- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-219-282/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57113-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2016 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme bei skirta galutinė bausmė – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. B., o būtent: 2016 m. gruodžio 8 d., apie 10 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia smogdamas kumščiu nukentėjusiajai R. B. vieną kartą į galvos sritį, sugriebdamas abiem rankom už kaklo ir smaugdamas, pastarajai nukritus ant lovos, smogdamas kumščiu ir spirdamas ne mažiau dešimties kartų nukentėjusiajai į įvairias kūno ir veido sritį, koridoriuje sugriebdamas nukentėjusiąją R. B. už kaklo ir smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą, padarė kraujosruvas kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, kairiame skruoste, kaklo kairiame šone ir dešiniame dilbyje, nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 balandžio 27 d. nuosprendį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad byloje surinktus įrodymus teismas vertino netinkamai, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, o būtent: pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiosios R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji nurodė, kad jis smurtavo prieš ją, tačiau nesirėmė vėlesniais jos parodymais, kad joks nusikaltimas nebuvo padarytas, o ji pati įvykio metu būdama namuose pargriuvo, susižalojo ir policijos pareigūnus iškvietė tik norėdama jam atkeršyti. Teigia, kad minėto įvykio metu jis nukentėjusiajai delnu sudavė per petį, tačiau jokio fizinio skausmo nesukėlė. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į teismo medicinos ekspertizės specialisto paaiškinimą, jog jis ekspertizės atlikimo metu nežinojo, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo nugriuvusi ir atsitrenkusi į kitą daiktą, todėl mano, jog teismo medicinos ekspertizė atlikta netinkamai. Mano, jog teismo medicinos eksperto išvadoje nėra pašalinta abejonė dėl to, ar nukentėjusiajai nustatyti kūno sužalojimai galėjo atsirasti griuvimo metu atsitrenkus į dujų balioną. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalies normas, rėmėsi tik pirminiais kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymais bei abejones keliančia specialisto išvada.
Nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas jį nepagrįstai charakterizavo neigiamai, neatsižvelgė į tai, kad jis turi neįgalų tėvą, kuriam yra reikalinga nuolatinė priežiūra, o kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti jo tėvu, nėra. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę savo rūšimi bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino įrodymus ir tai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pažymima, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi joje surinkti duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis neigia padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios R. B., liudytojų L. L., R. M. parodymais, taip pat kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji R. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kambaryje kaltinamasis kumščiu smogė jai vieną kartą į galvos sritį. Smūgis kliuvo į pakaušį. Nuo suduoto smūgio sumušta vieta skaudėjo, atsirado guzas. Tuoj po to V. Š. sugriebė rankomis jai už kaklo ir ėmė smaugti. Nuo smaugimo jai trūko oro, skaudėjo, atsirado kraujosruvos ant kaklo. Kai jis paleido jos kaklą, ji jautėsi labai blogai, buvo apsvaigusi, neorientuota, todėl, sėdėdama lovoje, nuvirto ant šono. Po to pajuto smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Buvo spirta ne mažiau kaip dešimt kartų. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo dešinė ranka, nugara, pilvas, šonai, veidas. Atsirado mėlynė viršutinėje lūpoje, buvo sutinusi kairė akis. Ji norėjo išeiti iš namų, tačiau V. Š. užrakino duris ir pareiškė, kad niekur neišleis. Koridoriuje V. Š. vėl sugriebė rankomis jos kaklą ir smaugė. Dėl smaugimo ji patyrė fizinį skausmą. Kai nuteistasis ją paleido ir nusiramino, ji telefonu apie įvykį pranešė bendrosios pagalbos centro darbuotojams ( b. l. 34 – 35).
Nukentėjusioji R. B. apklausiama teisiamajame posėdyje parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu neigė, nurodė kitokias įvykio aplinkybes. Parodė, kad pati sukėlė žodinį konfliktą, dėl to V. Š. liepė jai eiti iš namų, tačiau einant koridoriumi jai susipynė kojos ir ji krito ant dujų baliono, susitrenkė lūpą. Nukritusi ant žemės prašė, kad V. Š. ją pakeltų, tačiau jis atsisakė tai daryti ir tuomet ji pasakė, kad iškvies policiją bei pasakys, kad V. Š. ją sumušė, tačiau iš tikro jis nebuvo prie jos prisilietęs, pastūmęs ar sugriebęs. Policijos pareigūnams pasakė, kad buvo primušta V. Š., tačiau to nebuvo, nes jis nei kojomis nei rankomis jos nepalietė. Taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja klausinėjo apie minėtą įvykį, tačiau ji tik galvą palinguodavo, bet žodžių nesakė, nes apklausos metu buvo neblaivi. Viską, ką jai liepė rašyti tyrėja, tą ir parašė. Tyrėja neteisingai surašė jos apklausą, nes ji neperskaitė, kas buvo užrašyta apklausos protokole, dėl to, kad neturėjo akinių. Nukentėjusioji nurodė, kad nesutinka su teismo medicinos ekspertu, nes mano, jog jis meluoja.
Nors teisme nukentėjusioji R. B. pakeitė parodymus, tačiau kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamajame posėdyje, todėl netikėti minėtais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais kolegija neturi pagrindo.
2016 m. gruodžio 9 d. vykusios apklausos metu V. Š. pripažino savo kaltę iš dalies, nurodė, kad nukentėjusiajai trenkė vieną kartą į kairįjį skruostą, o kitus sužalojimus ji pasidarė pati. Papildomos apklausos, vykusios 2016 gruodžio mėn. 9 d. metu, V. Š. visiškai prisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo ir parodė, jog konflikto metu vieną kartą delnu smogė nukentėjusiajai per kairįjį skruostą, taip pat nurodė, kad galėjo nukentėjusiajai smogti rankomis, spirti į įvairias kūno vietas bei ją smaugti, tačiau šių aplinkybių jis neprisimena dėl girtumo. Parodė, kad koridoriuje buvo sugriebęs nukentėjusiąją už kaklo, sprando, nes nukentėjusiąją norėjo išstumti iš namų ( b. l. 53 – 55, 58 – 60).
Tai, kad nuteistasis parodymus davė savanoriškai, laisva valia, patvirtina ikiteisminio tyrimo tyrėjos L. L. parodymai. Ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko nukentėjusiosios R. B. apklausą. Nukentėjusioji paaiškino, kad nuteistasis smogė kumščiais ir spyrė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, jai smarkiai sužalojo veidą. Kai ji konflikto metu norėjo išeiti, V. Š. bandė sulaikyti nukentėjusiąją sugriebdamas už kaklo.
Taip pat L. L. parodė, kad nuteistasis pirminės apklausos metu, vykusios 2016 m. gruodžio 9 d., kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad delnu sudavė nukentėjusiajai per veidą, papildomos apklausos metu, vykusios 2016 m. gruodžio 9 d., prieš procesinio veiksmo – akistatos atlikimą, V. Š. pripažino kaltę visiškai bei nurodė, kokius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko. Ji užrašė visus kaltinamojo parodymus, nieko savo išgalvoto neįrašė.
Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat sutampa su policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo duomenimis apie smurto artimoje aplinkoje faktą. Šiame pranešime nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d., apie 12 val. 45 min., buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis, kuris ją daužė, spardė, smaugė. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė nukentėjusioji R. B., kuri nurodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d., apie 10 val. 15 min., ji su savo sugyventiniu V. Š. išgertuvių metu sukonfliktavo dėl dingusių pinigų, ir žodinio konflikto metu V. Š. trenkė jai kelis kartus rankomis ir kojomis į galvą bei ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Policijos pareigūnai vizualiai matė patinimą ir guzą nukentėjusiosios pakaušyje, ištinusį veidą, o smaugimo požymių nematė. ( b. l. 11 – 12 ).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiosios R. B. sužalojimai, t. y. kraujosruvos kairės akies vokuose, viršutinėje lūpoje, kairiajame skruoste, kaklo kairiajame šone ir dešiniame dilbyje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, nėra būdingi griuviminei traumai, ar pačiai nukritus, ar pašaliniam asmeniui stumdant, sužalojimams padaryti reikėjo šešių smūginių poveikių bukais kietais daiktais. Kraujosruva kakle, dešinio dilbio paviršiuje – nebūdingos griuviminei traumai atsitrenkant į daiktus ( b. l. 28).
Teismo medicinos ekspertas J. Sakalas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino savo išvadoje nurodytas aplinkybes, taip pat nurodė, kad nuketėjusiosios R. B. sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.
Įvertinusi minėtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, o ne vien tik rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, be to, nukentėjusiosios parodymais teismas rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.
BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam V. Š. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas, tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai išdėstė parenkamos bausmės rūšies ir dydžio motyvus. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. Š. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas šešis kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai ( b. l. 64 – 72), esant neišnykusiam teistumui, yra baustas administracine tvarka (b. l. 102 – 104), nedirba (b. l. 98), taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistojo padėtį lengvinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. V. Š. paskirta bausmė yra artima BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, ir ją švelninti. Kadangi V. Š. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams taip pat nėra per griežta.
Nors byloje esanti specialiųjų poreikių nustatymo pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Š. nuo 2017 balandžio 13 d. neterminuotai nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 184), tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenų, patvirtinančių, jog V. Š. rūpintųsi savo tėvu, byloje nėra, ir kartu pažymi, jog tai, kad nuteistasis pablogino tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių rezultatas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.