- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- 1-2197-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25314-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- H. U.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. U., gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis O. „G.“ vairuotoju, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
H. U. 2019 m. birželio 16 d., apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais H. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo H. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis H. U. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi ir parodė, kad jis 2019 m. birželio 16 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuojamajame vilkike DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis vartojo alkoholį. Tą vakarą jis išgėrė apie 0,5 litro degtinės, daugiau jokio alkoholio nevartojo. Jam niekur važiuoti nereikėjo, ketino iš ryto važiuoti į muitinę. Stipriai buvo apsvaigęs, fakto, kad vairavo automobilį, neprisimena. Atsibudo uždarytas policijos įstaigoje, jam nurodė, jog jis yra uždarytas į areštinę. Jis neginčija vairavimo fakto, toks įvykis su juo įvyko pirmą kartą. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, labai gailisi (b. l. 51-53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. A. parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. jis dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiąja patrule. Apie 22.22 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) važiuoja krovininis automobilis, kurio vairuotojas pavojingai manevruoja po kelią, kelis kartus atsitrenkė į kelio bortus. Atvykę į (duomenys neskelbtini), pareigūnai pamatė stovintį krovininį automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinė dalis buvo apgadinta. Šalia krovininio automobilio stovėjo jo vairuotojas H. U., gim. (duomenys neskelbtini) (asmenybė nustatyta iš paso). Bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, koordinacija sutrikusi. H. U. prisipažino vairavęs krovininį automobilį, šalia automobilio kitų pašalinių žmonių nebuvo. Vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, tačiau dėl girtumo vairuotojas kelis kartus niekaip nesugebėjo įpūsti. Todėl vairuotojas H. U. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys, o iš priklausomybės ligų centro buvo pristatytas į Kelių policijos valdybą. Kelių policijos budėtojas Drager alkotesterio pagalba patikrino H. U. blaivumą ir nustatė jam 2.93 promilių girtumą, po maždaug 30 minučių pakartotinai buvo patikrintas vairuotojo blaivumas ir nustatytas 2.68 promilių girtumas (b. l. 29-31).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuota, kad pranešėjas mato, kaip (duomenys neskelbtini) važiuoja krovininis automobilis su priekaba, kurio vairuotojas įtariama yra neblaivus, jis pavojingai manevruoja, kelis kartus atsitrenkė į kelio bortus (b. l. 4-6).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 3 – ojo būrio vyriausiojo patrulio N. A. 2019 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės, kurios užfiksuotos jo apklausos protokole (b. l. 7).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 2 – ojo būrio vyriausiojo patrulio D. G. 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės, kurios užfiksuotos jo kolegos N. A. 2019 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Transporto priemonės techninės apžiūros protokolu bei foto nuotraukomis nustatyti automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 15, 16).
2019 m. birželio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).
(Duomenys neskelbtini) Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra O. „G.“ (b. l. 11-12).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 18 d. sprendimu automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekabą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius įmonei O. „G.“, buvo leista grąžinti jos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 20).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARYK 0104 ir patikros sertifikato Nr. 0969444 duomenys patvirtina, kad H. U. 2019 m. birželio 17 d., apie 00.16 val., buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 32, 33).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARYK 0104 ir patikros sertifikato Nr. 0969444 duomenys patvirtina, kad H. U. 2019 m. birželio 17 d., apie 00.44 val., buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 32, 33).
Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2019 m. birželio 16 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad H. U. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARYK 0104 (patikros sertifikato Nr. 0969444) pirmą kartą – 2019 m. birželio 17 d., apie 00.16 val., buvo nustatytas 2,93 promilės girtumas, antrą kartą – 2019 m. birželio 17 d., apie 00.44 val., buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas (b. l. 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad H. U. kraujyje (paimtame 2019-06-16 23.55 val.) nustatyta mažiausia koncentracija 3,22 promilės etilo alkoholio (b. l. 36).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad krovininio automobilio DAF XF ((duomenys neskelbtini)), kaina 2019 m. birželio mėnesį su PVM buvo 54 280 Eur, be PVM buvo 44 860 Eur (b. l. 13).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas , ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad H. U. 2019 m. birželio 16 d., apie 22.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo krovininį automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas , atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. H. U. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė neišieškoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, nes tokios sumos jis negalės išmokėti (b. l. 65-66, 67).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę H. U. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, važiuota Vilniaus mieste, vėlyvo vakaro metu, apie 22.25 val., vairuotojui nustatytas 2,68 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad jis vairavo krovininį automobilį „DAF“ bei priekabą „KRONE“. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis tą vakarą išgėrė apie 0,5 litro degtinės, o iš ryto ketino važiuoti į muitinę. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo H. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį H. U. – gana jauno amžiaus (38 metų), išsiskyręs, dirbantis O. „G.“ vairuotoju, neteistas (b. l. 62), baustas administracine tvarka (to paties įvykio metu apgadino automobilį bei sugadino atitvarus) (b. l. 63), Duomenų apie H. U. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė, tačiau kaltinamojo H. U. teigimu, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 51-53).
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 75 MGL, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka H. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 17 d. 00.16 val. iki 2019 m. birželio 17 d. 15.34 val. (b. l. 37, 38), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė H. U. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
Kaltinamasis H. U. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Be to, kaltinamasis vairavo krovininį automobilį su priekaba. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie H. U. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. birželio 17 d. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė H. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią sumą – 54 280 Eur. Kaltinamasis H. U., sutikdamas su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė neišieškoti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, nes tokios sumos jis negalės išmokėti, dirba vienas, išlaiko nepilnametį vaiką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, ne kartą yra konstatavęs, kad tokios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-261-489/2018 ir kitos). Todėl, pripažinus kaltu asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, neblaiviam vairuotojui priklausančio (ir jo vairuoto) ar kito asmens sąmoningai tokiam neblaiviam kaltininkui patikėto automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių. Taigi, įstatymų leidėjas yra numatęs, kad turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra imperatyvi baudžiamojo poveikio priemonė.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
H. U. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o O. „G.“ (b. l. 11-12). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas H. U. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė H. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą su PVM – 54 280 Eur, tačiau teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, 71 straipsnio nuostatomis, teismų praktika, analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.), pažymi, kad nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte be PVM ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė veikos padarymo metu buvo 44860 Eur (b. l. 13).
Visgi, formuojamos praktikos kontekste, teismas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
Teismas , įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į H. U. padėtį ir pajamas, t. y. kad jis išsiskyręs, dirba O. „G.“ vairuotoju, jo paties teigimu, jis tokios sumos negalės išmokėti, nes dirba vienas, išlaiko nepilnametį vaiką, iš kaltinamojo H. U. išieškotina 15 procentų automobilio vertės, t. y. 6 729 Eur, suma. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė iš H. U. išieškoti į valstybės biudžetą Vilniaus apskrities VPK patirtas išlaidas (už automobilio saugojimą UAB „S.“ aikštelėje) – 1,02 Eur.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai priteisiamos 1,02 Eur automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos (b. l. 22).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 54).
Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama (b. l. 56, 58, 59).
Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
H. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. U. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti H. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 17 d. 00.16 val. iki 2019 m. birželio 17 d. 15.34 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir H. U. paskirti galutinę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti H. U. sumokėti paskirtą baudą per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Išaiškinti H. U., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti H. U. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 17 d.
Paskirti H. U. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš H. U. dalį konfiskuotino turto (automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančią pinigų sumą – 6 729 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurų).
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš H. U. valstybės naudai priteisti 1,02 Eur (vieną eurą ir du euro centus) proceso išlaidų.
H. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
H. U. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.