Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-10-23 · Civilinė byla Nr. 2S-458-544/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-23
Bylos Nr.
2S-458-544/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Skolininkas
M. P., A. P.
Kreditorius
V. L.
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-458-544-07

Irena Pocevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 63.1; 110.1; 110.6

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. spalio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų pranešėjos Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų M. P. ir A. P. atskiruosius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-602-100/ 2007, kurioje skolininkų turtui kreditorės V. L. prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2007-08-01 priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti solidariai iš skolininkų M. P. ir A. P. 6700 Lt paskolos, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 14).

Kreditorė V. L. prašė skolininkų M. P. ir A. P. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti jiems priklausantį asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, nes skolininkai vengia atsiskaityti, į pretenzijas grąžinti skolą nereaguoja, jų turtinė padėtis neaiški.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2007-08-01 nutartimi kreditorės prašymą tenkino ir nutarė areštuoti skolininkams A. P. ir M. P. priklausantį asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, 6700 Lt sumai. Teismas nustatė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo (sprendimo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). 6700 Lt reikalavimo sumą dviems fiziniams asmenims pripažino didele ir vertino tai kaip aiškią grėsmę kreditoriaus interesams. Kreditorės nurodytas aplinkybes: kad skolininkai nuo 2002 m. liepos mėnesio negrąžina paskolos, nebendradarbiauja su kreditore, nereaguoja į pretenzijas grąžinti paskolą – pripažino rodančiomis skolininkų nesąžiningumą. Laikinąją apsaugos priemonę taikė apie tai nepranešęs skolininkams (CPK 148 str., b. l. 10-11).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai M. P. ir A. P. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-08-01 nutartį. Nurodo, kad pareiškė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo ir 2007-08-01 teismo įsakymo, nes pagal paskolos sutartį su kreditore V. L. pinigų negavo, sutartis fiktyvi, sudaryta panaudojant psichologinį spaudimą ir apgaulę. M. P. nurodo, kad įvykis buvo po jos gydymosi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, jai nesuprantant savo veiksmų. Gyvena iš invalidumo pensijos, nedarbinga, nuolat vartoja vaistus, jiems pirkti išleidžia 312 Lt (b. l. 3). A. P. nurodo, kad jis pats neturi jokių susitarimų su kreditore, nėra nei jos, nei firmos „Melonija“ skolininkas. Kadangi dirbo likviduoto dėl bankroto UAB „Baltas pūkas“ direktoriumi, tai bankroto iniciatorė kreditorės firma „Melonija“ ir reikalauja faktinio įsiskolinimo grąžinimo. Gauna 298 Lt invalidumo pensiją, po 196 Lt kas mėnesį skiria vaistams. Areštavus skolininko turtą ir banko sąskaitą, liks be vaistų ir pragyvenimo šaltinio (b. l. 6-7).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus kreditorė V. L. prašo juos atmesti ir nurodo, kad teismas pagrįstai pritaikė CPK 144 straipsnio nuostatas, nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus. Skolininkai nepateikė įrodymų, patvirtinančių kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia jų interesus ir turtinę padėtį. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Kreditorė pateikė įrodymus byloje apie neįvykdytą skolininkų prievolę, atskirųjų skundų argumentai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta kreditorei panaudojant psichologinį spaudimą, nepagrįsti.

Atskirasis skundas netenkintinas, o Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Skundžiamoji nutartis priimta byloje, nagrinėjamoje CPK XXIII skyriaus numatyta tvarka. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimų šis skyrius atskirai nereglamentuoja, šis klausimas sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 432 straipsnis, 436 straipsnio 1 dalis).

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.

Teismų praktika rodo, kad didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl sprendžiant šį klausimą turtiniuose ginčuose, svarbu šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinės padėties, finansinių galimybių įvertinimas, bet labai svarbią reikšmę turi ir reikalaujamos priteisti sumos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašomos atlyginti žalos dydis yra 6700 Lt, o apeliantai nurodo esantys ribotai darbingi, gyvenantys iš nedidelių invalidumo pensijų, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad reikalaujamą išieškoti sumą šiuo atveju yra pagrindas vertinti kaip didelę. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentais nepaneigta (CPK 144 str. 1 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantai neneigia savo sunkios turtinės padėties, kuriai esant visada yra didesnė galimybė, kad tam tikras turtas bus perleistas, o piniginės lėšos išleistos, kas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad gali būti neužtikrintas būsimas galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi skolininkai gali nurodyti nutartį vykdančiam antstoliui, kurį turtą pirmiausia areštuoti ieškiniui užtikrinti. Teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė, kad, jeigu būtų areštuotas kilnojamas ar nekilnojamas turtas, tai tuo turtu skolininkams uždraudžiama naudotis savo veikloje. Nepagrįstai apeliantai teigia, kad po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo liks be pragyvenimo šaltinio, nes teismas nurodė, kokia seka turi būti areštuojamas turtas, t. y. kilnojamas, nekilnojamas turtas, tik tada piniginės lėšos. Be to, ieškiniui užtikrinti negali būti areštuojamas turtas, iš kurio negali būti išieškoma, tame tarpe – pinigų suma, neviršijanti vienos MMA, bei kitas CPK 668 str. 1 d. numatytas turtas, užtikrinantis būtiniausių poreikių tenkinimą. CPK 736, 737 straipsniai numato, kad iš pensijų nagrinėjamos rūšies išieškojimo dengimui gali būti išieškoma po 20 procentų, ir teismas nutartyje kitaip nenustatė. Be to, apeliantai turi teisę pasinaudoti CPK 146 ir 150 straipsnio nuostatomis ir, esant pagrindui, prašyti pirmosios instancijos teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, prašyti ją visai panaikinti, jei, pavyzdžiui, įkeičia turimą turtą, įmoka atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikia laidavimo raštą ar kitais įstatyme numatytais atvejais. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu skolininkų prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 str. 1 d.

CPK 439 straipsnio 3 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per terminą, kuris nustatomas ieškiniui pareikšti, kaip kad buvo šiuo atveju, laikinosios pasaugos priemonės negali būti panaikinamos.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai sprendžiamas tik ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, teismai nesprendžia ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo ir teisėtumo, paskolos sutarties teisėtumo klausimų ir nenustatinėja tokios sutarties sudarymo (nesudarymo) faktinių aplinkybių. Todėl dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

NUTARIA:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 dienos nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė