Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-07-14 · Byla Nr. A2.11.-7187-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
A2.11.-7187-271/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06598-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. A2.11-7187-271/2014
Proceso Nr. 4-68-3-06598-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUTARIMASVilnius, 2014 m. liepos 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., išnagrinėjęs

A. K. (A. K.), a.k(duomenys neskelbtini)
administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2014-06-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.14P-13089696-14 už tai, kad jis 2014-06-01 06.35 val. Pylimo gt.52, Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,43 promilės girtumas), trukdė dirbti pareigūnams, trukdė išvykti į įvykio vietą, taip pat nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir padarė pažeidimą,numatytą LR ATPK 187 str.2d.

A. K. teismo posėdžio metu pažeidimo padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad naktį su draugais buvo klube Vilniaus senamiestyje. Įvykus incidentui turėjo kreiptis į policijos įstaigą, kur lankėsi kartu su savo draugais. Klube vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau girtu nesijautė, alkoholis jo organizmui ir veiksmams neturėjo jokio poveikio. Kuomet išėjo iš policijos pastato, norėjo pasiteirauti sėdinčio tarnybiniame policijos automobilyje pareigūno, kaip jiems patogiau ir greičiau pasiekti Eišiškes, nes jie nėra vilniečiai. Pareigūnas įsakmiu tonu reikalavo, kad jis uždarytų automobilio dureles, į kalbas nesileido. Įvykdė policininko reikalavimus, uždarė dureles. Galimai policininkui pasirodė, jog jis per stipriai trenkė durelėmis, nes jis išbėgo, sulaikė jį. Buvo surašytas protokolas. Neturėjo jokios tyčios įžeisti pareigūnus, nevykdyti jų nurodymų, gadinti jų turtą. Iki šiol negali suprasti, kodėl vietoje pagalbos iš pareigūno sulaukė tokios reakcijos.

Liudytoja E. N., policijos pareigūnė, parodė, kad įvykio metu buvo automobilyje, kai pilietis atidarė dureles ir pradėjo teirautis, kaip jiems nuvažiuoti link namų. Kadangi skubėjo į įvykio vietą, pareigūnas R. O. pareikalavo, kad pilietis (atpažįsta A. K.) uždarytų dureles - pakartojo keletą kartų tokį reikalavimą. A. K. su trenksmu uždarė dureles. Todėl jis ir buvo sulaikytas.

Liudytojas A. J. parodė, kad kartu su draugu A. K. ir kitais išėjo į policijos kiemą. Draugas priėjo prie pareigūnų automobilio pasiteirauti, ar jie negalėtų suteikti jiems pagalbą, pavežti ar panašiai. Kalbėjo mandagiai, pareigūno tonas priešingai - buvo agresyvus, jis pareikalavo uždaryti automobilio dureles, ką Aleksandras ir padarė. Po tokio veiksmo jis buvo sulaikytas, nors negali suprasti, ką gi jis tokio neteisėto padarė.

Analogiškus parodymus davė liudytojas A. U..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, A. K. paaiškinimus, liudytojų E. N., A. J. ir A. U. parodymus, alkotesterio panaudojimo rezultatus daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog A. K. įvykdė LR ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str.1d.1p.).

Šiame kontekste teismas pažymi, kad nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, jog traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumą įrodinėja bylą iškėlusi (protokolą surašiusi) institucija (pareigūnas). Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neįpareigotas įrodinėti savo nekaltumo, nors tokia teisė jam ir yra suteikta.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numato atsakomybę už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėtų nurodymų ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Šis pažeidimas padaromas tyčia.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. kalbėjo su pareigūnu R. O., pastarasis keletą kartų pareikalavo, kad pilietis uždarytų automobilio dureles, nes pareigūnai skuba į įvykio vietą. Nustatyta, kad A. K. dureles uždarė, pareigūnui pasirodė, kad trenkė durimis jis per stipriai (iš R. O. tarnybinio pranešimo ...<pareikalavus uždaryti dureles minėtas pilietis kelis kartus reikalavimo nevykdė, po to stipriai užtrenkė dureles..“> . Po šių veiksmų A. K. buvo sulaikytas. Laikyti A. K. veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. sudėtį, t.y. pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu, negalima. Pokalbis su pareigūnu vyko labai trumpai, agresyvumo, necenzūrinių žodžių iš A. K. pusės nebuvo. Jis įvykdė reikalavimą - automobilio dureles uždarė. Protokole teigiama, kad jis buvo neblaivus. Alkotesteriu nustatytas 1,43 promilių girtumas (A. K. naktį buvo klube), tačiau iš bylos medžiagos ir esamų įrodymų matyti, kad neblaivumas neturėjo jokios įtakos jo veiksmams. Vėl gi negalima laikyti, kad itin trumpas (iki minutės) piliečio su pareigūnu pokalbis sutrukdė jam dirbti, vykti į įvykio vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą A. K., nesant jo veikoje pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. sudėties, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski