Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VĮ ,,Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. birželio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjo G. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, VĮ ,,Turto bankas“, kuriame jis prašo nustatyti faktą, kad G. G. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę garažą Nr. 13, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3-5).

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad 1974 m. gegužės 29 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 43, kuriuo nusprendė paskirti 9 arų žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra“ statybai (duomenys neskelbtini), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra“ suteikiant numerį 6; patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra“ narių sudėtį pagal priedėlį. Taip pat 1974 m. gruodžio 25 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 111, kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems Komjaunimo gatvėje suteikti numerius. Šiame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra“ suteiktas Nr. 47. 1974 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 43 priedėlyje, autogaražo „Žuvėdra“ statytojų vardiniame sąraše Nr. 2, buvo įrašytas pareiškėjo G. G. tėvas G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). G. G. kartu su savo sutuoktine I. G., kaip ir kiti statytojai, garažą statė kooperatinio garažo „Žuvėdra“ vardu, tačiau visas statybines medžiagas pirko iš savo lėšų, savo lėšomis mokėjo statybininkams už atliktus darbus, o dalį statybos darbų atliko pareiškėjas G. G. bei jo tėvas G. G.. Po to, kai pareiškėjo tėvai pasistatė garažą, jie ne vieną dešimtmetį teisėtai ir nepertraukiamai įgytą turtą (garažą) valdė, juo disponavo, mokėjo mokesčius, garažą naudojo pagal paskirtį. Visą valdymo laikotarpį nurodytas turtas (garažas) buvo valdomas kaip savas, atvirai. G. G. sutuoktinė I. G. mirė (duomenys neskelbtini), o G. G. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus I. G., jos palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis - sutuoktinis G. G., o mirus G. G., jo palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis - sūnus G. G.. Po tėvo mirties iki šiol garažu naudojasi, jį prižiūri bei moka visus mokesčius (žemės mokestį, už elektrą, už atliekų tvarkymą) pareiškėjas G. G.. Pažymėtina, kad visą valdymo laikotarpį jokių ginčų dėl šio nekilnojamojo turo nebuvo ir nėra, o daiktinės teisės į statinį Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įregistruotos, o taip pat šis turtas (garažas) niekada nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. 2020 m. rugsėjo 25 d. VĮ „Registrų centras“ suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje garažas, statinių išdėstymo plane, pažymėtas Nr. 13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas G. G. pagrįstai mano, kad yra visos Lietuvos Respubliko civilinio kodekso (toliau –CK) 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Teismui tenkinus šį pareiškėjo G. G. pareiškimą, nebūtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės. Be to, iki šiol niekas neginčijo ir neginčija nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (e. b. l. 3-5).

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, neprieštaraujame pareiškimo tenkinimui, (e. b. l. 55-56).

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama mero, į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui pareiškėjų pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas (e. b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Iš prie bylos pateiktos medžiagos nustatyta, kad 1974 m. gegužės 29 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 43, kuriuo nusprendė paskirti 9 arų žemės sklypą kooperatinio garažo „Žuvėdra“ statybai (duomenys neskelbtini), greta esančių keturių pastatytų garažų, kooperatyvui „Žuvėdra“ suteikiant numerį 6; patvirtinti kooperatinio garažo „Žuvėdra“ narių sudėtį pagal priedėlį (e. b. l. 11-12). 1974 m. gruodžio 25 d. Vilkaviškio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas priėmė sprendimą Nr. 111, kuriuo nusprendė kooperatiniams garažams, statomiems Komjaunimo gatvėje suteikti numerius. Šiame sprendime nurodyta, kad garažui „Žuvėdra“ suteiktas Nr. 47 (e. b. l. 13). 1974 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 43 priedėlyje, autogaražo „Žuvėdra“ statytojų vardiniame sąraše Nr. 2, buvo įrašytas pareiškėjo G. G. tėvas G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 112). Kaip nurodo pareiškėjas pareiškime G. G. kartu su savo sutuoktine I. G., kaip ir kiti statytojai, garažą statė kooperatinio garažo „Žuvėdra“ vardu, tačiau visas statybines medžiagas pirko iš savo lėšų, savo lėšomis mokėjo statybininkams už atliktus darbus, o dalį statybos darbų atliko pareiškėjas G. G. bei jo tėvas G. G.. I. G. mirė (duomenys neskelbtini), o G. G. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Mirus I. G., jos palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis - sutuoktinis G. G., o mirus G. G., jo palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis - sūnus G. G. (e. b. l. 10). 2020 m. rugsėjo 25 d. VĮ „Registrų centras“ suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje garažas, statinių išdėstymo plane, pažymėtas Nr. 13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Nr.(e. b. l. 14-20). Suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 55-56), Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos mero, atsiliepimu (b. l. 40-42) nustatyta, kad pastatas nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. Pareiškėjo pareiškime (b. l. 3-6) minimais faktais nustatyta, kad po to, kai pareiškėjo tėvai pasistatė garažą, jie ne vieną dešimtmetį teisėtai ir nepertraukiamai įgytą turtą (garažą) valdė, juo disponavo, mokėjo mokesčius, garažą naudojo pagal paskirtį, tai patvirtina prie pareiškimo pridėti duomenys apie tai, kad G. G. mokėjo mokesčius (e. b. l. 22, 25-31). Visą valdymo laikotarpį jokių ginčų dėl šio nekilnojamojo turo nebuvo ir nėra, o daiktinės teisės į statinį Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įregistruotos. Jie garažą įgijo teisėtai, kadangi juo kiti asmenys nesinaudojo, į jį nepretendavo, pastatus jie valdė atvirai, žinant kitiems asmenims, elgėsi su garažu kaip savo. Jie šiuo garažu naudojosi ne vieną dešimtmetį, naudojasi daugiau kaip 10 metų. Kaip nurodo pareiškėjas po tėvo mirties iki šiol garažu naudojasi, jį prižiūri bei moka visus mokesčius (žemės mokestį, už elektrą, už atliekų tvarkymą) pareiškėjas G. G..

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) asmuo nėra įgiję nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – garažą jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos viešame registre jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) asmuo garažą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už juos; 4) asmuo garažą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmuo pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) asmuo garažą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamas, 6) asmuo garažą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei šiuo metu pareiškėjas ((įstatyminis įpėdinis) garažą naudoja ir dabar; 7) asmuo garažą valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkas, jį prižiūrėjo, remontavo; 8) garažą asmuo sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog G. G. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – garažą Nr. 13, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo neprašė. Pareiškėjai paduodami pareiškimą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (b. l. 64), kuris jam, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiškimas ir buvo tenkintas, nėra jiems gražintinas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų. Šioje byloje valstybės išlaidų nėra, nes procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą Nr. 13, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjams bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.