais Marijampolės pataisos namuose kalinčiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizatoriumi-kurstytoju, Marijampolės pataisos namuose kalinčiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu padėjėju, kartu su nenustatytais kurstytojais-padėjėjais, padėjėju D. N., pastarąjį sukurstė, žadėdami mokėti atlygį, ir turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent:
2009-12-12, 18.45 val., Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į nukentėjusios R. A. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs sūnumi, nurodė, kad padarė eismo įvykį. Po to nurodė paskambinti į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepęs telefonu nenustatytas padėjėjas, prisistatė policijos pareigūnu patvirtino, jog jos sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, o norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia atlyginti padarytą žalą. R. A. sutikus sumokėti 2300 Lt, nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. D. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti išviliotus pinigus. M. D. kartu su D. N. taksi nuvyko minėtu adresu, D. N. liko automobilyje, o M. D., nuėjęs, R. A. prisistatė, autoįvykyje nukentėjusios giminaičiu S. J. ir paėmė išviliotus 2300 Lt. Po to, pasirašęs ant Marijampolės pataisos namuose kalinčio padėjėjo padiktuoto ir nukentėjusiosios R. A. surašyto sutikimo, pasišalino. Užvaldę pinigus, dalį jų pasidalino su D. N., o likusius pinigus pervedė į nenustatyto organizatoriaus SMS žinute nurodytas banko sąskaitas, nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu apgaule M. D. savo ir bendrininkų ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų kurstytojų-padėjėjų, padėjėjo D. N. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai R. A. priklausančius 2300 Lt;
be to, 2009-12-16, 10.14 val., nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į S. M. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydamas policijos pareigūnu, nurodė, jog jos sūnus sužalojo moterį. Siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, reikia atlyginti nukentėjusiajai padarytą 4000 Lt žalą. S. M. prašomą sumą sutiko sumokėti, ir nurodė, kad namuose turi 1250 Lt. Po to nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. D. ir D. N. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti nenustatyto padėjėjo išviliotus pinigus. M. D. su D. N. taksi nuvykus minėtu adresu, M. D. liko taksi, o D. N. nuėjo paimti pinigų, prisistatė policijos pareigūnu, iš nukentėjusios S. M. paėmė 1250 Lt sumą. Sugrįžęs į taksi, pinigus perdavė M. D., kurių dalį tarpusavyje pasidalino. Po to, abu nuvyko prie AB „(duomenys neskelbtini)“, Tilžės gatvėje, Šiauliuose, kur susitikę su nenustatytais kurstytojais-padėjėjais jiems perdavė likusią paimtų pinigų dalį. Tokiu būdu apgaule bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, nenustatyto padėjėjo, nenustatytų kurstytojų- padėjėjų, savo ir vykdytojo D. N. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai S. M. priklausančius 1250 Lt;
be to, M. D. nuteistas už tai, kad 2009 lapkričio mėnesį, nenustatytas padėjėjas, nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu, tiksli data ir laikas nenustatyti, paskambino E. K. fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė policijos pareigūnu. Pokalbio metu nurodė, jog jos sūnus padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo mergaitę, o norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia atlyginti nukentėjusiajai padarytą 9000 Lt žalą. E. K., sutikus sumokėti prašomą sumą, parodė, kad namuose tėra 2000 Lt. Po to nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. D. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti nenustatyto padėjėjo apgaule išviliotus pinigus. M. D. taksi nuvykus nurodytu adresu, prisistačius, autoįvykyje nukentėjusios mergaitės broliu iš E. K. paėmė apgaulės būdu išviliotus 2000 Lt, po to pasirašė ant Marijampolės pataisos namuose kalinčio padėjėjo padiktuoto ir nukentėjusiosios E. K. surašyto raštelio, ir pasišalino. Po to, susitikęs su M. Č. perdavė paimtus pinigus, o pastarasis susitikęs su R. K., perdavė iš M. Č. gautus pinigus. R. K. Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto organizatoriaus nurodymu paskirstė bendrininkams atlygius. Tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų – Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, nenustatyto padėjėjo, kurstytojų-padėjėjų M. Č. ir R. K., ir savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai E. K. priklausančius 2000 Lt;
be to, M. D. 2009-11-14, 18.00 val., nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu, paskambino V. A. fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydamas anūku ir pranešė, kad padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo mergaitę. Po to nurodė perskambinti į jo nurodytą mobiliojo ryšio telefoną, nenustatytam padėjėjui nurodytu telefonu atsiliepus, prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, jog anūkas padarė eismo įvykį, o norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. V. A. sutikus mokėti prašomą sumą, nurodė, kad namuose teturi 1700 Lt. Po to nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. D. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti nenustatyto padėjėjo išviliotus pinigus. M. D. taksi nuvykęs nurodytu adresu, prisistatė V. A., autoįvykyje nukentėjusios giminaičiu S. I. ir paėmė išviliotus 1700 Lt ir pasišalino. Po to, sutartoje vietoje susitiko su M. Č. ir perdavė išviliotus pinigus, o M. Č. susitikęs su R. K. perdavė jam gautus pinigus. R. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus nurodymu paskirstė atlygius bendrininkams. Tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, nenustatyto padėjėjo, savo ir kurstytojų-padėjėjų M. Č. ir R. K. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai V. A. priklausančius 1700 Lt;
be to, M. D. 2009 lapkričio mėnesį tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu, paskambino G. N. fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė policijos pareigūnu. Pokalbio metu pranešė, jog anūkas padarė avariją, ir sužalojo mergaitę, o norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia atlyginti autoįvykyje nukentėjusiajai padarytą žalą. G. N. sutiko sumokėti prašomą sumą tik nurodė, kad namuose tėra 1000 Lt. Po to, nenustatytas padėjėjas mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. D. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir paimti nenustatyto padėjėjo išviliotus pinigus. M. D. taksi nuvykęs pasakė, kad atėjo paimti pinigų. Iš G. N. paėmė, išviliotus 1000 Lt ir pasišalino. Po to susitiko su M. Č. ir jam perdavė pinigus, o M. Č. susitikęs su R. K. atidavė išviliotus pinigus. R. K. nenustatyto organizatoriaus nurodymu paskirstė juos bendrininkams. Tokiu būdu apgaule M. D. savo ir bendrininkų – Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, nenustatyto padėjėjo, kurstytojų-padėjėjų M. Č. ir R. K. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai G. N. priklausančius 1000 Lt;
be to, M. D. nuteistas už tai, kad Marijampolės pataisos namuose nenustatytas organizatorius, paprašė organizuotos grupės nario kurstytojo – padėjėjo R. K. surasti asmenį, kuris paimtų išviliotus pinigus, pastarajam suradus M. Č., o šiam suradus ir sukursčius M. D., daryti nusikalstamas veikas, žadėdamas nuo apgaule paimtų 1000 litų mokėti po 130 Lt. 2009-11-18, 19.30 valandą nenustatytas padėjėjas, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai M. J. ir prisistatė policijos pareigūnu J. V., kuris, pokalbio metu pranešė jog jos sūnus padarė autoįvykį, kurio metu sužalojo mergaitę, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia nukentėjusiajai atlyginti padarytą 9000 Lt, žalą. M. J. sutikus sumokėti prašomą sumą pastaroji paaiškino, kad namuose turi 1000 Lt. Po to, nenustatytas padėjėjas, kalintis Marijampolės pataisos namuose, mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. D. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti išviliotus pinigus. M. D. nuvyko minėtu adresu ir prisistatė autoįvykyje nukentėjusios mergaitės broliu D. V. ir iš M. J. paėmė apgaule išviliotus 1000 Lt, po to, pasirašė ant Marijampolės pataisos namuose kalinčio padėjėjo padiktuoto ir M. J. surašyto sutikimo ir pasišalino. Po to, sutartoje vietoje susitiko su M. Č., kuriam perdavė paimtus pinigus, o M. Č. susitikęs su R. K., perdavė pastarajam gautus pinigus. Po to R. K. nenustatyto organizatoriaus nurodymu paskirstė atlygius bendrininkams. Tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, nenustatyto padėjėjo, kurstytojų–padėjėjų M. Č. ir R. K. naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai M. J. priklausančius 1000 Lt;
be to, M. D. ir D. N., 2009 gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytas padėjėjas nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu, paskambino B. Ž. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs sūnumi nurodė, kad pateko į autoįvykį. Po to, nurodė perskambinti į mobiliojo ryšio telefoną, atsiliepęs telefonu nenustatytas padėjėjas prisistatė policijos pareigūnu, kuris, patvirtino, jog sūnus padarė autoįvykį, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. B. Ž. sutikus sumokėti prašomą sumą, nurodė, kad namuose turi 2000 Lt. Po to nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu nurodė M. D. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti nenustatyto padėjėjo išviliotus pinigus. M. D. ir D. N. nuvykus taksi nurodytu adresu, D. N. liko taksi, o M. D. nuėjo į vidų ir nukentėjusiajai B. Ž. pasakė, kad atėjo paimti pinigų, tačiau pinigų nepaėmė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į namus sugrįžo nukentėjusios B. Ž. dukra ir M. D. pasišalino. Tokiu būdu apgaule M. D. savo ir bendrininkų – Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo, kurstytojų-padėjėjų M. Č. ir R. K., padėjėjo D. N. naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai B. Ž. priklausančius 2000 Lt.
D. S. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas iš anksto sukurtoje organizuotoje grupėje, pasiskirstę vaidmenimis bei užduotimis, būdamas vykdytoju, kartu su organizuotos grupės nariais Marijampolės pataisos namuose kalinčiu nenustatytu organizatoriumi-kurstytoju, Marijampolės pataisos namuose kalinčiu nenustatytu padėjėju, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas organizatorius neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu surado D. S. apgaule išviliotų pinigų paėmimui, sukurstė daryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadėdamas iš apgaule paimtų pinigų mokėti dalį atlygio, pastarajam sutikus padarė sukčiavimus arba pasikėsino sukčiauti:
2009-11-20, 10.30 val. Marijampolės pataisos namuose kalintis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas padėjėjas neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai S. J. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašė nukentėjusios prisistatyti, jai nurodžius savo vardą ir pavardę, Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas nurodė, kad jos sūnus Vokietijoje padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo mergaitę ir paaiškino, kad norint išvengti baudžiamosios atsakomybės reikia atlyginti nukentėjusiajai padarytą 7000 Lt žalą. Nukentėjusiajai sutikus sumokėti 2000 Lt, po ko nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu nurodė D. S. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti apgaule išviliotus pinigus. Nuvykęs minėtu adresu, priėjo prie lango, paėmė iš nukentėjusios S. J. apgaulės būdu išviliotus 2000 Lt, ir pasišalino. Tokiu būdu apgaule D. S. savo ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus- kurstytojo, Marijampolės pataisos namuose kalinčio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai S. J. priklausančius 2000 Lt;
Marijampolės pataisos namuose kalintis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizatorius neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu surado asmenį apgaule išviliotų pinigų paėmimui jam žadant už iš apgaule paimtų pinigų mokėti atlygį – 30 procentų nuo paimtos sumos, pastarajam sutikus, Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas vykdytojas 2010-03-05, 14.00 val., iš Marijampolės pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu paskambino nukentėjusiems V. F. ir P. F. į jų naudojamą fiksuoto ryšio telefoną ir melagingai prisistatė anūke ir nurodė, kad padarė autoavariją, po ko Marijampolės pataisos namuose kalinčiam padėjėjui prisistačius policijos pareigūnu, patvirtino, jog jos anūkė padarė avariją, kurios metu sužalojo kitą asmenį, ir reikia 5000 Lt žalos atlyginimui. Nukentėjusiajai P. F. pasakius, kad namuose turi 4500 Lt, grįžo į namus nukentėjęs V. F. pasakė žmonai P. F., kad neskubėtų atiduoti pinigus, o tuo metu nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu davė D. S. nurodymus vykti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti apgaule išviliotus pinigus. Nuvykus minėtu adresu, prisistatė policijos pareigūnu bei pareikalavo pinigų, o nukentėjusiam V. F. pasakius, kad skambins anūkei ir pradėjus skambinti, D. S. panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pribėgęs pastūmė nukentėjusį V. F., šiam nugriuvus iš kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą nukentėjusiems V. F. ir P. F. priklausančius 4500 Lt, po ko pabėgo. Tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto padėjėjo, naudai įgijo svetimą turtą –nukentėjusiems V. F. ir P. F. priklausančius 4500 Lt;
be to, D. S. ir V. J. nuteisti už tai, kad Marijampolės pataisos namuose kalintis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas organizatorius paprašė organizuotos grupės nario kurstytojo-padėjėjo D. S. surasti asmenį, kuris paimtų apgaule išviliotus pinigus, pastarajam suradus V. J. bei jį sukursčius daryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadant iš už apgaule paimtų pinigų mokėti 200-300 Lt, pastarajam sutikus, Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-03-05, 15.30 val., paskambino nukentėjusiajai M. V. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus prisistatė anūku, po to liepė perskambinti į jo nurodytą mobiliojo ryšio telefoną, o Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas atsiliepęs telefonu prisistatė policijos pareigūnu K. P., kuris pokalbio metu patvirtino, jog jos anūkas sužalojo kitą asmenį, ir žalos atlyginimui reikia 8000 Lt. Nukentėjusioji pasakė, kad namuose turi 4000 Lt, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu davė nurodymą D. S. ir V. J. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto padėjėjo apgaule išviliotus pinigus. D. S. iškvietus taksi ir kartu su V. J. nuvykus minėtu adresu, D. S. likus taksi stebėti aplinką, V. J. nuėjo paimti pinigų, tačiau jie nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes duris atidarius nukentėjusiam S. V. bei paprašius duoti pakalbėti su anūku, V. J. padavus mobilų telefoną ir pakalbėjus, S. V. suprato, kad yra apgaudinėjamas. Pagrasinus iškviesti policiją, V. J. pasišalino. Tokiu būdu apgaule D. S. savo ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, Marijampolės pataisos namuose kalinčio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo, vykdytojo V. J. naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai M. V. priklausančius 4000 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusieji suprato vykdomą apgaulę;
be to, D. S. ir V. J. nuteisti už tai, kad Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas organizatorius, Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas-kurstytojas, kartu su vykdytoju V. J., turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą pasikėsino sukčiauti, o būtent: Marijampolės pataisos namuose kalinčiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizatoriui paprašant organizuotos grupės nario kurstytojo-padėjėjo D. S. surasti asmenį apgaule išviliotiems pinigams paimti, pastarajam suradus V. J. bei jį sukursčius padaryti nusikalstamas veikas – sukčiavimus, žadant iš už apgaule paimtų pinigų mokėti 200-300 Lt ir pastarajam sutikus, Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas neteisėtai turimu mobiliojo ryšio telefonu 2010-03-05, 16.00 val., paskambino nukentėjusiajai S. V. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė anūku ir nurodė, kad papuolė į bėdą ir liepė perskambinti į jo nurodytą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės pataisos namuose kalintis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas padėjėjas pastaruoju telefonu atsiliepė ir prisistatė policijos pareigūnu. Pokalbio metu patvirtino, jog jos anūkas padarė avariją, kurios metu sužalojo kitą asmenį, ir siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės žalos atlyginimui reikia 8000 Lt. Nukentėjusiajai sutikus sumokėti, ir nurodžius, kad namuose turi 5000 Lt, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu davė nurodymą D. S. ir V. J. vykti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto padėjėjo apgaule išviliotus pinigus. D. S. iškvietus taksi kartu su V. J. nuvykus minėtu adresu, D. S. liko taksi automobilyje stebėti aplinką, o V. J. nuėjo paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiu būdu apgaule D. S. savo ir bendrininkų – Marijampolės pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizatoriaus-kurstytojo, Marijampolės pataisos namuose kalinčio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo, vykdytojo V. J. naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai S. V. priklausančius 5000 Lt.
Be to, D. S. nuteistas už tai, kad 2010-03-05, atėjęs paimti Marijampolės pataisos namuose kalinčio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto padėjėjo apgaulės būdu išviliotų pinigų iš nukentėjusiųjų V. F. ir P. F., neteisėtai pasisavino valstybės tarnautojo asmens vardą, prisistatydamas policijos pareigūnu nukentėjusiems V. F. ir P. F., tokiu būdu įvykdė sukčiavimą, taip padarė žalą valstybės tarnybos prestižui.
A. V. nuteista už tai, kad 2010-01-23, apie 18.30 val., Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai A. D. jos naudojamu fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė svainiu ir pasakė, kad krisdamas nuo laiptų užkliuvo ir sužalojo žmogų, bei sudaužė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, pats šiuo metu yra ligoninėje. Liepė perskambinti į jo nurodytą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepęs asmuo, prisistatė policijos pareigūnu ir patvirtino, kad norint išvengti baudžiamosios atsakomybės, reikalinga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą – 4000 Lt. Nukentėjusioji sutiko sumokėti 3000 Lt, kuriuos turėjo namie, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu nurodė A. V. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir paimti Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto padėjėjo apgaule išviliotus pinigus. A. V. taksi nuvykus į minėtą adresą ir prisistačius N. J., pasirašė ant Marijampolės pataisos namuose kalinčio vykdytojo padiktuoto, nukentėjusiosios A. D. surašyto susitarimo, paėmė išviliotus pinigus – 3000 Lt, ir pasišalino. Tokiu būdu A. V. apgaule savo ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatytų organizatoriaus, padėjėjo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai A. D. priklausančius 3000 Lt.
Be to, A. V. nuteista už tai, kad 2010-01-24, 12.40 val., Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajam V. G. jo naudojamu fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė anūku bei nurodė, kad griuvo nuo laiptų, susižalojo pats bei užkliudė kitą žmogų, kuris griūdamas sudaužė nešiojamąjį kompiuterį. Po to liepė perskambinti į jo nurodytą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kur atsiliepęs asmuo melagingai prisistatė policijos pareigūnu V. K. ir patvirtino, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą – 3500 Lt, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjęs sutiko sumokėti 1000 Lt, vėliau nurodė, kad turi 500 Lt, po to nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu nurodė A. V. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti apgaule išviliotus pinigus. A. V. taksi nuvyko į minėtą adresą, kur prisistatė N., pasirašė ant Marijampolės pataisos namuose kalinčio nenustatyto padėjėjo padiktuoto ir nukentėjusiojo V. G. surašyto susitarimo, paėmė išviliotus pinigus – 1500 Lt, ir pasišalino. Tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų – Marijampolės pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizatoriaus, padėjėjo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. G. priklausančius 1500 Lt.
Be to, A. V. nuteista už tai, kad 2010-01-29, 19.00 valandą, Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai G. J. jos naudojamu fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė sūnumi. Pokalbio metu nurodė, kad yra sužalotas ir liepė perskambinti į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiliepęs telefonu, prisistatė policijos pareigūnu R. Ž., kuris patvirtino, kad sūnus griūdamas nuo laiptų susižalojo pats bei užkliudė mergaitę kuri griūdama susilaužė koją ir sudaužė nešiojamąjį kompiuterį. Kaip paaiškino, kad reikia atlyginti nukentėjusiajam padarytą 4000 Lt žalą, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji sutiko sumokėti ir paaiškino, kad grynųjų pinigų neturi, bet turi banko kortelėje ,,Visa Electron” 880 Lt. Po to, nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu nurodė A. V. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir paimti apgaule išviliotus pinigus. A. V. taksi nuvyko minėtu adresu, prisistačiusi D. B. paėmė iš nukentėjusios G. J. apgaulės būdu išviliotą banko mokėjimo kortelę su PIN kodu. A. V. 2010-01-29, 19.45.23 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – įdėdama G. J. išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ,,Visa Electron” į AB „Swedbank“ bankomatą ir identifikuodama save kaip nukentėjusiąją G. J. – suvesdama mokėjimo kortelės PIN kodą, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tokiu būdu nurodė bankomatui išduoti 860 Lt, taip apgaule savo ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų – organizatoriaus, padėjėjo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai G. J. priklausančius 860 Lt, bei neteisėtai įgijo, laikė vieną svetimą – G. J. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę, panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją su svetima, G. J. priklausančia, elektronine mokėjimo priemone.
Be to, A. V. nuteista už tai, kad 2010-01-29, 22.30 val., Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai B. P. J. jos naudojamu fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatė anūku bei nurodė, kad griuvo nuo laiptų susižalojo pats bei užkliudė merginą kuri griūdama susižeidė koją ir sudaužė nešiojamąjį kompiuterį. Po to liepė perskambinti į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepęs asmuo prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad reikalinga atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą – 5000 Lt, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajai sutikus sumokėti 1000 Lt, kuriuos turėjo namie, nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu nurodė A. V. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti apgaule išviliotus pinigus. A. V. taksi nuvyko minėtu adresu, būnant nukentėjusios bute, pastarajai nusprendus paskambinti savo dukrai, čiupo iš nukentėjusios B. P. J. rankų – 1000 Lt, ir pasišalino. Tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų Marijampolės pataisos namuose kalinčių nenustatytų – organizatoriaus, padėjėjo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai B. P. J. priklausančius 1000 Lt.
Be to, A. V. nuteista už tai, kad 2010-01-30, 14.30 val., Marijampolės pataisos namuose kalintis nenustatytas padėjėjas neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai P. J. į jos naudojamu fiksuoto ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) prisistatė policijos pareigūnu ir nurodė, kad jos sūnus yra ligoninėje susižalojęs, nes nukrito nuo laiptų ir sudaužė kito žmogaus nešiojamą kompiuterį. Po to, liepė perskambinti į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kur atsiliepęs asmuo prisistatė sūnumi, pasakė, kad reikia atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą – 3600 Lt, norint išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiajai sutikus sumokėti 3000 Lt, kuriuos turėjo namie, nenustatytas padėjėjas iš Marijampolės pataisos namų, neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu nurodė A. V. vykti į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir paimti apgaule išviliotus pinigus. A. V. taksi nuvyko minėtu adresu, pasirašė ant Marijampolės pataisos namuose kalinčio vykdytojo padiktuoto ir nukentėjusiosios P. J. surašyto susitarimo, paėmė iš nukentėjusios išviliotus pinigus – 3000 Lt, ir pasišalino. Tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų – Marijampolės pataisos namuose kalinčių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizatoriaus, padėjėjo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai P. J. priklausančius 3000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. prašo dar kartą patikrinti visas bylos aplinkybes ir jį išteisinti.
Skunde apeliantas pažymi, kad teismas bylą nagrinėjo net tuomet, kai teisiamajame posėdyje nedalyvavo jo advokatas, kuris teisme pasirodė vėliau. Be to, nuteistasis nurodo, kad byla teisme buvo nagrinėjama be kaltinamojo A. S., kuris kaltinamas dėl tų pačių epizodų kaip ir jis. Apeliantas teigia, kad teismas neleido kitiems kaltinamiesiems atsakyti į jo užduotus klausimus, o ir pačiam jam uždavė tik kelis klausimus, į nieką nesigilindamas. Atkreipia dėmesį, kad teismas, kaip kaltinančiais įrodymais, rėmėsi telefoniniais pokalbiais, tačiau, net ir prašant kaltinamiesiems, jų nepagarsino.
Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog K., vengdamas atsakomybės, melavo, kad jis (M. N.) surado ir sukurstė S.. Apeliantas mano, kad šią aplinkybę paneigia S. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje ir teisme. Nuteistasis teigia, kad teismas, nuteisdamas jį už 3 bandymus sukčiauti, neatsižvelgė į minėtus faktus.
Taip pat, apeliantas teigia, kad teismas nesigilino į tai, kad jo pavardė byloje atsirado tik po to, kai S. buvo paleistas iš kalėjimo ir susitikęs su K. susitarė, ką kalbėti. Nurodo, kad S. keičiant parodymus, K. šioje byloje buvo pripažintas kaltu pagal visus 10 epizodų ir jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, o kitas nuteistasis – D. N., kuris taip pat pripažino savo kaltę, nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Pažymi, kad S. yra pasislėpęs nuo teismo, dėl to apeliantas mano, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai ir teismas daugelyje atveju buvo šališkas jo atžvilgiu.
Skunde apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog jam gimė dukra, kad jis turi išlaikyti ir rūpintis savo šeima, jog turi darbo vietą, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis nevengė atlikti bausmės, paskirtos 2008-11-05 – viešųjų darbų, tiesiog, dėl nesusipratimo pavėlavo atvykti į pataisos inspekciją, o po to buvo sulaikytas šioje byloje ir nebeturėjo galimybės bausmės atlikti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ir skirti švelnesnę bausmę.
Skunde apeliantas nurodo, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, davė nuoseklius parodymus, todėl mano, kad paskirtoji bausmė savo dydžiu yra per griežta, tuo labiau, kad kitiems kaltinamiesiems už tokius pat nusikaltimus teismas skyrė bausmes be laisvės atėmimo.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis yra jauno amžiaus, ankščiau nebuvo teistas, jo vaidmuo antraeilis ir didelės naudos jis iš nusikaltimų neturėjo. Pažymi, kad jis šiuo metu mokosi Šiaulių jaunimo mokykloje.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo jo atžvilgiu sušvelninti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. priimtą nuosprendį.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir labai gailisi dėl to. Taip pat prašo atsižvelgti į jo jauną amžių, kad jis mokėsi, siekdamas įgyti išsilavinimą ir gyventi dorą gyvenimą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo perkvalifikuoti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 2 d. – pagal atitinkamą kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, nes jis nesuprato, kad dalyvauja organizuotoje grupėje.
Skunde apeliantas nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, jis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nesutikdamas tik su tuo, kad visuose epizoduose jis veikė iš anksto susitaręs ir organizuotoje grupėje. Pažymi, kad vadinami jo bendrininkai nebuvo nustatyti, jis nieko iš anksto nesitarė apie būsimas nusikalstamas veikas. Apeliantas teigia, kad atlikęs bausmę ir išėjęs iš Marijampolės pataisos namų, po dviejų savaičių sulaukė skambučio iš nepažįstamo asmens, prisistačiusio A., kuris pasiūlė užsidirbti pinigų, ir jis sutiko. Nurodo, kad tas A. nesakė, jog piniginės lėšos bus įgyjamos nelegaliais būdais, aiškino, kad reikės nuvykti nurodytu adresu, prisistatyti kitu vardu ir pavarde, kur jam bus paduoti pinigai, kuriuos jis turės perduoti A. nurodytiems asmenims, o kokį atlygį jis gaus už tas paslaugas iš anksto aptarta nebuvo ir jis pasiėmė pinigų tiek, kiek po įvykdymo jam liepė pasiimti A.. Dėl to apeliantas mano, kad jo atžvilgiu yra neteisingas pritaikyta BK 182 str. 2 d. – sukčiavimas, veikiant iš anksto suburtoje organizuotoje grupėje, nes visas nusikalstamas veikas vykdė vienas, gaudamas nurodymus telefonu iš asmens, kurio net nepažįsta.
Be to, apeliantas teigia, kad jam niekas neaiškino, jog darys nusikalstamas veikas, patys nukentėjusieji pinigus jam atiduodavo geranoriškai, banko kortelė su PIN kodu taip pat buvo atiduota pačios nukentėjusiosios iniciatyva, jis neturėjo tikslo nusikalstamai pasipelnyti, pelnėsi tas kitas asmuo, kuris jam pačiam melavo, įvardindamas pinigines lėšas kaip skolą, kurią jis turi paimti. Dėl to pažymi, kad jis negali būti nusikaltimo bendrininku, nes jis tiksliai nežinojo savo atliekamų veiksmų paskirties nusikaltime.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį – sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 182 str. 2 d. ir galutinę laisvės atėmimo bausmę 10 metų. Be to, prašo į galutinę bausmę įskaityti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Apeliantas skunde teigia, kad jis prisipažino dėl jam inkriminuotų veikų ir gailisi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo vaidmuo buvo – padėjėjas, nusikalstamos veikos nebuvo baigtos, žala nepadaryta, o tai, nuteistojo nuomone, dar sykį patvirtina, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.
Skunde pažymima, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė BK 64 str. 9 d., nes šis straipsnis tiek dalių neturi.
Skunde nuteistasis nurodo, kad jis pagal 2009 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį atliko dalį paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismas į galutinę laisvės atėmimo bausmę – 10 metų, tos dalies neįskaičiavo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo išnagrinėti jo skundo argumentus ir paskirti realias bausmes, atsižvelgiant, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra nebaigtos, civilinis ieškinys nukentėjusiųjų nepareikštas.
Apeliantas teigia, kad teismas pagal BK 182 str. 2 d. skirdamas bausmę, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde pažymi, kad 2009-12-17 jis išėjo į laisvę, užsiregistravom darbo biržoje, tačiau darbo niekas nepasiūlė ir jis 2010-03-05 sutiko D. S., kuris pasiūlė užsidirbti pinigų. Nurodo, kad nuėjus paimti pinigų į (duomenys neskelbtini) gatvę, pinigų jam niekas nedavė, o kai nuėjo paimti pinigų į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo sulaikytas policijos, todėl laiko, kad nusikalstamos veikos nebuvo baigtos. Dėl to apeliantas nesupranta, kaip jis, gatvėje sutikęs D. S., tapo organizuotos grupės nariu.
Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo bendrininkams, padariusiems po 5 ir daugiau nusikalstamų veikų, paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės nei jam paskirtos bausmės už 2 nebaigtas nusikalstamas veikas. Apeliantas nurodo, kad pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nuosprendį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jis yra atlikęs, todėl bendrinti ją su kita bausme nebuvo galima.
Nuteistasis pažymi, kad teismas civilinio ieškinio dengimui iš jo konfiskavo 3,08 Lt, nors nukentėjusieji jam civilinių ieškinių nereiškė
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo panaikinti jam pareikštus kaltinimus dėl sukčiavimo S. J. atžvilgiu.
Apeliantas nurodo, kad kaltinimai dėl sukčiavimo S. J. atžvilgiu paremti abejotinais įrodymais. Teigia, kad S. J. jo, kaip stambaus sudėjimo asmens, kuriam ji perdavė pinigus, neatpažino ir negalėjo atpažinti, nes jis pas ją atvykęs nebuvo ir jo sudėjimas nėra stambus. Pažymi, kad kaimynai T. jį atpažino tik kaip panašų, o tai negali būti įrodymas.
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. V. prašo iš naujo išnagrinėti jos baudžiamąją bylą ir, kadangi visas nusikalstamas veikas ji padarė viena, pritaikyti atitinkamą straipsnio dalį (BK 182 str. 1 d.), ir sušvelninti bausmę, nes prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Skunde apeliantė pažymi, kad organizatorius ir bendrininkai nėra nustatyti, pelno iš savo veikos neturėjo, tik, padėdama, vykdė savo draugo T., pravarde ,,G.“, prašymus paimti pinigus iš giminaičių ir draugų, nemanydama, kad daro nusikaltimus. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad jos kaltė grindžiama tik jos prisipažinimu, nes rašysenos išvados yra tik prielaidų pobūdžio, o be to ir atpažinimo metu konkrečiai nenurodyta, jog tai padarė ji.
Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. N. ir jo gynėjas A. Zakrasas prašė tenkinti M. N. apeliacinį skundą arba sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistieji M. D., A. V., V. J., D. S. ir jų gynėjai, taip pat nuteistųjų E. G., D. G., D. N. gynėjai prašė tenkinti atitinkamai M. D., A. V., V. J., D. S., E. G., D. G., D. N. apeliacinius skundus. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. T. prašė nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti, nes nori, kad jai būtų grąžinta, kas buvo paimta, o daugiau palieka spręsti teismui.
Nuteistojo M. N., E. G. ir D. G. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, A. V., V. J., D. N. ir D. S. apeliaciniai skundai tenkinami visiškai, o M. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, M. N., M. D., A. V., V. J., D. S., E. G., D. G., D. N. pripažino kaltais ir nuteisė už jų atitinkamai padarytas ir jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu tik tam tikrose, jiems aktualiose, dalyse, atitinkamai kritikuodami teismo sprendimą tik dėl jiems paskirtų bausmių (M. D., V. J., D. G., D. N.), nesutikdami su jų veikos kvalifikacija ir per griežta bausme (A. V., E. G.), ar ginčydami savo kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme (M. N., D. S.). Tuo pačiu pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteisti yra ir asmenys (V. S., M. Č., R. K., M. G.), kurių atžvilgiu nuosprendis išvis neapskųstas. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.), atsakant į kiekvieno apeliacinio skundo argumentus atskirai.
Dėl organizuotos grupės požymio E. G., A. V., V. J. veikose
Nuteistieji E. G., A. V. ir V. J. apeliaciniais skundais iš esmės neginčija savo kaltės ir deklaruoja prisipažinimą padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau V. J. neigia veikęs organizuotoje grupėje, kaip ir E. G. su A. V., prašydami perkvalifikuoti jų nusikalstamas veikas iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. Iš minėtų apeliantų skundų matyti, kad jie neneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad nusikaltimus, už kuriuos nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, jie padarė ne vieni – E. G., vykdydamas nenustatyto asmens, prisistačiusio Antanu, nurodymus, A. V., padėdama savo draugui T., o V. J. teigia veikęs paprašytas nuteistojo D. S.. Kitaip tariant, apeliantai iš esmės neneigia, kad nusikalstamas veikas padarė kartu su kitais nustatytais ar nenustatytais bendrininkais. Skundais faktiškai ginčijama tik bendrininkavimo forma, teigiant, kad tarp apeliantų ir kitų bendrininkų nebuvo išankstinio susitarimo vykdyti nusikalstamas veikas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje, tiek jau pradėtos ar tęsiamos nusikalstamos veikos metu.
Byloje nustatyta, kad bendradarbiaudami su nenustatytais bendrininkais, atitinkamai E. G. per trumpą laiką (2009-11-26 – 2009-11-28) įvykdė 4 nusikalstamas veikas, A. V. nuo 2010-01-23 iki 2010-01-30 įvykdė 7 nusikalstamas veikas, o V. J. du kartus, 2010-03-01 ir 2010-03-05, kėsino sukčiauti. Pasak apeliantų, kiekvienas jų veikė ne savo, o kitų asmenų naudai, vykdydami pastarųjų prašymus ir nurodymus. Apeliantų įvykdytų nusikaltimų pobūdis aiškiai rodo, kad nusikaltimai buvo daromi suderintais bendrininkų veiksmais, kuriuos koordinavo byloje nenustatyti asmenys, kalintys Marijampolės pataisos namuose, o tai reiškia, kad apeliantai bendrininkavo su pakaltinamais ir sulaukusiais įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenimis (BK 24 str. 1 d.). Nusikaltimuose dalyvavusių asmenų organizuotumo lygis išryškėja iš faktiškai vienodai E. G., A. V., V. J. atpasakojamos įvykių raidos. Akivaizdu, kad prieš apgaule įgyjant ar kėsinantis įgyti svetimą turtą, nei vienas iš jų nežinojo, kokiu adresu reikės nuvykti, iš ko ir kiek pinigų paimti. Taigi, E. G., A. V. ir V. J. nenustatyti bendrininkai tą pačią dieną nurodydavo, kokiu adresu jie turi nuvažiuoti ir paimti pinigus, ką su tais pinigais daryti. Vadinasi, kiekvienas jų aiškiai suprato, kad veikia ne vieni, o suderintais bendrais veiksmais ir patys rinkosi tokį elgesio variantą. Savo skundais apeliantai mėgina tikinti, kad paimdami iš nukentėjusiųjų pinigus, nežinojo, kad pastaruosius įgyja nusikalstamu būdu, tvirtino vykdę tik kitų asmenų prašymus. Pasak E. G., jam iš Marijampolės pataisos namų paskambino nepažįstamas A. ir pasiūlė užsidirbti pinigų, A. V., neva, padėjo savo draugui T., pravarde ,,G.“, iš giminaičių ir draugų susigrąžinti pinigus, o V. J. tvirtino, kad nuteistasis D. S. jam pasiūlė paimti iš kitų asmenų pinigus, kad nebūtų parašytas pareiškimas, ir už tai žadėjo duoti jam 100 Lt (19 t., 113–114 b. l.). Tačiau byloje atskleistos apeliantų veikimo schemos vienareikšmiškai paneigia tokius jų teiginius.
Šalies argumentai
E. G. skunde nurodo, kad jam paskambinęs nepažįstamas A. pasiūlė užsidirbti pinigų, sakė, kad reikės nuvykti nurodytu adresu, prisistatyti svetimu vardu ir pavarde, kur jam bus paduoti pinigai ir kuriuos turės perduoti A. nurodytam asmeniui. Taigi, pagal tokį suderintą planą E. G. ir veikė – nuvyko pas nukentėjusiąją S. T., paėmė jos paduotus pinigus, pasirašė ant tariamo žalos atlyginimo akto ir, maža to, dar išviliojo nukentėjusiosios elektronines mokėjimo priemones su naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, nuėjo į bankomatą ir išėmė daugiau nukentėjusiosios pinigų. Sekantį kartą (2009-11-28) E. G. veikė pagal tokį pat modelį, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes jį sulaikė policija (19 t., 57–58 b. l.).
Kaip minėta, A. V. teisino savo veikimą neva draugui teikiama geranoriška pagalba, pastarajam susigrąžinant pinigus iš draugų ir giminaičių. Tokie teiginiai visiškai nelogiški. Byloje nustatyta, kad A. V., veikdama nenustatytų asmenų nurodymu, nuvykdavo pastarųjų nurodytais adresais, nukentėjusiems save pristatydavo kitu asmeniu (pvz. N. J., D. B.), pasirašydavo ant nukentėjusiųjų surašytų tariamų susitarimų ir paimdavo jų paduotus pinigus. Be to, nukentėjusiajai B. P. J. pagrasinus A. V. iškviesti policiją, pastaroji griebė pinigus (1000 Lt) iš nukentėjusiosios rankų ir pasišalino. Aptartos aplinkybės kategoriškai patvirtina, kad apeliantė visiškai suvokė savo nusikalstamo elgesio pobūdį – apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, ir nuosekliai vykdė bendrininko, be kurio veikos padaryti nepavyktų, nurodymus.
Nustatyta, kad V. J. D. S. prašymu kartu su pastaruoju, nuvyko kitų asmenų nurodytu adresu, kad paimtų pinigus iš nukentėjusiosios S. V. – S. S. liko laukti taksi automobilyje, o V. J. nuėjo paimti pinigų, tačiau nukentėjusiajai pagrasinus iškviesti policiją, pinigų nebepaėmė ir pabėgo. Po keturių dienų V. J. su D. S., vėlgi, vykdydami kitų nenustatytų asmenų nurodymą, nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę paimti pinigų, tačiau V. J. pinigų nepaėmė, nes buvo sulaikytas policijos. Tai, kas aptarta rodo, kad apeliantas veikė bendrininkaudamas tiek su nenustatytais asmenimis, tiek su kitu nuteistuoju D. S., aiškiai suvokdamas nusikalstamą savo elgesio pobūdį ir tai, kad be bendrininkų jis išvis nebūtų žinojęs, nei kur vykti, nei ką paimti, ir kaip elgtis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. G., A. V. ir V. J. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė per neilgą laiko tarpą, o tai rodo, jog jie ir jų bendrininkai veikė aktyviai. Minėtų apeliantų ir jų bendrininkų funkcijų ir vaidmenų pasidalijimas, aktyvus veikimas darant nusikaltimus, bendrininkų veikimas darant tuos pačius nusikaltimus skirtingomis sudėtimis, skirtingu metu ir skirtingose vietose, rodo, kad E. G., A. V. ir V. J. bei jų bendrininkai vykdydami sukčiavimus buvo pasiekę organizuotumo lygį, aiškiai pranokstantį būdingą bendrininkų grupei. Atlikti parengiamieji veiksmai, nenustatytiems bendrininkams skambinant ir apgaudinėjant nukentėjusiuosius apie jų artimųjų tariamai sužalotus žmones ir pan., apeliantų prisistatinėjimas slepiant savo asmenybes, pasirašinėjant tariamus susitarimus su nukentėjusiaisiais, pasidalijimas funkcijomis ir užduotimis veikų darymo metu rodo, kad apeliantai ir jų bendrininkai buvo iš anksto susitarę ir veikė pagal iš anksto sugalvotą ir detaliai aptartą veikimo planą, turėjo tikslą įvykdyti ne vieną, bet bent kelis sukčiavimus. Taigi, asmenų grupės, kuriose atitinkamai E. G., A. V. ir V. J. padarė ar kėsinosi įvykdyti sukčiavimus, atitinka organizuotai grupei baudžiamojo įstatymo keliamą tikslo pobūdžio reikalavimą. Visais atvejais, kai E. G., A. V. ir V. J. buvo inkriminuoti sukčiavimai, jie veikė ne vieni, bet kartu su dar bent vienu asmeniu, todėl asmenų grupės, kuriose dalyvaudami jie apgaule įgijo ar kėsinosi įgyti svetimą turtą, atitinka organizuotai grupei keliamą dviejų ar daugiau asmenų skaičiaus reikalavimą.
Įvertinus objektyvių ir subjektyvių požymių, apibūdinančių asmenų grupes, kuriose veikė E. G., A. V. ir V. J., visumą, kolegijos nuomone, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. G. įvykdyti 2, A. V. – 5, o V. J. – 2 sukčiavimo atvejai, kvalifikuotini pagal Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnį – BK 182 str. 2 d., kaip sukčiavimai, dalyvaujant organizuotoje grupėje, ir jų prašymai pakeisti tų veikų kvalifikavimą yra nepagrįsti.
Dėl M. N. apeliacinio skundo argumentų
Nuteistasis M. N., be to, kad skundu neigia savo dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, kreipia dėmesį į, jo manymu, apylinkės teismo padarytus procesinius bylos nagrinėjimo pažeidimus. Apeliantas teigia, kad teismas bylą nagrinėjo jo gynėjui nedalyvaujant, kad byla išnagrinėta be A. S., kuris taip pat buvo kaltinamas dėl tų pačių epizodų kaip ir jis, kad pirmosios instancijos teismas neleido jam užduoti klausimus kitiems kaltinamiesiems ir jam pačiam buvo užduoti tik keli klausimai, kad apylinkės teismas nepagarsino telefoninių pokalbių išklotinių, kuriomis rėmėsi. Tačiau skundžiamas nuosprendis ir bylos medžiaga rodo, kad M. N. kritika, konkrečiu atveju, visiškai nepagrįsta.
Pirmiausia pažymėtina, kad iš teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, jog visuose posėdžiuose dalyvavo nuteistojo M. N. gynėjas advokatas A. Zakrasas, todėl teigti priešingai, kaip nurodo apeliantas, nėra pagrindo. Iš tikrųjų, byloje yra duomenų, kad kaltinamasis teisminio šios bylos nagrinėjimo eigoje išvyko į Jungtinę Karalystę (20 t., 12–14 b. l.), todėl teismas priėmė sprendimą išskirti A. S. baudžiamąją bylą į atskirą bylą ir skelbti pastarojo paiešką (21 t., 112–113 b. l.). Tačiau vien tai nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta A. S. nedalyvaujant ir kad tuo būtų suvaržytos M. N. teisės tiriant įrodymus (BPK 22 str. 3 d.). Kaltinamasis A. S. neatvyko į 2011-09-15 teismo posėdį (20 t., 62 b. l.), bet prieš tai eilėje teisiamųjų posėdžių jis dalyvavo ir davė parodymus pagal pareikštą kaltinimą (19 t., 51–58; 67–75; 109–115 b. l.). Tuo pačiu pažymėtina, kad tuose teismo posėdžiuose dalyvavo ir nuteistasis M. N. su savo gynėju, tačiau nei vieno klausimo A. S. neuždavė, papildomai paklausė tik apklausto nuteistojo R. K., vadinasi, apelianto teisės, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, buvo užtikrintos ir jis jomis naudojosi pagal savo valią (19 t., 110–112; 20 t., 68–69 b. l.). Nepaisant to, kad A. S. pasislėpė nuo teismo, visgi, jis buvo apklaustas teisiamajame posėdyje ir davė parodymus, kuriais nesiremti apylinkės teismui nebuvo pagrindo. Apylinkės teismas, baigdamas įrodymų tyrimą, išvardino visus byloje esančius įrodymus (20 t., 67 b. l.), tarp jų ir telefoninių pokalbių išklotines (13 t., 68–72; 83–200 b. l.; 14 t., 1–79 b. l.), į kurias apeliaciniu skundu dėmesį kreipia nuteistasis. Nei vienas proceso dalyvis, tarp jų ir M. N., nepareiškė jokių pastabų dėl atlikto įrodymų tyrimo (20 t., 72 b. l.), todėl įrodymų tyrimas buvo baigtas.
Visa tai, kas išdėstyta, aiškiai paneigia nuteistojo M. N. teiginius apie Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl daryti kitokią išvadą kolegija neturi pagrindo.
Nuteistasis M. N. viso baudžiamojo proceso metu, kaip ir apeliaciniame skunde, neigė savo kaltę ir kritikavo kitų bendrininkų (R. K., A. S.) iš esmės jam nepalankius parodymus. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad M. N. kaip padėjėjas dalyvavo keturiuose sukčiavimuose, iš kurių vienas kvalifikuotas kaip baigtas nusikaltimas (R. K. atžvilgiu) ir trys kaip pasikėsinimai sukčiauti. Taigi apeliantas visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė kartu su kitais bendrininkais, iš kurių vieni byloje nenustatyti, kiti – R. K., M. G., V. S., D. G., pripažinti kaltais ir nuteisti šioje baudžiamojoje byloje, o A. S., kaip minėta, byla išskirta į atskirą baudžiamą bylą. Būtina pažymėti, kad visi šioje byloje nustatyti ir paminėti bendrininkai, išskyrus M. N., pripažino savo kaltę ir davė parodymus apie įvykių aplinkybes (19 b. l. 56–57; 58; 72–73; 74–75; 115 b. l.). M. N. teisiamajame posėdyje neigė dalyvavęs nusikaltimuose, deklaratyviai teigdamas, kad su niekuo nesitarė daryti jokių nusikaltimų, pripažino visur vežiojęs R. K., minėjo, kad A. S. sėdėjo ant galinės sėdynės automobilyje, tačiau nenurodė, kur juos vežė, taip pat teigė negirdėjęs, ką R. K. ir A. S. kalbėdavo jo automobilyje tarpusavy ir telefonu, ir tvirtino pirkėjų apgaulės būdu užvaldytiems aukso dirbiniams neieškojęs. Toks apelianto kaltės neigimas, kolegijos nuomone, yra ne kas, o tik pasirinkta gynybinė taktika, tuo labiau, kad teisiamajame posėdyje apelianto akivaizdoje apklausti bendrininkai – R. K. ir A. S., vienareikšmiškai patvirtino M. N. dalyvavimą visose organizuotuose nusikaltimuose, kuriuose betarpiškai dalyvavo ir patys. Apeliaciniame skunde M. N. R. K. ir A. S. parodymus įvardijo melagingais, teigdamas, kad pastarieji, siekdami išvengti atsakomybės, susitarė jį apkalbėti. Dėl tokių apelianto keliamų versijų pirmiausia pažymėtina, kad vertinant atskirų įrodymų šaltinių patikimumą ir savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio – asmens, konkrečiu atveju R. K. ir A. S., santykį su nuteistuoju M. N., teikiamos informacijos svarbą paties įrodymų šaltinio padarytos nusikalstamos veikos apimčiai bei padarytų veiksmų pavojingumo laipsniui. Byloje nėra jokių duomenų ir M. N. apeliaciniame skunde nenurodė logiškų argumentų, kad tarp jo, R. K., A. S. buvo susiklostę priešiški ar kitokie negatyvūs santykiai, kurie sudarytų pagrindą jiems apkalbėti apeliantą, nepagrįstai apkaltinant jį dalyvavus nusikaltimuose. Priešingai, pats M. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su R. K. nėra susipykęs, vienas kitam neskolingi ir vis tiek tvirtino, kad R. K. meluoja (19 t., 109–110 b. l.). Tuo pačiu būtina pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių tiek R. K., tiek A. S. nenurodė, kad nusikaltimuose dalyvavo ir M. N., nes, pasak A. S., ieškant sprendimų susiklosčiusioje situacijoje jam buvo pasiūlyta – ,,...turi kapstytis vienas...“. Tiek R. K., tiek A. S. teisiamajame posėdyje patvirtino būtent tuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose atskleidė ne tik savo, bet ir M. N. dalyvavimo nusikaltimuose aplinkybes (19 t., 72–73; 110–112 b. l.). Reikia pažymėti, kad R. K. ir A. S., duodami parodymus apie M. N. dalyvavimą nusikaltimuose, nesiekė sumažinti savo padarytų nusikalstamų veiksmų apimties ar perkelti atsakomybę kitiems nusikaltimo padaryme dalyvavusiems asmenims. Visa tai paneigia apelianto teiginius apie R. K. ir A. S. kažkokį susitarimą, tikslingai nukreiptą prieš jį. Šios aplinkybės rodo, jog R. K. ir A. S. davė nuoširdžius ir objektyvius parodymus. Be to, M. N. dalyvavimas nusikaltimų padaryme yra iš dalies patvirtinamas ir jo paties parodymais, nes jis neneigė važiojęs R. K. ir A. S., kur pastarieji prašė, vadinasi, pripažino buvęs kartu su bendrininkais, kai buvo vykdoma nusikalstama veika. Įvertinus A. S. ir R. K. parodymus visumoje, pripažinus jų parodymų keitimo priežastis logiškomis ir apelianto nepaneigtomis, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo laikyti A. S. ir R. K. parodymus nepatikimais.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. N. dalyvavo visose jam inkriminuotose veikose, duodamas A. S. nurodymus kaip elgtis, jei sulaikytų policija, priimdamas realizuoti apgaule užvaldytus aukso dirbinius, nurodydamas, kam ir kiek neteisėtai įgytų pinigų pervesti į banko sąskaitas asmenims, kalintiems pataisos namuose, ir pan. Kolegijai nekyla abejonių, kad M. N. buvo visiškai aiški nusikalstamo veikimo esmė, nes jis davė patarimus, nurodymus, vežiodamas savo automobiliu teikė pagalbą bendrininkams, apsiėmė realizuoti apgaule užvaldytus aukso dirbinius (R. K. epizodas) ir taip pat aktyviai veikė visuose kituose jam inkriminuotose pasikėsinimuose sukčiauti, o kai nepavyko susisiekti su M. G., pasak A. S., M. N. ir R. K. įkalbinėjo jį eiti ir paimti apgaule išviliotus pinigus iš E. M.. Aptarti ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyti M. N. atlikti veiksmai būdingi nusikaltimo bendrininkui – padėjėjui, teikusiam nusikaltimo bendrininkams įvairiapusišką pagalbą, kuri padėjo padaryti nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. N. veiksmus kvalifikavo ir pagal BK 24 str. 6 d.
Dėl to, kas išdėstyta, išteisinti M. N., kaip prašoma apeliaciniu skundu, skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme M. N., be kita ko, prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę, jei teismas nepriims sprendimo jį išteisinti. M. N. savo skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį, darbo santykius ir neįvertino to, kad bausmės – viešųjų darbų, pagal ankstesni teismo nuosprendį neatliko tik dėl nesusipratimo – pavėlavo atvykti į pataisos inspekciją. Aišku, kad visos paminėtos aplinkybės yra reikšmingos bausmių skyrimo klausimo išsprendimui, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pastarųjų neįvertino.
Individualizuodamas M. N. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, mastą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamo veikimo tikslus ir motyvus, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas, taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, šeiminę padėtį – nesusituokęs, tačiau turi mažametį vaiką, iki sulaikymo mokėsi, tačiau visas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, dėl ko pagrįstai laikytas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) – asmeniu keliančiu didesnį pavojų visuomenei, kuriam, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas apelianto skunde nurodytas aplinkybes. Nuteistojo pateiktas pranešimas apie ketinimą jį įdarbinti (duomenys neskelbtini) Socialinės globos centre nėra pagrindas keisti apylinkės teismo išvadą dėl jo darbo santykių (19 t., 119 b. l.). Kaip ir skunde deklaruojamos apelianto priežastys, dėl kurių jis neatliko Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir to paties teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakeistos viešųjų darbų bausmės, nes bet kuriuo atveju bausmė yra neatlikta ir teigti priešingai nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina, kad bausmės rūšiai ir dydžiui tiesioginę reikšmę turi BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcija. Pirmosios instancijos teismas apeliantui M. N. bausmę skyrė BK 182 str. 1 d. numatytos sankcijos, kurioje numatytas tik laisvės atėmimas iki 8 metų, ribose. Nustatydamas M. N. skirtinos bausmės rūšį apylinkės teismas klaidos nepadarė, tačiau pagal BK 61 str. 1, 2 d. prasmę, byloje nenustačius kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaip yra konkrečiu atveju, bausmė (įvertinus ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes) faktiškai turėtų būti skiriama vidurkio dydžio (pagal BK 182 str. 2 d. sankciją vidurkis – 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje bausmės už atskiras nusikalstamas veikas M. N. paskirtos lyg būtų nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – visos bausmės didesnės už BK 182 str. 2 d. numatytą bausmės vidurkį, nepagrįstai nurodant, kad recidyvistui už tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytas laisvės atėmimo vidurkis, nes BK 56 str. tai nenumato. Kitų išskirtinių atsakomybės griežtinimo aplinkybių apylinkės teismas nenurodė, tuo labiau, kad M. N. veikė kaip padėjėjas ir trys iš keturių nusikaltimų nebuvo baigti. Tokiu atveju kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas M. N. skyrė aiškiai per griežtas bausmes, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 2 p.).
Dėl D. S. skundo argumentų
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantas D. S. buvo nuteistas viso už 5 nusikalstamas veikas, tarp jų už S. J. atžvilgiu įvykdytą sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Būtent su šios nusikalstamos veikos inkriminavimu nesutinka D. S. ir savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad pas nukentėjusiąją S. J. atvykęs nebuvo ir jokių pinigų (2000 Lt) iš pastarosios nepaėmė.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, pripažindamas D. S. kaltu dėl nukentėjusiosios S. J. epizodo iš esmės rėmėsi pastarosios, liudytojų A. T. ir R. T. parodymais ir jų asmens parodymų atpažinti protokoluose nurodytais duomenimis. Šiuo atveju pažymėtina, kad pats D. S. viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė tik dalyvavęs aptariamo nusikaltimo padaryme, bet pripažino, kad įvykdė visas kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (10 t., 76–77; 83; 95–96 b. l.; 19 t., 112-113 b. l.).
Nėra pagrindo nesutikti su D. S. apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra neabejotinų jo kaltės įrodymų epizode dėl S. J.. Liudytojais apklausti nukentėjusiosios S. J. kaimynai A. T. ir R. T. pripažino, kad tą įvykio dieną matė asmenį, kuris buvo atėjęs pas nukentėjusiąją ir, kaip nurodė S. J., paėmė iš jos 2000 Lt. Tačiau nei A. T., nei R. T. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad asmuo, kuris įvykio dieną lankėsi pas jų kaimynę, yra būtent D. S. (1 t., 66–69; 83–86 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. T. ir R. T. D. S. nurodė tik kaip panašų asmenį į tą, kuris apgaulės būdu paėmė pinigus iš nukentėjusiosios, tačiau vienareikšmiškai tai patvirtinti negalėjo. Teisiamajame posėdyje apklausiamas A. T. nurodė, kad pagal nuotraukas neatpažino to asmens, kuris apgavo jo kaimynę, nes pastarasis ėjo kalbėdamas mobiliuoju telefonu, taigi, buvo prisidengęs veidą ranka (19 t., 55–56 b. l.). Maža to, pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiama R. T., realiai matydama apeliantą ir kitus nuteistuosius, nurodė, kad panašus į jos kaimynę apgavusį asmenį yra nuteistasis M. N., o ne D. S., tačiau, vėlgi, kategoriškai to netvirtino (19 t., 56 b. l.). Pažymėtina, kad liudytojų parodymai yra eiliniai įrodymų šaltiniai, kurių patikimumas tikrinamas įprastiniais būdais, taikomais vertinant subjektyviosios kilmės duomenų patikimumą. Nagrinėjamu atveju, aptartais A. T. ir R. T. parodymais galima būtų grįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtintų kiti įrodymai, tačiau tokių byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados apie tai, kad D. S. dalyvaudamas organizuotoje grupėje apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo S. J. pinigus (2000 Lt), grįstos iš esmės tik prielaidomis, jog galbūt nuteistasis D. S. atėjo pas nukentėjusiąją ir išviliojo jos pinigus. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais, o visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl, kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, kad D. S. įvykdė sukčiavimą S. J. atžvilgiu, vadinasi, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p.).
Kaip minėta, D. S. apeliaciniu skundu neginčija ir neneigia kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, baudžiamosios atsakomybės apimties ir griežtumo. Tačiau išteisinus D. S. pagal BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. dėl S. J. turto įgijimo apgaule, būtina iš naujo subendrinti už kitas nusikalstamas veikas skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtas bausmes ir skirti naują subendrintą galutinę bausmę. Dėl tų pačių aplinkybių nuosprendis keičiamas ir S. J. pareikšto civilinio ieškinio dalyje (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl D. N., V. J. ir A. V. skundų argumentų
Iš D. N., V. J. ir A. V. apeliacinių skundų argumentų matyti, kad kiekvienas jų prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes, nes mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdę nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į bausmės skyrimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, o minėtų apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, vadinasi, ir neatsižvelgė į tai. Kaip minėta, D. N., V. J., A. V. nesutinka su tokia teismo pozicija ir mano, kad jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., buvo pagrindas nustatyti. Konkrečiu atveju kolegija pritaria tokiai apeliantų nuomonei.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atitinkamai D. N., V. J. ir A. V. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, be kitų kaltės įrodymų rėmėsi ir pastarųjų prisipažinimais, detaliai atpasakotomis įvykių aplinkybėmis, tačiau neargumentavo, kodėl tokie apeliantų parodymai nelaikytini prisipažinimais.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.).
Bylos duomenys patvirtina, kad D. N., V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (19 t., 71–72; 113–114 b. l.) prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, papasakojo apie esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir reiškė apgailestavimą dėl tokio savo elgesio. Kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroras, perduodamas bylą į teismą, kaltinamajame akte konstatavo D. N. ir V. J. lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (17 t., 70–135 b. l.). Tuo pačiu kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistosios A. V. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (9 t., 113; 121–122 b. l.) ir teisiamajame posėdyje (19 t., 114–115 b. l.). Akivaizdu, kad A. V., pripažindama savo kaltę dėl visų, išskyrus epizode dėl V. G., jai inkriminuotų nusikaltimų, davė išsamius parodymus ir reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo elgesio. Šiuo atveju pažymėtina, kad jei asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, traktuojamas tų veikų atžvilgiu, apie kurių padarymą asmuo prisipažino savanoriškai. Taigi A. V. prisipažino kalta dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų nukentėjusiųjų A. D., G. J., B. P. J., P. J. atžvilgiu ir nėra pagrindo daryti priešingą išvadą. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja teisinį pagrindą pripažinti atitinkamai D. N., V. J. ir A. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jų prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.) ir, atsižvelgus į nustatytą minėtų apeliantų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kitas, skundžiamame nuosprendyje išdėstytas ir teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, atitinkamai D. N., V. J., A. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės mažinamos ir skiriamos naujos galutinės subendrintos bausmės.
BK 72 str. numato, kad konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Minėtame straipsnyje pasakyta, kad teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. Nr. VIII-1968 red.).
V. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su bendrininkais organizuota grupe, 2010-03-05 pasikėsino apgaule įgyti svetimą, atitinkamai nukentėjusioms M. V. ir S. V. V. priklausantį, turtą (4000 Lt ir 5000 Lt), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi, V. J. abiejų nusikalstamų veikų nebaigė ir nukentėjusiųjų pinigų neįgijo, apylinkės teismas nepriteisė žalos atlyginimo iš V. J., tačiau nepagrįstai konfiskavo jam priklausančius 3,08 Lt, nukreipdamas šią sumą civilinių ieškinių dengimui.
Dėl to, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis ir šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl E. G. ir D. G. apeliacinių skundų argumentų
Tiek E. G., tiek D. G. savo skundais prašo konstatuoti, kad jie prisipažino įvykdę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir tai laikyti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje jau buvo minėta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu E. G. (4 t., 8; 15 b. l.) ir D. G. (4 t., 174-175 b. l.) neprisipažino kaltais ir iš viso atsisakė duoti parodymus. Tiesa, teisiamajame posėdyje E. G. ir D. G. davė parodymus ir savo kaltę iš dalies pripažino (19 t., 57–58 b. l.), tačiau tai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad apeliantai prisipažino savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų. Taigi, nenustačius E. G. ir D. G. visiško savo kaltės pripažinimo, nėra teisinio pagrindo svarstyti, ar jie nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino E. G. ir D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės jų prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus apgailestavimo dėl tokio savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Šiame nuosprendyje taip pat jau buvo minėta, kad bausmės rūšiai ir dydžiui tiesioginę reikšmę turi BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcija. Pirmosios instancijos teismas apeliantams E. G. ir D. G. bausmes skyrė atitinkamai BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose, atsižvelgęs į bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas (BK 54 str. 2 d.).
Tačiau, kolegijos nuomone, apylinkės teismas nurodė nepakankamus griežtesnių bausmių nustatymo motyvus, kaip reikalaujama BPK 305 str. 1 d. 4 p. Teismas nenustatė E. G. ir D. G. nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Individualizuodamas E. G. bausmes, teismas atsižvelgė į teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes: nusikaltimų pobūdį, mastą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslą ir motyvus, bendrininkavimo pobūdį ir laipsnį. Inkriminuotų sukčiavimų padaryme nuteistasis E. G. ir pats betarpiškai realizavo ir kėsinosi įgyvendinti nusikaltimų objektyviosios pusės požymius, ir tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl už pasikėsinimą įvykdyti sukčiavimą skyrė griežtesnę bausmę nei už baigtą sukčiavimo nusikaltimą pagal BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. Kolegija pažymi, kad baigtas nusikaltimas pagal savo pobūdį yra pavojingesnis už pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką ir tai turi atspindėti taikomos bausmės griežtumas.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas E. G. pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. paskyrė per griežtą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir nuteistajam E. G. skiriama nauja galutinė subendrinta bausmė (BPK 328 str. 2 p.).
Pagal BK 61 str. 1 d., 2 d., byloje nenustačius kaltininkų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bausmė (įvertinus ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes) faktiškai turėtų būti skiriama sankcijoje numatytos bausmės vidurkio dydžio. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas D. G. už du pasikėsinimus padaryti kvalifikuotą sukčiavimą paskyrė laisvės atėmimo bausmes, didesnes už BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytą vidurkį (vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Skirdamas tokio dydžio bausmes apylinkės teismas nepagrįstai išplėstinai aiškino BK 56 str. nuostatą, kad recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė bausmė negu straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Minėto straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kad tik pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Byloje nėra duomenų, kad D. G. būtų pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam D. G. skyrė griežtesnes už BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmes.
Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje, nes, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo D. G. paskirtos bausmės pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. yra aiškiai per griežtos, ir todėl iš naujo skiriama galutinė subendrinta bausmė.
Nuteistasis D. G. savo skundu taip pat prašo į galutinę subendrintą bausmę įskaityti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad dvi nusikalstamas veikas, už kurias D. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė atitinkamai 2009-12-17 ir 2010-01-07, tai yra neatlikęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, o tai reiškia, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti bendrinamos tik su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi pagal BK 64 str. taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal ankstesnį teismo nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Dėl M. D. skundo argumentų
Savo skunde nuteistasis M. D. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, kad prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio.
Skirdamas M. D. bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes: nusikaltimų pobūdį, mastą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslą ir motyvus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kad nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis ir kt. Pirmosios instancijos teismas apeliantui M. D. bausmes skyrė BK 182 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose, laikydamasis bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių (BK 54 str. 2 d., 61 str. 1–4 d.), atsižvelgdamas į nepilnamečiams skirtinų bausmių ypatumus (BK 91 str.) ir, kaip reikalaujama BPK 305 str. 1 d. 4 p., nurodė bausmės parinkimo motyvus.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad septyniuose iš aštuonių apeliantui inkriminuotų sunkių tyčinių nusikaltimų M. D. veikė kaip tiesioginis nusikalstamų veikų vykdytojas, taigi jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo vienas ir pagrindinių, todėl keliantis didesnį pavojingumą visuomenei negu kitų bendrininkų (pvz. padėjėjų). Nuteistojo M. D. skunde deklaruojamas noras gyventi dorą gyvenimą jį apibūdina pozityviai, tačiau nei kiek nemenkina nei jo padarytų nusikaltimų, nei jo asmens pavojingumo. Kolegijos nuomone, M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiais, kurie yra žymiai mažesni už baudžiamojo įstatymo nustatytą bausmės vidurkį (BK 182 str. 2 d. nustatytas laisvės atėmimo vidurkis nepilnamečiui yra 4 metai 22 dienos), nėra aiškiai per griežtos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam M. D. nustatyta ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, kuri paskirta už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus aštuonis tyčinius sunkius nusikaltimus ir dar iš dalies pridėjus pagal BK 260 str. 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagal savo dydį nelaikytina aiškiai per griežta.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgusi į skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad švelninti M. D. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės, jo apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Kolegija atkreipia dėmesį į skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies trūkumus, dėl kurių negalima vienareikšmiškai ir aiškiai suprasti, kokiais piniginiais vienetais iš nuteistųjų nukentėjusiems (S. T., R. A.) teismas priteisė turtinės žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad nukentėjusieji dėl kaltų nuteistųjų veiksmų patyrė žalą, įvardintą Lietuvos Respublikos nacionaliniais piniginiais vienetais – litais (Lt), todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą, nenurodydamas valiutos pavadinimo šalia sumų. Kad nuosprendis būtų aiškus ir vienodai suprantamas, aptarta klaida ištaisoma šiuo nuosprendžiu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 3 d., 4 d.,
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (dėl S. J.) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
D. S. pagal BK 24 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. (dėl S. J.) išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes už kitas nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies sudedant bei iš dalies sudedant su 2011 m. sausio 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti D. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams 9 mėnesiams.
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendį:
E. G. pagal BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (sukčiavimas iš S. G.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų 6 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1, 2 p., šią bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už kitas nusikalstamas veikas apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir paskirti E. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.
D. G. pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (J. R.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų 6 mėnesių, pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (L. Ž.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų 9 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti D. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2009 m. birželio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 metams 5 mėnesiams.
D. N. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. (R. A.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų, pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (J. R.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 9 mėnesių, pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (S. M.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų, pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (B. Ž.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 9 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir D. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažinti D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
M. N. pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. (R. K.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų 3 mėnesių, pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (L. Ž.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų, pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (Z. L.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų, pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (E. M.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir M. N. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str., šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2008 m. lapkričio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir M. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams 10 dienų.
A. V. pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (A. D.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų 9 mėnesių, pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (V. G.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų 9 mėnesių, pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (G. J.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų 9 mėnesių; pagal BK 214 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 6 mėnesių, pagal BK 215 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų 6 mėnesių, pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (B. P. J.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų 9 mėnesių, pagal BK 24 str. 3 d., 182 str. 2 d. (P. J.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų 9 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies sudedant bei iš dalies sudedant su 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta (pagal 2010-11-29 Šiaulių rajono apylinkės teismo ir 2010-11-11 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes) bausme ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams.
Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
V. J. pagal BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (M. V.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų, pagal BK 24 str. 3 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. (S. V. V.) paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir su 2010 m. birželio 4 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti V. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažinti V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. J. konfiskuoti 3,08 Lt ir šiuos pinigus, saugomus Šiaulių apskrities VPK finansų skyriuje, grąžinti V. J..
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. J. iš D. S. priteisti 2000 turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiosios S. J. civilinį ieškinį dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Patikslinti nuosprendį ir nustatyti, kad nukentėjusiajai S. T. iš E. G. priteista 7700 litų turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai R. A. iš M. Č., R. K., D. N. ir M. D. solidariai priteista 2300 litų turtinei žalai atlyginti.
Nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.