- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2-1036-638/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Avima“, uždarajai akcinei bendrovei „Vigma ir ko“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių BUAB „Avima“ ir UAB „Vigma ir ko“ 1 721,41 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės UAB „Vigma ko“ 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš bendraatsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vokietijoje nenustatytam asmeniui vairuojant UAB „Vigma ir ko“ priklausančią transporto priemonę Mercedes B. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Be to, šio eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Mercedes B. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo valdoma UAB „Avima“ (t. y. bendraatsakovis, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, yra atsakingas už padarytą žalą). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 1 721,41 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 1 721,41 Eur. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju – UAB „Avima“) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „Vigma ir ko“), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 1 721,41 Eur. Iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos bendraatsakoviai reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
BUAB „Avima“ nemokumo administratorius V. K. atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti iš civilinės bylos UAB „Vigma ir ko“ kaip atsakovę ir atsakove laikyti tik BUAB „Avima“, ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė sutinka, kad ji buvo transporto priemonės valdytoja, kuomet jos valdoma transporto priemone 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vokietijoje buvo padarytas eismo įvykis, nurodytas ieškinyje. Atsakovė paaiškina, kad ji sutinka, kad nesilaikė pareigos sudaryti TPVCAPD sutartį, todėl iš jos visiškai pagrįstai ieškiniu yra reikalaujama 1 721,41 Eur dydžio suma. Tačiau atsakovė nesutinka, kad nurodyta suma yra priteistina solidariai iš bendraatsakovių, nes atsakovė, eismo įvykio metu buvusi transporto priemonės valdytoja, su kitu šioje civilinėje byloje esančiu bendraatsakoviu – UAB „Vigma ir Ko“, buvo sudarę transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią transporto priemonės valdytoja, šiuo atveju atsakovė įsipareigojo sudaryti TPVCAPD sutartį. Todėl ieškinys dalyje, kuria reikalaujama priteisti solidariai iš bendraatsakovių 1 721,41 Eur dydžio sumą ir visus kitas išvestines sumas (palūkanas, žyminį mokestį, dokumentų vertimą) yra nepagrįstas, nes vienintele atsakove šioje civilinėje byloje pagal ieškinį yra tik atsakovė BUAB „Avima“, iš kurios turi būti reikalaujama priteisti ieškinyje nurodytas sumas.
Atsakovė UAB „Vigma ir ko“ atsiliepimu į ieškinį prašė pašalinti iš civilinės bylos UAB „Vigma ir ko“ kaip atsakovę ir atsakove laikyti tik BUAB „Avima“, ieškinį atmesti , priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad įvykusio eismo įvykio metu transporto priemonės valdytoja buvo BUAB „Avima“, dėl ko atsakovės UAB „Vigma ir ko“ atsakomybės klausimas ginčo situacijoje negali būti keliamas TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, kadangi nėra visų būtinų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Vidaus nuostatose įtvirtintomis taisyklėmis teisės ir pareigos administruojant žalą dėl transporto priemone, kurios registracijos vieta yra kitoje žaliosios kortelės valstybėje nei eismo įvykio vieta, padarytos žalos, nustatytos būtent žaliosios kortelės valstybių nacionaliniams draudikų biurams. Tai, kad vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti, įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 2 straipsnio 13 dalyje. Teisę susigrąžinti sumokėtas sumas Lietuvos draudiku biuras įgyja tik esant šioms sąlygoms: jeigu nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos ir kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. nurodytu abiejų sąlygų egzistavimą (faktinį ieškinio pagrindą). Atsakovės vertinimu, ieškovas minėtų sąlygų egzistavimo neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl automobilį Mercedez B. A., v.n. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens kaltės padaryta žala (dėl sugedusio vilkiko reikėjo blokuoti eismą kelyje, blokavimas kainavo 1496,88 Eur). Kelio užtvėrimo kaštus sudarė kelių priežiūros darbuotojo darbo 1 valanda, priekabos, kilnojamojo ženklo pastatymas, sunkvežimio iškvietimas, žalos administravimo mokesčiai, visa suma 1721,41 Eur). A. M. B. A., v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Vigma ir Ko“. Pastaroji avarijoje dalyvavusį automobilį buvo išnuomojusi atsakovei, šiuo metu bankrutuojančiai UAB „Avima“. Pagal atsakovių sudarytos 2021 m. spalio 30 d. transporto priemonės nuomos sutarties 2.2.5 punktą, nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis apdrausti transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Atsakovė UAB „Vigma ir Ko“, remdamasi nuomos sutarties 2.2.5 punktu, prašė ją pašalinti iš atsakovų ir jos atžvilgiu ieškinį atmesti, nes apdrausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę turėjo nuomininkas, atsakovė „Avima“. Tačiau teismas šį atsakovės atsikirtimą atmeta, nes pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 2 dalį, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba (...) jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad transporto priemonės savininkas atleidžiamas nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį tik tokiu atveju, jeigu būtų sudaręs finansinės nuomos (lizingo) arba išperkamosios nuomos sutartį. Šiuo atveju sudaryta paprasta nuomos sutartis, kuri neatleidžia savininko nuo draudimo sutarties sudarymo, o šios nesudarius, atitinkamai savininkui taikytina atsakomybė. Atsakovės „Vigma ir Ko“ atsakomybė šiuo atveju kyla iš TPVCAPDĮ nuostatų, o šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos gali apspręsti tik šalių tarpusavio santykius.
Savo ruožtu solidarus reikalavimas abiems atsakovėms, transporto priemonės savininkei ir nuomininkei, kyla taikant TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį kartu su 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ką yra išaiškinęs kasacinis teismas, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis byloje Nr. 3K-7-300/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-619-796/2019, 22 punktas).
Taip pat atmestini atsakovės „Vigma ir Ko“ atsikirtimai, kad ji nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų CK 6.245 straipsnio prasme, dėl kurių jai galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė už padarytą žalą, nes jau paminėtos TPVCAPDĮ 4 ir 17 straipsnio nuostatos yra specialiosios teisės normos bendrųjų CK 6.245-6.249 straipsnių normų atžvilgiu.
Žaliosios kortelės sistema sudaro sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo, užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žaliosios kortelės sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai – tarpusavyje bendradarbiauja žalos administravimo ir atlyginimo klausimais, o nacionalinių draudikų biurų veiklą koordinuoja nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius reglamentuoja Biurų tarybos vidaus nuostatai, priimti Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (2003/564/EB) (toliau – Vidaus nuostatai).
Žaliosios kortelės sistema yra papildyta Europos Sąjungos antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ).
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje, ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui sumokėti 1721,41 Eur. Nustatyta, kad ieškovė (Lietuvos nacionalinis draudikų biuras) 2023 m. gruodžio 11 d. sumokėjo Vokietijos draudikų biurui 1721,41 Eur ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovėms.
Pažymėtina, kad atsakovė BUAB „Avima“ su ieškinio dydžiu iš esmės sutiko, prieštaravimų nereiškė.
Atsakovė UAB „Vigma ir Ko“ savo atsiliepime į ieškinį tik deklaratyviai nurodė, kaip ieškovė turėjo administruoti žalos atlyginimą, kad turėjo taikyti eismo įvykio vietos teisę, įsitikinti, ar pagrįstai nustatyta eismo įvykį sukėlusio asmens kaltė, ar pagrįstai paskaičiuota žalos suma, etc. Teismas šių atsakovo pareikštų abejonių nelaiko tinkamais įrodymais, paneigiančiais ieškovo dėstomas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovei „Vigma ir Ko“ du kartus ( 2024 m. sausio 2 d. ir 2024 m. vasario 13 d.) buvo pateiktos pretenzijos dėl 1721,41 Eur išmokėtos žalos sumos grąžinimo.
Savo ruožtu atsakovė „Vigma ir Ko“ nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl žalos sureguliavimo į Draudikų biurą, taip pat ir šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti kitokias išvadas apie kaltininką ir žalos dydį.
Todėl teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovių solidariai priteistina 1721,41 Eur žalos atlyginimo. Procesinės palūkanos (6 proc. metinių) priteistinos tik iš atsakovės UAB „Vigma ir Ko“, nes kita atsakovė yra bankrutuojanti įmonė. Taip pat iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: po 83 Eur dokumentų vertimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, solidariai iš atsakovių UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 303322746, ir BUAB „Avima“, įm.k. 303322746, 1721,41 Eur ( tūkstantį septynis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 41 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, iš atsakovės UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 303322746, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1721,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2024 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, įm.k. 125709291, iš atsakovių UAB „Vigma ir Ko“, įm.k. 303322746, ir BUAB „Avima“, įm.k. 303322746, po 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.