- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-350-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11733-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- UAB „Tele2“, „Lindorff oy“
- Ieškovas
- M. S.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Viačeslavas Žarkovas
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-350-370/2011
2011 m. gegužės 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai ir Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovės UAB „Tele2“ atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1349-676/2010 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams „Lindorff oy“, UAB „Tele2“ dėl sutarties pripažinimo pasibaigusia ir atsakovo „Lindorff oy“ reikalavimų pripažinimo nepagrįstais bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-21 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu teismo prašė pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Tele2“ sutartiniai santykiai pagal 2001-11-09 mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį Nr. R39 A8407741 700 pasibaigė 2003-05-09, pripažinti atsakovo „Lindorff oy“ reikalavimus ieškovui sumokėti 3 063,15 Lt skolą pagal minėtą sutartį nepagrįstais. Nurodė, kad ieškovas su atsakove UAB „Tele2“ sudarė 2001-11-09 mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartį Nr. 39 A8407741 700, sutarties terminas buvo nustatytas 18 mėnesių. Ieškovas 2002 m. lapkričio mėn. nustojo naudotis sutarties paslaugomis, tačiau mokėjo abonentinį mokestį, pasibaigus sutarties terminui nustojo mokėti abonentinį mokestį, nes manė, kad sutartis pasibaigė. 2007 metais ieškovas gavo atsakovo „Lindorff oy“, kaip atsakovės UAB „Tele2“ reikalavimo teisės perėmėjos, pranešimą, kad jis turi sumokėti už jam suteiktas telekomunikacijos paslaugas. Atsakovų veiksmai neteisėti, nes atsakovė UAB „Tele2“ neturėjo teisės vienašališkai pratęsti sutarties, be to, ieškovas pasibaigus sutarties terminui UAB „Tele2“ paslaugomis nesinaudojo.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas praėjus sutartam 18 mėnesių sutarties terminui ir toliau naudojosi UAB „Tele2“ teikiamomis paslaugomis, tačiau už suteiktas paslaugas pagal išrašomas sąskaitas nebemokėjo, nors 2003 m. liepos mėnesį atliko dalinį apmokėjimą už gautas paslaugas pagal sutartį, kuri, vadovaujantis šalių konkliudentiniais veiksmais, įvertinus tikruosius šalių ketinimus, įvertinus ieškovo tolimesnį nepertraukiamą naudojimąsi paslaugomis, tapo neterminuota.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-09-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimai sumokėti už suteiktas paslaugas patvirtinti ieškovui išrašytomis sąskaitomis. Ieškovas neginčija minėtų sąskaitų gavimo fakto, nepateikė įrodymų, kad jas apmokėjo ar kad paslaugos jam nebuvo suteiktos. Teismas nustatė, kad atsakovas apie priskaičiuotą skolą už ieškovui suteiktas paslaugas žinojo, tačiau nepateikė įrodymų, kad iki bylos iškėlimo teisme dienos kreipėsi į atsakovę UAB „Tele2“ su pretenzija ar panašiu reikalavimu dėl esamos skolos ginčijimo ar bent jau bandymu išsiaiškinti nurodytos skolos susidarymo aplinkybes bei pagrindą. Dėl ieškovo neveikimo atsakovė UAB „Tele2“ nežinodama apie ieškovo nesutikimą apie apskaičiuotos skolos dydį negalėjo faktiškai imtis konkrečių priemonių įrodymų (ieškovo skambučių išklotinių ir kt.) išsaugojimui. Netenkinus ieškovo reikalavimų dalį dėl sutarties pripažinimo pasibaigusia 2003-05-09, nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimo dalies dėl pripažinimo atsakovo „Lindorff oy“ reikalavimo sumokėti 3 063,15 Lt skolą pagal sutartį nepagrįstais. Teismas kartu įvertino ir tai, kad ieškovas neginčijo 2005-12-29 skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties tarp UAB „Tele2“ ir „Lindorff oy“ filialo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip atlygintinų paslaugų teikimo, todėl netinkamai aiškino sudarytos sutarties sąlygas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vartotojų teisių gynimo bylose. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių. Pagal sutarties 9.3 punktą bet kurie šios sutarties pakeitimai turi būti atliekami raštu, tačiau nesant šalių susitarimo atsakovė pratęsė sutartį 6 mėnesiams ir netgi suteikė 300 Lt kreditą. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovas neginčijo sutarties sąlygų, nes vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertino ex officio. Individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga. Taip pat teismas nesivadovavo įstatyme įtvirtinta palankiausio vartotojui sutarties sąlygos aiškinimo taisykle. Teismas konstatuodamas, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nepateikė savo išvadas pagrindžiančių įrodymų, nes sąžiningumas yra preziumuojamas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prieštaraujančiomis išvadomis – vienu atveju teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nepateikta įrodymų, jog ieškovas nevykdė pareigos domėtis sutarties vykdymo eiga, kitu – kad byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas iki bylos iškėlimo teisme dienos kreipėsi į atsakovę UAB „Tele2“ su pretenzija ar panašiu reikalavimu dėl skolos ginčijimo ar bandymu išsiaiškinti nurodytos skolos susidarymo aplinkybes bei pagrindą. Ieškovas 2007 m. gavęs atsakovės „Lindorff oy“ pranešimą apie skolą kreipėsi į UAB „Tele2“ turėdamas tikslą išsiaiškinti nurodytos skolos susidarymo aplinkybes bei pagrindą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad UAB „Tele2“ pretenzijų ieškovui kaip įmonės skolininkui nebeturi. Ginčijamo laikotarpio santykius tarp telekomunikacijų operatorių ir jų paslaugų gavėjų reglamentavo Telekomunikacijų įstatymas ir Ryšių reguliavimo tarnybos įsakymu patvirtintų Telekomunikacinių paslaugų teikimo taisyklių II dalis – Bendrojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės, kuriose paslaugų teikėjui buvo numatytas platus elgesio modelis abonentui nevykdant sutarties sąlygų, tačiau UAB „Tele2“ nustatytomis galimybėmis nepasinaudojo. Būdama ekonomiškai stipria, informuota ir patyrusia įmone, atidžia ir rūpestinga verslininke atsakovė turėjo sustabdyti paslaugų teikimą ir išsaugoti srauto duomenis savo reikalavimams pagrįsti. To nepadariusi atsakovė laikytina nesąžininga sutarties šalimi. Atsakovė „Lindorff oy“ kaip nauja kreditorė privalėjo ne tik pranešti ieškovui apie reikalavimo perleidimo faktą, bet ir pateikti šios sutarties kopiją. Nesilaikiusi šios įstatymo nuostatos, atsakovė „Lindorff oy“ negali reikšti ieškovui pretenzijos remdamasi reikalavimo pirkimo faktu. Kadangi reikalaujama suma susidarė iš pagrindinės skolos ir delspinigių, teismas privalėjo pasisakyti dėl delspinigių dydžio ir teisės jų reikalauti termino. To nepadaręs, teismas paliko ieškinį iš dalies neišnagrinėtą. Taip pat teismas atsakovėms nepagrįstai priteisė per daug teisinės pagalbos išlaidų, nes nei atsakovės, nei jų atstovai nepateikė jų faktą ir dydį pagrindžiančių leistinų įrodymų, priteistos sumos neatitinka Advokatūros įstatyme ir Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytų išlaidų pagrįstumo kriterijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose atsakovės prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove UAB „Tele2“ 2001-11-09 sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį 18 mėnesių terminui, t. y. iki 2003-05-09 (t. 1, b. l. 8). Atsakovė „Lindorff oy“ ieškovui 2006-08-03 pateikė raginimą (t. 1, b. l. 22) apmokėti skolą atsakovei UAB „Tele2“, kurią Lindorff oy iš UAB „Tele2“ perėmė pastarųjų 2005-12-29 sudarytos skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 28–30), t. y. 1,016,52 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 807,09 Lt delspinigių, 94,40 Lt išieškojimo išlaidų. Analogiškus raginimus „Lindorff oy“ ieškovui teikė 2007-08-18 – 2 312,74 Lt, 2008-08-18 – 2 688,54 Lt, 2008-09-19 – 2 729,48 Lt, 2009-07-19 – 3 063,15 Lt (t. 1, b. l. 23–26).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tai reiškia, kad asmens, kuris kreipiasi į teismą, reikalavimai yra ne savitiksliai, o susiję su tam tikromis siekiamomis teisinėmis pasekmėmis. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovas reikalavimą pripažinti jo su atsakove UAB „Tele2“ 2001-11-09 sudarytą mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį pasibaigusia 2003-09-07 (pirmas ieškinio reikalavimas) sieja su UAB „Tele2“ reikalavimų, kurie buvo perleisti atsakovei „Lindorff oy“, pagrįstumu, t. y. atsakovo nuomone, minėtos sutarties pripažinimas pasibaigusia pašalintų atsakovų reikalavimo teisę į ieškovą ir ieškovo atitinkamas prievoles atsakovėms (antras ieškinio reikalavimas). Tokios ieškovo išvados yra klaidingos. Visų pirma, prievolės gali kilti ne vien iš sutartinių santykių, bet ir kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.), pavyzdžiui, CK XX skyriuje reglamentuotu pagrindu (CK 6.237 str. 5 d.). Antra, sutarties galiojimo termino pabaiga nebūtinai reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą (CK 6.189 str. 3, 4 d.), prievolės pasibaigia įstatymo nustatytais pagrindais (CK IX skyrius). Trečia, nė viena atsakovių ieškovui nėra pareiškusi ieškinio (priešieškinio) dėl konkretaus dalyko ir konkrečiu pagrindu, todėl ieškovas neturi pagrindo teisme ginčyti ar atsikirsti į jam teisme nepareikštus reikalavimus, o teismas negali iš anksto spręsti dėl gal būt ateityje būsiančio vienos ar kitos atsakovės ieškinio (reikalavimo perleidimo sutartis neužkerta kelio nė vienai atsakovių pareikšti ieškinį ieškovui) skolininkui pagrįstumo (CPK 5 str. 3 d.), todėl byloje nagrinėjamu atveju teismas motyvuodamas ieškovo antrojo reikalavimo atmetimą negalėjo vertinti bet kurios iš atsakovių reikalavimų pagrįstumo, vertinti atsakovių reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų pakankamumą, konstatuoti dėl tarp ieškovo su atsakove UAB „Tele2“ susiklosčiusių civilinių teisinių santykių (sutarties pratęsimo) ir jų pobūdžio (vartojimo), dėl tarp atsakovių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių pobūdžio (reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo), reikalavimų faktinių bei teisinių pagrindų, taip faktiškai sąlyginiu sprendimu avansu tenkindamas galbūt ateityje būsiantį ieškinį dėl konkretaus dalyko, konkrečiu ne tik faktiniu, bet ir teisiniu (vartojimo sutartinių santykių) pagrindu, kai netgi jau pareiškus ieškinį ieškovas (byloje nagrinėjamu atveju – UAB „Tele2“ ar „Lindorff oy“) gali pastaruosius keisti.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio esmės yra atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas (rezoliucinė dalis) dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nors ir pagrįstas ne tais motyvais, iš esmės yra teisingas, todėl jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Atmestini apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo pirmosios instancijos teisme neginčijo, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra formalūs, grįsti formos trūkumais, tačiau iš esmės neginčijant paties jų fakto ir dydžio. Remiantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis, vien už atsiliepimo į ieškinį surašymą nustatytas maksimalus trijų Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių atlygis (Rekomendacijų 8.2 p.), be to, atsakovo „Lindorff oy“ atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, į kuriuos vyko iš kito miesto. Atsakovas „Lindorff oy“ prašė iš ieškovo priteisti tik 389,34 Lt atstovo kelionės išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad šios išlaidos atsakovui priteistos nepagrįstai (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d. 8 p.). Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia ieškovas, šios išlaidos buvo priteistos ne atsakovo atstovui, o atsakovui. Taip pat atmestini apelianto argumentai ir dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Tele2“ priteisimo. Aplinkybė, kad atsakovė už teisinę pagalbą sumokėjo advokatų profesinei bendrijai, o ne konkrečiai ją atstovavusiam advokatui, negali būti pagrindu teigti, kad atsakovė atstovavimo išlaidų nepatyrė. Advokatas atsakovei atstovavo atsakovės sutarties su advokatų profesine bendrija pagrindu, teisinės paslaugos jai buvo suteiktos, atsakovė už jas sumokėjo. O advokato ir advokatų profesinės bendrijos tarpusavio atsiskaitymo reikalai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos atsakovės faktiškai patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumui.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Visiškai atmetus ieškovo apeliacinį skundą iš jo atsakovei UAB „Tele2“ priteistinos pastarosios apeliacinėje instancijoje patirtos 726 Lt (600 Lt + 21% PVM) teisinės pagalbos išlaidos (t. 2, b. l. 19–22, CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo Mariaus Stanslovo atsakovei UAB „Tele2“ priteisti 726 Lt apeliacinėje instancijoje patirtų teisinės pagalbos išlaidų.