Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus įtariamojo K. M. (K. M.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 9 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) trukmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini), kurio metu K. M. yra įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 260 str. 3 d. ir 249 str. 3 d., 140 str. 1 d., padarymu.

Advokatė Loreta Guižauskienė kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl ikiteisminio tyrimo jos ginamojo K. M. atžvilgiu nutraukimo, dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012 m. sausio 9 d. nutartimi netenkino įtariamojo gynėjos prašymo. Tokį sprendimą teisėja motyvavo tuo, kad nors proceso greitumo principas įpareigoja siekti, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki jos išaiškinimo ir sankcijos pritaikymo praeitų kuo mažiau laiko, tad visi proceso veiksmai turi būti atliekami ir sprendimai priimami be nepateisinamo delsimo, tačiau proceso greitumo negali būti siekiama reikšmingų bylai aplinkybių neišaiškinimo sąskaita. Nors ikiteisminis tyrimas trunka daugiau, nei numatyta Lietuvos Respublikos BPK 176 str. 1 d. 3 p., tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad aukštesniojo prokuroro rezoliucijomis ikiteisminio tyrimo terminas yra pratęstas BPK 176 str. 2 d. nurodytu pagrindu. Įvertinęs visumą nutartyje išdėstytų aplinkybių, teismas nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo akivaizdžiai vilkinamas, ilgą jo trukmę sąlygojo objektyvios priežastys, tai yra objektų tyrimai, kurie priskirtini prie ilgai trunkančių proceso veiksmų. Todėl pagrindo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) K. M. atžvilgiu dėl pernelyg ilgos jo trukmės ar apibrėžti jo pabaigą konkrečiu terminu pirmos instancijos teismas nerado.

Skundu įtariamojo gynėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. sausio 9 d. nutartį ir ikiteisminį tyrimą nutraukti. Gynėjos nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis nėra pakankamai pagrįsta, motyvuota, teisėta, todėl naikintina.

Skunde nurodoma, kad vertinant proceso nutraukimo dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės institutą, greta Lietuvos Respublikos BPK 215 str. 1 d., būtina atkreipti dėmesį į šias procesines taisykles: Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 3 d. „c“ punktą, Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. ir 2 str., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d., Lietuvos Respublikos BPK 176 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 176 str. 1 d. 3 p. Skunde teigiama, kad šios nuostatos suponuoja tikslą užkirsti kelią tokioms situacijoms, kai nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ilgą laiką laikomas neapibrėžtoje teisinėje padėtyje: jam taikomos procesinės prievartos priemonės ar kitokie apribojimai, tačiau jo atžvilgiu ilgą laiką nepriimamas joks procesinis sprendimas dėl prieš jį nukreipto proceso baigties. K. M. įtariamas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 260 str. 3 d., 249 str. 3 d., 140 str. 1 d. numatytų veikų padarymu. Jam inkriminuojamos veikos yra pakankamai paprastos, nereikalaujančios sudėtingų ar ilgai trankančių proceso veiksmų. Ikiteisminis tyrimas byloje (duomenys neskelbtini) pradėtas 2009 m., pranešimas apie įtarimą ginamajam įteiktas 2010 m. vasario 14 d. konstatavus, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė inkriminuojamus nusikaltimus. 2011 m. gegužės 9 d. K. M. buvo įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą. Gynėjos vertinimu, daugiau kaip devynių mėnesių laikotarpis po pranešimo apie įtarimą įteikimo ir pirmosios įtariamojo apklausos yra daugiau nei pakankamas tokio pobūdžio įtarimui ištirti.

Gynėjos teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti motyvai nėra pakankami. Be to, K. M. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis, apimtis bei faktinis ir teisinis nesudėtingumas nepateisina ikiteisminio tyrimo trukmės ilgiau nei jau trunkančių devynių mėnesių. K. M. ir jo gynėja neatliko kokių nors veiksmų, kurie būtų užvilkinę procesą ar trukdę jo eigą, todėl ikiteisminis tyrimas įtariamojo atžvilgiu nėra užbaigtas išimtinai dėl ikiteisminio tyrimo institucijų nerangumo, neparodyto reikiamo aktyvumo ir iniciatyvos.

Skunde teigiama, kad teismas, netinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nenurodęs kokius dar ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti ateityje ir net nenustatęs termino tyrimui pabaigti, akivaizdžiai pateisina ikiteisminio tyrimo vilkinimą. Ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas efektyviai, kryptingai ir savalaikiai, dėl ko įtariamajam daroma didelė ir nepataisoma neturtinė žala.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 2 str. prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos BPK 176 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Kita vertus, šiose įstatymo nuostatose įtvirtintas greito proceso principas neatleidžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuo pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi pagrįstai netenkino įtariamojo K. M. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundo dėl pernelyg ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai savalaikiai ir kryptingai, be nepateisinamų pertraukų bei laikydamiesi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų reikalavimų atlieka būtinus tyrimo veiksmus, todėl teigti, jog ikiteisminis tyrimas vilkinamas, ar kad yra nepateisinamo ikiteisminio tyrimo pareigūnų delsimo, nėra pagrindo.

Pagal teismų praktiką ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punktas). Įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas K. M. pobūdį bei apimtį, tyrimo metu atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus bei surinktos medžiagos kiekį, konstatuotina, kad yra pagrindas atliekamą tyrimą vertinti kaip sudėtingą ir didelės apimties.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pradėtas 2009 metais, o pranešimas apie įtarimą įtariamajam įteiktas 2011 m. vasario 14 d., pranešimai apie įtarimą yra įteikti ir kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra įtariamas K. M., t. y. nusikalstamo susivienijimo organizavimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Pažymėtina tai, jog ikiteisminio tyrimo metu, priešingai nei nurodoma gynėjos skunde, intensyviai ir savalaikiai buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų: atliktos įtariamųjų apklausos, apklausta daug liudytojų, atlikti asmenų parodymai atpažinti pagal jų nuotraukas, atliktos kratos, tyrimui reikšmingų objektų apžiūros, skirti ir atlikti objektų bei žmogaus kūno tyrimai, gautos specialistų išvados, iš įvairių institucijų išreikalauti tyrimui reikšmingi dokumentai bei informacija, atlikti dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, renkami kiti tyrimui reikalingi duomenys. Visi šie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami operatyviai, planingai ir nuosekliai, o būtinybę atlikti vieną ar kitą veiksmą bei jo atlikimo laiką sąlygodavo tyrimo metu gaunami faktiniai duomenys bei jų analizei būtinas laikas. Paskirto daktiloskopinio tyrimo specialistų išvada gauta 2011 m. gruodžio 12 d., biologinio tyrimo specialistų išvada – 2011 m. gruodžio 27 d. Šiuo metu laukiama, kol bus pateikta Informacinių technologijų objektų tyrimo išvada, kurią atlieka Kriminalistinių tyrimų centras. Nors ikiteisminis tyrimas trunka daugiau, nei numatyta BPK 176 str. 1 d. 3 p., tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad aukštesniojo prokuroro rezoliucijomis ikiteisminio tyrimo terminas yra pratęstas BPK 176 str. 2 d. nurodytu pagrindu.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, remdamasis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, konstatuoti, jog minėtas ikiteisminis tyrimas vilkinamas nėra jokio pagrindo. Beje, šią aplinkybę, konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. ir 2011 m. lapkričio 30 d. galutinėse ir neskundžiamose nutartyse, išnagrinėjęs skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo įtariamajam taikymo pagrįstumo.

Tuo pačiu pažymėtina, jog aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė, pati savaime nereiškia, jog procesas yra vilkinamas, o tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas proceso greitumo principas nepaneigia ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą procesą, būtina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad asmens teisė į greitą procesą yra tik teisės į teisingą teismą dalis, kurios visapusiškas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymą byloje. Dėl šios priežasties galima pateisinti ilgesnį, bet teisingesnį procesą (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas 2004 m. rugsėjo 21 d. byloje Kuśmierek v. Poland). Kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti, ar ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys, ar pareigūnų neveiklumas. Šiuo atveju pagrindo išvadai, jog ikiteisminis tyrimas K. M. atžvilgiu yra vilkinamas, nėra, nes ilgesnę ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė būtent objektyvios priežastys.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį dėl įtariamojo gynėjos skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo K. M. gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.