- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- A-5917-575/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00308-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas
- Advokatai
- Karolis Merkevičius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. sulaikymo pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2019 m. lapkričio 12 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro teikimas, kuriuo prašoma pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. sulaikymą VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. vasario 23 d.
Šalies argumentai
2. VSAT teikime nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą į Lietuvos Respubliką buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) pilietis S. A.. Tą pačią dieną užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Nustatyta, kad minėtas užsienietis į Lietuvą pirmą kartą buvo grąžintas 2018 m. vasario 22 d. pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A.“. Užsienietis, pasinaudodamas laisvo judėjimo teise, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu S. A. buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., vėliau jo sulaikymas buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 23 d. Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo. Užsienietis su šiuo sprendimu nesutiko ir jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, sprendimas dar nėra priimtas.
3. Teikime nurodyta, kad asmens byloje esatys duomenys leidžia teigti, kad egzistuoja minėto užsieniečio sulaikymo pagrindai, kadangi asmuo į Lietuvos Respubliką grąžinamas pagal Dublino III Reglamentą antrą kartą. Užsienietis, išvykęs iš Lietuvos Respublikos, kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo kitose valstybėse – Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, akivaizdu kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į valstybę, kurios pilietis jis yra, ir bet kuriais būdais siekia įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje.
4. Užsienietis S. A., paaiškino, kad nenori būti sulaikytas, pasižada daugiau nepasišalinti iš Lietuvos, kol nebus išnagrinėtas jo prašymas dėl prieglobsčio.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. A. sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre ir pratęsė šio užsieniečio sulaikymo terminą iki 2020 m. vasario 23 d.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu S. A. sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu S. A. sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. lapkričio 23 d., užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.
7. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio, nustatančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, nuostatas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju S. A. į Lietuvą pirmą kartą buvo grąžintas 2018 m. vasario 22 d., pagal Dublino III Reglamentą iš Vokietijos ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimu užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Migracijos 2018 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos ) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A.“. Užsienietis, pasinaudodamas laisvo judėjimo teise, nesulaukdamas galutinio sprendimo dėl jo prašymo, pasišalino iš Užsieniečių registracijos centro ir išvyko iš Lietuvos. Teismas nustatė, kad užsienietis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo kitose valstybėse – Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir tik 2019 m. gegužės 23 d. iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir vėl paprašė prieglobsčio.
8. Kadangi S. A. prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje buvo neišnagrinėtas, dėl to gali kilti papildomas poreikis tikslinti informaciją dėl motyvų, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas sprendė, kad užsienietis pažeidė teismo sprendimu jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir laikino išvykimo iš VSAT Užsieniečių registracijos centro tvarką, todėl išliko pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Atsižvelgęs į tai, teismas VSAT teikimą tenkino.
III.
10. (duomenys neskelbtini) pilietis S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
11. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, nes jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Dėl šio statuso pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Prieglobsčio prašytojo laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, o šis ribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. turi būti adekvatus ir būtinas konkrečiu atveju. Įstatymo minėtame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojo sulaikymas. Atitinkamai Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytos aplinkybės, kurias būtina įvertinti sprendžiant, kad užsienietis gali pasislėpti.
12. Tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi kumuliatyvios sąlygos: sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrįstas pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
13. Byloje, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas, nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad kompetentinga valstybės institucija, t. y. Migracijos departamentas, būtų kreipęsis į VSAT ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti apeliantą ar pratęsti jo sulaikymo terminą, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo grįsti apelianto, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo termino pratęsimo
14. Dėl ginčijamo teismo motyvo, jog užsienietis prašėsi prieglobsčio skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, narėse apeliantas nurodo, jog supranta, kad valstybei narei prisiėmus atsakomybę už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, jo prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje nenagrinėtų ir vis vien jį pagal Dublino III reglamentą grąžintų į pirminę valstybę narę, kuri nagrinėja jo prieglobsčio prašymą, t. y. šiuo atveju – į Lietuvą. Apeliantas nurodo, kad neketina pasislėpti siekdamas trukdyti jo prašymo nagrinėjimui arba išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo) ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Apelianto vertinimu, jis savo elgesiu neparodė ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos, netrukdė Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms atlikti reikalingus veiksmus bei nesudarė pagrindo manyti, kad jis vengs grąžinimo priemonės taikymo, todėl spręstina, jog užsienietis nesuteikė pagrindo manyti ar įtarti, jog yra didelė tikimybė, kad jis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos anksčiau ar pasislėpti bei vengti grąžinimo į kilmės valstybę.
15. Sulaikymas nagrinėjamu atveju nėra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso įsiteisėtų ir būtų įvykdytas. Apeliantas nevengia bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad apeliantas kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, todėl, jam turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
16. Užsienietis ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
17. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
18. VSAT Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad užsienietis per 13 mėnesių laikotarpį slapstėsi nuo kompetentingų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų atstovų, vengdamas perdavimo į Lietuvos Respubliką. Todėl nesutinka su užsieniečio teiginiu, jog jis išvyko į Austriją, nežinodamas tokio savo poelgio pasekmių. Toks užsieniečio elgesys laikytinas akivaizdžiu nebendradarbiavimu su atsakingomis institucijomis. S. A. turėjo aiškų tikslą – išvengti perdavimo į Lietuvos Respubliką iš Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos, todėl pasinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir neteisėtai išvyko į Austriją.
19. Užsienietis į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko (kirto sieną) 2017 m. gegužės 22 d., dvi dienas buvo Lietuvos Respublikoje, tuomet vyko į Lenkijos Respubliką, o iš jos į Vokietijos Federacinę Respubliką, iš kur 2018 m. vasario 22 d. buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamentą ir tą pačią dieną pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. sprendimu minėtam piliečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-70 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“. Užsienietis teigė, kad pabėgo iš Užsieniečių registracijos centro, nes buvo prašomas kito asmens kartu su juo važiuoti, bei nuvyko į Lenkiją, kur buvo sulaikytas. Po trijų mėnesių užsienietis neteisėtai išvyko iš Lenkijos Respublikos ir nuvyko į Austriją (pasak užsieniečio, ieškoti žmogaus, kuris jam skolingas pinigų). Būdamas Austrijoje S. A. pateikė prieglobsčio prašymą. Toks užsieniečio elgesys suponuoja išvadą, kad jis sąmoningai nenorėjo būti sugrąžintas net kelis kartus į Lietuvos Respubliką, nors turėjo tokią galimybę ne vieną kartą, jo ketinimas buvo nuvykti į vieną iš Europos Sąjungos šalių ir ten pasilikti.
20. VSAT Užsieniečių registracijos centras akcentuoja, kad alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiui jau buvo taikyta. Todėl sprendimas taikyti užsieniečiui sulaikymą yra nuoseklus, adekvatus bei proporcingas, užsieniečio byloje yra duomenų apie nebendradarbiavimą su Nyderlandų, Vokietijos bei Belgijos kompetentingų institucijų pareigūnais įgyvendinant Dublino III Reglamentą, kurio pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Šios bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog S. A., nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba neišsiuntimo (kurio priėmimas vykdomas vienos administracinės procedūros metu) priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.
24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Šio įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6 punkte (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.
25. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.).
26. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat, Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
27. Aiškindamas šios nutarties 25 p. paminėtą teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-5461-822/2019 iš esmės pažymėjo, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos neturėtų būti aiškinamos plečiamai; Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis sulaikyti užsienietį ilgesniam nei 6 mėnesių terminui siejama tik su užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimu; Migracijos departamentas sprendimu užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikė, minėtą sprendimą užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau sprendimas dar nėra priimtas. Taigi, kol nėra galutinai išspręstas užsieniečio prieglobsčio prašymo pagrįstumas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sulaikant užsienietį taikyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų.
28. Nagrinėjamoje byloje susiklostė panašios aplinkybės kaip ir paminėtoje administracinėje byloje Nr. A-5461-822/2019, todėl teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtus teismo išaiškinimus.
29. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu S. A. buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. A., sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre ir pratęsė šio užsieniečio sulaikymo terminą iki 2020 m. vasario 23 d. Taigi, užsieniečio sulaikymas trunka jau daugiau nei 6 mėnesius.
30. Akcentuotina tai, kad užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra dar nėra baigta, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl Migracijos departamento 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo neįsiteisėjęs, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo nėra priimtas, taigi, šiuo atveju yra taikytinas bendrasis 6 mėnesių maksimalus sulaikymo terminas, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma. Skundžiamu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2020 m. vasario 23 d., o tai reiškia, kad minėtu sprendimu pirmosios instancijos teismas viršijo 6 mėnesių sulaikymo terminą ir to nepagrindė, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, absoliučiai ribojant judėjimo laisvę, šiuo metu tęsiasi virš 6 mėnesių, darytina išvada, kad jo sulaikymas ilgesniam laikui yra neproporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į tai, kad dar nėra galutinai išspręstas prieglobsčio jam Lietuvos Respublikoje suteikimo klausimas ir užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės jam negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nutaria užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jo priimtas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis turi būti pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio S. A. (S. A.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti ir paleisti (duomenys neskelbtini) pilietį S. A. (S. A.) iš sulaikymo, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį S. A. (S. A.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl pareiškėjo skundo dėl Migracijos departamento 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo.
Nutartis neskundžiama.