Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Šiaulių m. sav., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2018 m. gegužės 11d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2018 m. gegužės 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (21.132-08) 1FR1043-652, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. 2018 m. gegužės 21 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-2332. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2018 m. gegužės 7 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui 35649,67 Eur, iš jos: 16067,38 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) ir 430,56 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. lapkričio 28 d.), 13889,71 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau GPM) ir 496,00 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. spalio 17 d.), 4588,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau NTM) (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. vasario 16 d.). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. spalio 17 d. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. gegužės 25 d. nelikviduota ir sudaro 34057,90 Eur. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. VMI prie FM nustatė, kad lėšų likutis kasoje 2017 m. spalio 1 d. buvo 171,01 Eur, gauta pajamų 72198,73 Eur, iš kasos išmokėta 72368,84 Eur, likutis kasoje 2018 m. vasario 15 d. buvo 0,90 Eur. Per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d., darbuotojai gavo 65928,92 Eur, atsakingi asmuo gavo 4349,37 Eur, išlaidos sudarė 1804,55 Eur (sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas). Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „Šiaulių bankas“ atsiskaitomosiose sąskaitose laikotarpio pradžioje (2017 m. spalio 1 d.) pinigų likutis sąskaitose buvo 3,22 Eur, įplaukos 32535,70 Eur, išlaidos 32531,69 Eur (iš jų 12130,37 Eur sumokėta antstoliui, 10217,88 Eur grąžinta banko paskola, 8316,62 Eur sumokėta Sodrai, 1056,47 Eur sumokėta VMI), likutis laikotarpio pabaigoje (2017 m. balandžio 30 d.) buvo 7,27 Eur. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė per tikrinamąjį laikotarpį vykdė trišales sutartis užskaitas: pagal prašymą UAB „Sabalin“ už Bendrovę sumokėjo 1476,10 Eur UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ir 1902,66 Eur, AB „Šiaulių bankas“,, UAB „Kestodena“ už Bendrovę sumokėjo 2315,98 Eur UAB „Imlitex Industry“, AB „Lituanica“ už Bendrovę sumokėjo 1000,00 Eur UAB „Margūnas“, IĮ „galvojas“ už Bendrovę sumokėjo 192,49 Eur UAB „Bitė Lietuva“, Leather World OU už Bendrovę sumokėjo 5000,00 Eur M. B., 4000, 00 Eur UAB „Elektrum Lietuva“, 12505,42 Eur UAB „Lietuvos tiekimas“, 16004,37 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“, 5866,24 Eur UAB „Kėdainių vandenys“, o UAB „Pelita“ už Bendrovę sumokėjo 852,00 Eur UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nustatyta, kad J. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl jis savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 46).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A. kaltę iš esmės pripažino, direktoriumi dirba nuo 2017 m. birželio 27 d., tuo metu įmonėje dirbo 80 žmonių, įmonė pradėjo „byrėti“, pats ėmėsi atsakomybės, nes turi patirties, tačiau iš darbo išėjo 40 žmonių, teko mokėti išeitines išmokas, nepriemokos ir netesybos už ne laiku mokamą atlyginimą, situacija buvo beviltiška, tačiau vis tiek sumokėjo Sodrai, visi mokėjimai buvo pagal trišales sutartis, nes sąskaitos areštuotos. Be to, 2018 m. kovo 3 d. įmonėje sugedo katilinė, ir įmonė iki š. m. gegužės 3 d. nedirbo, todėl įmonė patyrė didžiulius nuostolius. Kai nedirbo, nebuvo pajamų. Šį mėnesį VMI bus užskaita. Mano, kad skolos laikinos, tikisi susitvarkyti ir sumokėti mokesčius. Šiai dienai įsiskolinimas yra apie 39000 Eur, 4229 Eur yra sumokėta VMI, sumažės tokia suma. Kadangi mokesčiai ir darbuotojai eina pirma eile, bankai paskutinėje. Kiek atsimena, jei įsigalios teismo nutartis, mokėjimai bus per 4 mėnesius. Pavedimai su kreditoriais buvo daromi, nes buvo neįmanoma dirbti, nepriemoka VMI buvo, žinojo, bet būtų 40 žmonių nedirbę. Pažymėjo, kad turėjo dirbti, kitaip būtų negavę pinigų, turi turėti elektrą, dujas, kitaip darbas nevyktų, todėl turėjo pažeisti tvarką. Sutinka, kad buvo pažeidimas. Jei būtų sumokėjęs VMI, būtų įmonė nedirbusi, veikla būtų sustabdyta. Šiai dienai dirba 43 žmonės, kurie laukia tris mėnesius. Dar įmonė pelno neduoda, nes tik gegužės mėnesį pradėjo dirbti. Tai nebuvo tyčinis veiksmas, buvo tikslas vykdyti veiklą, gauti pinigų ir sumokėti mokesčius. Gailisi, kad susiklostė tokia situacija, žinojo, kad gali būti nubaustas, žinojo, bet neturėjo kitos galimybės, kaltu neprisipažįsta, tačiau pripažįsta pažeidęs įstatymus. Prašo nebausti, atsižvelgiant į tai, kad neturėjo kitos galimybės. Mokėti negalėjo, nes neturėjo pinigų.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 5-6), UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ balansas (b. l. 7-18), 2018 m. gegužės 21 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30.08) FR1042-2332 (b. l. 19-24), J. A. rašytiniai paaiškinimai, kuriose nurodė, kad viena iš priežasčių kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė nepriemokos, yra 2017-2018 metais banko sąskaitų areštas. Buvo sunku vykdyti prekybą, 2017 m. atleista 40 darbuotojų, kuriems priskaičiuotos ir išmokėtos išeitinės, nepriemokos ir netesybos už ne laiku mokamą atlyginimą. 2018 m. kovo 3 d. įmonėje sugedo katilinė, ir įmonė iki š. m. gegužės 3 d. nedirbo, todėl įmonė patyrė didžiulius nuostolius. Be to, Sodra 2018 m. kovo mėnesį inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, todėl pagal sudarytą grafiką tikisi grąžinti mokestinę nepriemoką (b. l. 25-26), kiti duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2017 m. lapkričio 22 d. Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2018 m. gegužės 7 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui 35649,67 Eur, iš jos: 16067,38 Eur PVM ir 430,56 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. lapkričio 28 d.), 13889,71 Eur GPM ir 496,00 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. spalio 17 d.), 4588,00 Eur NTM (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. vasario 16 d.). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. spalio 17 d. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. (b.l. 20). Iš VMI prie FM teikto balanso matyti, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. gegužės 25 d. nelikviduota ir sudaro 34057,90 Eur (b.l. 15). Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d. VMI prie FM nustatė, kad lėšų likutis kasoje 2017 m. spalio 1 d. buvo 171,01 Eur, gauta pajamų 72198,73 Eur, iš kasos išmokėta 72368,84 Eur, likutis kasoje 2018 m. vasario 15 d. buvo 0,90 Eur. Per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. vasario 15 d., darbuotojai gavo 65928,92 Eur, atsakingi asmuo gavo 4349,37 Eur, išlaidos sudarė 1804,55 Eur (sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas). VMI prie FM, išnagrinėjusi finansinius srautus nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. bendrovė vykdė trišales užskaitas ir atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (b.l. 23-24). Bendrovei nesumokėjus mokestinės nepriemokos, 2017 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas VMI prie FM sprendimas išieškoti 9677,74 Eur nepriemoką. Per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. išieškota priverstinai 1056,22 Eur, užskaityta iš permokų – 4756,76 Eur (b.l. 16-17). Iš 2018 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos matyti, kad 4229 Eur suma bus grąžintina į valstybės biudžetą.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, mokėjo darbo užmokesčius, vykdė atsiskaitymus su įvairiais tiekėjais bei paslaugų teikėjais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai penktąją eile, t. y. šiuo atveju tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įstatymų atsiskaitymų tvarkos Bendrovėje nebuvo laikomasi.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei J. A. teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais. Tokius savo veiksmus motyvavo tuo, kad tokiu būdu bandė išsaugoti savo verslą ir bendrovės veiklą. Norėdamas, kad įmonė veiktų ir neštų pelną, turėjo mokėti už elektrą ir dujas, atlyginti kitoms įmonėms pagal trišalius susitarimus, taip nesumokant mokesčių į valstybės biudžetą. Nors J. A. patvirtino, kad žino įstatymus, žinojo, kad juos pažeidžia, nesilaikydamas atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, tačiau savęs kaltu nelaiko. Pažymėtina, kad teisės normų pažeidimai negali būti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti įmonės tolimesnį vystymą. J. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės vadovas J. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, numatančias atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl J. A. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę bent iš dalies padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. A. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

J. A. praeityje yra baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas (b.l. 33-34). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. J. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant J. A. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į J. A. paaiškinimus dėl bendrovės skolos susidarymo. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgtina į bendrovės vadovo veiksmus, siekiant šalinti įsiskolinimą: pateikė duomenis, kad įsiskolinimas birželį bus sumažintas 4229 Eur, taip pat sieks ir toliau sumažinti įsiskolinimus. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, nes nors ir minimalios 1400 Eur baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumą, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 200 Eur dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą –200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti J. A.: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1492-836/2018.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.