- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- I-3000-142/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – pareiškėjas), 2013 m. balandžio 2 d. paštu išsiuntė teismui pareiškimą, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2.4-01-6363 “Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui G. N.“. Taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo galutinio sprendimo priėmimo sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Konstitucijos 118 straipsnis ir Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnyje nustatyta, kad prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kaip administracinės bylos šalis, turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir bet kuris kitas pareiškėjas. Tai tiesiogiai įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje, pagal kurį viešąjį interesą ginantys subjektai, tarp jų ir prokuroras, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A882-1151/2010). Teismas net ir tuo atveju, kai prokuroras imasi ginti viešąjį interesą, negali nepaisyti proceso normų ir taisyklių, nes prokurorui tokiais atvejais nesuteikiama jokių esminių privilegijų, lengvatų ar išimčių. Tai reiškia, kad šiam viešąjį interesą ginančiam subjektui yra taikytinos ABTĮ 33 straipsnyje nustatytos termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklės.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra termino kreiptis į administracinį teismą skaičiavimo taisyklė, pagal kurią šioje teisės normoje nurodytas vieno mėnesio terminas (per kurį teismui turi būti paduotas skundas arba prašymas) skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, psl. 205–230; 2005 m. kovo 3 d. nutartis Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis Nr. AS10 - 27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis Nr. A8–660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. A17-742/2007; 2007 m. liepos 25 d. nutartis Nr. A146–335/2008, 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010). Termino kreiptis į teismą eigos pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), p. 184-229, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–283/2010). Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti nustatyta termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžia, t. y. data, kai pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas.
Prokuroras pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo teismui paštu išsiuntė 2013 m. balandžio 2 d., skundo padavimo terminą skaičiuodamas nuo 2013 m. kovo 5 d. Dokumentus ir duomenis apie tai, kad gali būti pažeistas viešasis interesas atkūrus nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką (miesto mišką), prokuroras gavo 2013 m. vasario 8 d., kai gavo Aplinkos ministerijos 2013 m. vasario 6 d. raštą Nr. (16-1)-D8-1020. Šiame rašte nurodyti konkretūs žemės sklypai (tarp jų ir žemės sklypas, dėl kurio kreipėsi prokuroras šioje administracinėje byloje), į kuriuos patenka miesto miškas, teisės normomis pagrįsti argumentai, kad miesto miškai yra valstybinės reikšmės, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir kad priimdamas sprendimus atkurti nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką Vilniaus apskrities viršininkas pažeidė teisės aktus, todėl yra pagrindas imtis priemonių viešajam interesui ginti. Su raštu pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad žemės sklypas, dėl kurio prokuroras kreipėsi šioje administracinėje byloje, patenka į valstybinės reikšmės mišką: Valstybinės miškų tarnybos 2012 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. 38235 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir pažyma Nr. 38234 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Pats prokuroras jau 2013 m. vasario 11 d. turėjo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą su istorija, kuriame užfiksuota, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), G. N. įregistruota 2008 m. lapkričio 28 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-6563 pagrindu. Šį sprendimą prokuroras ir prašo pripažinti neteisėtu (atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, kad administracinis teismas pagal jam suteiktą kompetencija tokių reikalavimų nenagrinėja, nes dėl tokio reikalavimo negalės priimti nei vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų galimų priimti sprendimų). Taigi jau 2013 m. vasario 11 d. prokuroras turėjo pakankamai duomenų dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, todėl į teismą galėjo kreiptis per vieną mėnesį nuo šios datos. Pats pareiškėjas momentą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas, nurodo 2013 m. kovo 5 d., kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsakymą. Tačiau teismas sprendžia, kad tai nėra teisinga, nes prokuroras jokių naujų duomenų be tų, kuriuos gavo su Aplinkos ministerijos 2013 m. vasario 6 d. raštu Nr. (16-1)-D8-1020 ir iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, nei su VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-5777, nei su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-407 negavo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas su 2013 m. vasario 28 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-5777, kuris prokuratūroje gautas 2013 m. vasario 28 d., pateikė žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų bylos kopiją, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius su 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105)-407, kuris prokuratūroje gautas 2013 m. kovo 5 d., pateikė žemės sklypo dokumentų kopiją. Minėta, kad jau 2013 m. vasario 11 d. prokuroras turėjo pakankamai duomenų, kad į žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės G. N. atkurtos apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2.4-01-6563, patenka valstybinės reikšmės miškas. Todėl žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų bylos ir nuosavybės teisių atkūrimo bylos neturėjimas negalėjo būti kliūtis pasinaudoti teismine viešojo intereso gynyba per įstatymų leidėjo nustatytą terminą, kuris šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2013 m. vasario 11 d. Pažymėtina, kad po to, kai 2013 m. kovo 5 d. gavo žemės sklypo bylą, prokuroras turėjo galimybių pateikti skundą per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nes iki 2013 m. kovo 12 d. (kovo 11 d. buvo nedarbo diena) dar turėjo 3 darbo dienas, neskaičiuojant paskutinės kovo 12 d. Prokuroras pagal savo statusą turi turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų savarankiškai ir efektyviai vykdyti įstatymo pavestas funkcijas, tačiau nagrinėjamu atveju prokuroras dar laukė Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomonės dėl galimo viešųjų interesų konflikto. Šios institucijos atsakė prokurorui, kad tik jo kompetencijoje yra spręsti dėl viešojo intereso konflikto (Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 26 d. raštas Nr. (16-1)-D8-2476 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 25 d. raštas Nr. 1SD-(3.2)-760). Darytina išvada, kad prokuroras turėjo galimybių kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo 2013 m. vasario 11 d., tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus. Darytina išvada, kad pareiškimą teismui paštu išsiųsdamas tik 2013 m. balandžio 2 d. prokuroras praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Atnaujinti terminą prokuroras neprašo, priešingai, jis teigia, kad termino nepraleido, todėl pareiškimą atsisakytina priimti.
Atsisakius priimti pareiškimą, nebesprendžiama dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu,
nutarė:
Atsisakyti priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą.
Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti pareiškimo padavimo terminą.
Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškimą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.