Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. Z. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bei kitų, susijusių su bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimu, reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nekilnojamąjį turtą atsakovui, motyvuodamas tuo, kad atsakovas faktiškai gyvena bute. Tokia faktinė situacija yra susidariusi dėl atsakovo sukeltų nepakeliamų gyvenimo sąlygų šeimos būste – atsakovas gyvenant kartu smurtavo, girtuokliavo, naudojo psichologinį smurtą. Atsakovas tokiu elgesiu tyčia stengiasi neigiamai paveikti ieškovę, tokio elgesio neslėpė ir teismo posėdžio metu. Atsakovui diagnozuota depresija bei mišrus asmenybės sutrikimas, todėl atsakovas yra dirglesnis, impulsyvesnis, jam pasireiškia nuotaikų svyravimai ir pykčio protrūkiai. Į nekilnojamąjį turtą ieškovė sudėjo visas savo santaupas bei pasiskolintas lėšas, todėl turtas buvo gerinamas ieškovės lėšomis ir pastangomis, jame sukaupta daug vertingų kilnojamųjų daiktų, kurių atsakovas nevertina ir prie kurių nėra prisirišęs. Ieškovė viena šeimoje rūpinosi lėšomis, reikalingomis būsto išlaikymui ir paskolų grąžinimui. Atsakovas niekur nedirbo, vartojo alkoholį, todėl ir įmokas už 3000 eurų paskolą iš banko „Swedbank“ pagal 2015 m. liepos 29 d. vartojimo kredito sutartį ieškovė mokėjo viena. Ieškovė neneigia, kad atsakovas už jos lėšomis nupirktas medžiagas dalinai remontavo ginčo butą, bet visos medžiagos, ir visa kita, kas buvo reikalinga remontui ir už ką reikėjo mokėti, apmokėdavo ji. Be to, ji apmokėjo ir stambius remonto darbus (betonavimą, kamino sutvarkymą, plastikinių langų įstatymą), pirko krosnį ir santechnikos įrangą (byloje pateiktos skaičiuotės). Kai kuriuos vertingus daiktus (židinį, virtuvinius baldus, svetainės komplektą, kompiuterį) ieškovei padovanojo jos asmeniniai draugai ir giminės, o daugelis ginčo name dar likusių daiktų (skalbyklė, šaldytuvas, šaldiklis, elektrinė plytelė, lova, komoda ir kt.) ieškovei priklausė iki santuokos. Kilnojamieji daiktai liko atsakovui priteistam bute, o ieškovė negali atsiimti jų iš atsakovo, kuris yra agresyviai nusiteikęs.Atsakovas neturi jokių piniginių lėšų, iš kurių jis galėtų išmokėti teismo priteistą kompensaciją. Jis jau daug metų niekur nedirba, pajamų negauna. Abi šalys pripažino, kad ginčo nekilnojamas turtas yra pirkėjams nepatrauklus ir sunkiai parduodamas. Taigi ieškovė, kuri pagal teismo sprendimą liktų be nuosavo būsto ar jo dalies, negali tikėtis priteistos kompensacijos realaus išieškojimo. Atsakovas neteikė į bylą duomenų apie tai, kad jis išgalėtų sumokėti ieškovei kompensaciją - priešingai, pabrėžė sunkią savo turtinę padėtį, prašė valstybės apmokėti jam teikiamą teisinę pagalbą.Ieškovė prašė priteisti jai nekilnojamąjį turtą natūrą, o posėdžio metu patikslino savo reikalavimą, kad, tuo atveju, jei teismas nustatys atsakovo dalį bendrojoje nuosavybėje, tokiu atveju priteisti iš jos kompensaciją atsakovui, jos mokėjimą išdėstant. Atsakovas nepareiškė byloje priešieškinio, nemokėjo žyminio mokesčio, t. y. nepareiškė byloje reikalavimų, į kuriuos turėtų atsižvelgti teismas.Teismas nepagrįstai nepripažino prievoles pagal 2014 m. balandžio 25 d. paskolos sutartis solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. 4 344,30 Eur (tuo metu 15 000 Lt) iš M. B. ir 3 185,82 Eur (tuo metu 11 000 Lt) iš M. B. ieškovė pasiskolino jau santuokoje, t. y. po bažnytinės santuokos sudarymo. Liudytojas M. B. paaiškino, kad sutartį pasirašė tik ieškovė, nes, kai jis surinko reikalingą sumą, tuomet atsakovo Kaune nebuvo, todėl nepagrįstai konstatuota, kad prievolės ieškovės sūnui ir marčiai nėra solidarios. Atsakovas žinojo, kad pinigai skolinami nekilnojamojo turto pirkimui, t. y. sandoris buvo sudarytas šeimos interesams. Paskolos sutartyse ir Nordea banko pavedime, įrodančiuose paskolos iš sūnaus bei marčios gavimą, aiškiai nurodyta, kad pinigų skolinimosi tikslas yra būsto įsigijimas (sodybai pirkti). Šeimos interesams (būstui įsigyti) ieškovė ėmė kreditą iš banko „Swedbank“ – 12 000 Lt (3 475,44 Eur), 2015 m. liepos 29 d. – 3 000 Eur kreditą būsto remontui. Pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį sodą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovė grąžino 12 000 Lt (3 475,44 Eur) bankui. Atsakovas niekur nedirbo, vartojo alkoholį, todėl ir įmokas bankui „Swedbank“ pagal 2015 m. liepos 29 d. vartojimo kredito sutartį ieškovė mokėjo viena. Tiek ieškovė, tiek kreditoriai nuosekliai tvirtino, kad paskolos prašė abu sutuoktiniai ir ji buvo suteikta bei panaudota būtent šio buto įsigijimui ir gerinimui. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad butas buvo perkamas turint tikslą gyventi ten šeimai bei vykdyti atsakovo planuotą verslą - gamybą. Ieškovė pateikė į bylą sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas nuo 2011 m. jokių realių pajamų neturi, taigi būsto pirkimui ir įrengimui tikrai trūko lėšų, kas lėmė skolinimąsi.Atsakovas V. Z., atstovaujamas advokato Raimundo Gargaso, atsiliepimu į ieškovės D. B. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, jog gyvena sūnui priklausančiame bute. Apeliantė butą gavo prieš 50 metų, visą laiką gyveno ir gyvena bute, išlaiko jį, moka mokesčius, butą fiktyviai padovanojo sūnui, siekdama parodyti, kad neturi jai priklausančio nuosavo gyvenamojo ploto. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad atsakovas negalėjo prisidėti prie sodybos pirkimo. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas pinigų turėjo pakankamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir prievolių pobūdžio.

Dėl turto padalinimo

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. gegužės 21 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., 0,1400 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. Turtas įgytas už 25000 Lt (elektroninės bylos apyrašas, t. 2, b.l. 11-18). A. B. įmonės apskaičiavimu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav. Remonto sąnaudos buvo 18743,02 Eur, iš kurių 13201,45 Eur sudarė darbas ir 4902,23 Eur medžiagos bei 639,34 Eur mechanizmai (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 172-180). VĮ „Regitra“ pažymėjimas patvirtina, kad V. Z. vardu registruota transporto priemonė Fiat Scudo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 77).Ieškovė prašė visą santuokoje įgytą turtą priteisti jai, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nepriteisti atsakovui kompensacijos. Atsakovas byloje neteikė priešieškinio, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu išreiškė poziciją, kad nekilnojamieji daiktai būtų padalyti lygiomis dalimis natūra. Pirmosios instancijos teismas visą turtą priteisė atsakovui ir iš jo priteisė pusės turto vertės kompensaciją ieškovei.Apeliacinis skundas dalyje dėl turto padalinimo grindžiamas tuo, kad teismui nusprendus visus nekilnojamuosius daiktus priteisti atsakovui, ji liko be būsto ir gyvena sūnaus bute, ji visą santuokos laikotarpį dirbo, mokėjo komunalinius mokesčius, paskolas, pirko buičiai reikalingus daiktus, prižiūrėjo daržus, organizavo remontą bei remonto darbų finansavimą, bute liko jai priklausantys daiktai, kurių ji negali pasiimti, atsakovas neturi lėšų išmokėti kompensacijai.Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo dalinant ieškovės ir atsakovo turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes nėra CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų. Pažymėtina, kad santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o nekilnojamieji daiktai įgyti 2014 m. gegužės 21 d. Akivaizdu, kad turto įgijimui panaudotos lėšos, kurios sutuoktinių įgytos ne santuokos metu, o iki jos, t.y. asmeninės sutuoktinių lėšos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog turtas įgytas tik iš jos asmeninių lėšų. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad visą už perkamą turtą sumokėtą sumą skyrė tik ji, o atsakovas prie turto pirkimo neprisidėjo. 2014 m. gegužės 21 d. buto su priklausiniais bei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje aiškiai išreikšta valia turtą įsigyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad turtas santuokos metu buvo remontuotas, remonto darbus iš dalies atliko ir atsakovas, taip prisidėdamas prie turto pagerinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tos aplinkybės, kad santuokos metu ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo daržus, organizavo turto remonto darbus, teisiškai nereikšmingos, nes toks buvo šalių susitarimas santuokos metu. Teisiškai nereikšmingi ir ieškovės argumentai dėl bute esančių kilnojamųjų daiktų, nes šių daiktų padalinimo klausimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai nenukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo.Spręsdamas klausimą dėl turto padalinimo būdo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visus nekilnojamuosius daiktus atsakovui, įvertino tai, kad bute gyvena atsakovas, buto padalinimas natūra apsunkintų turto valdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo galimybių išmokėti kompensaciją už priteistą didesnę turto dalį. Tačiau kartu pažymėtina kad atsakovui neišmokėjus kompensacijos, ieškovė turi teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į priteistą turtą, taigi ieškovės teisė atgauti priteistas lėšas ginama įstatymo. Be to, priteistos kompensacijos suma nėra labai didelė.Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nagrinėtinas ieškovės prašymo visą turtą priteisti jai pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad visą turtą priteisus ieškovei, atsakovas prarastų būstą, kuriame gyvena. Tuo tarpu ieškovė šiame būste negyvena, ne dėl to, kad atsakovo elgesys netinkamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė bute negyvena, nes dirba Kaune, t.y., kaip pati teigia, už 80 kilometrų, be to, prižiūri neįgalų sūnų. Atsižvelgtina ir į tai, kad gyvena sūnaus bute, kurį pati perleido sūnui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad turtą priteisus atsakovui, jos teisė į gyvenamąjį būstą nėra pažeista. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei neprašant turto padalinti natūra, byloje nesant viešojo intereso, teismas neturi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nei proceso metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovė neišreiškė pozicijos, kad jai tinkamesnis turto padalinimo būdas būtų turto padalinimas natūra, o ne kompensacijos iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį priteisimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl turto padalinimo būdo, atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, ir priėmė geriausiai abiejų šalių interesus atitinkantį sprendimą, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl prievolių pobūdžio

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti pagal jos su kreditoriais pasirašytas paskolos sutartis atsiradusias prievoles bendromis su atsakovu, nes, jos teigimu, šios lėšos buvo panaudotos šeimos būstui įgyti. Pirmosios instancijos teismas šias prievoles pripažino ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Ieškovės nuomone, teismas neatsižvelgė, kad šios prievolės yra bendros su atsakovu.Nustatyta, kad ieškovė 2014 m. balandžio 24 d. su savo sūnumi M. B. sudarė paskolos sutartį dėl 15000 Lt (4344,30 Eur) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 73). D. B. 2014 m. balandžio 24 d. su sūnaus sutuoktine M. B. sudarė paskolos sutartį dėl 11000 Lt (3185,82 Eur) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 74). M. B. 2014 m. balandžio 24 d. pavedimu, kurio paskirtyje nurodyta „sodybai pirkti“ pervedė D. B. 10500 Lt (3041,01 Eur).Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė paskolos sutartis sudarė savarankiškai, nesant atsakovo sutikimo, byloje nėra duomenų, kad paskolos sandorius ieškovė sudarė šeimos interesais. Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji įrodinėja prievolių solidarumą, yra paskolos sutartys ir M. B. lėšų pervedimas banke, kuriame nurodyta „sodybai pirkti“, o taip pat trečiojo asmens M. B. bei M. B. paaiškinimai.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti įrodymai nepakankami padaryti išvadą, kad paskolos sutarčių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos turtui įsigyti. Ieškovė neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad gautas lėšas ji perdavė turto pirkėjui, pvz., lėšų pervedimo banke, duomenų, kad iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ji iš M. B. į banko sąskaitą gautas lėšas būtų išgryninusi ir taip atsiskaičiusi su pardavėju, kad iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo ji banko sąskaitose neturėjo kitų lėšų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo sutartys buvo sudarytos, tačiau neįrodo, jog šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, t.y. ginčo turtui pirkti.Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovė gautas paskolas panaudojo kitiems, o ne buto įsigijimo tikslams, atmestinas, nes ieškovė, neteisingai supranta įrodinėjimo pareigą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, reikalaudama, jog pagal paskolos sutartis atsakytų ir jų nesudaręs ieškovas, privalėjo įrodyti, kad šie sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 178 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, jog paskolos sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai, jog teismas neteisingai išsprendė dėl prievolių pobūdžio, nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teisme susidariusios 2,45 Eur pašto išlaidos iš apeliantės nepriteistinos. (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.