Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

išnagrinėjęs S. R.- L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, nebaustos administracine tvarka, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.6.-111-269/2014

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R.- L. 2013 m. lapkričio 20 d., apie 8.13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodama į kraštinę ketvirtą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima ketvirta juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priklausančiam nuketėjusiajam Ž. J. ir su juo susidūrė, apgadino automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydama šiam nukentėjusiajam turtinį nuostolį. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 106., 109. punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-07 nutartimi, vadovaudamasis ATPK 35 str. administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2014-11-20 (b.l. 46).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R.- L. teismo posėdyje paaiškino, kad su padarytu pažeidimu nesutinka, palaikė savo paaiškinimą adresuotą teismui. Pažeidimo dieną važiavo apie 7.50 val. (duomenys neskelbtini) sankryža, važiuojant nuo centro link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo antrąja eismo juosta paskui autobuso. Jai sukant link (duomenys neskelbtini) gatvės degė žalis šviesoforas ir žalia posūkio rodyklė į kairę pusę. Kadangi ketvirtoje eismo įuostoje nebuvo nei vieno automobilio, pažiūrėjusi per centrinį ir kairiojo šono veidrodėlį persirikiavo į ketvirtą eismo juostą. Šviesoforo posūkio žalia rodyklė jau baiginėjo degti. Jai jau persirikiavus į ketvirtą eismo juostą pastebėjo, kad labai dideliu greičiu atlekia automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris jau esant jai ketvirtoje juostoje važiuodamas iš šono kliudė jos automobilio kairįjį šoną. Norėjo sugrįžti trečią eismo juostą, tačiau negalėjo keisti važiavimo krypties, nes trečioji juosta buvo užimta automobilių. Liudytojų įvykio vietoje nespėjo susirasti. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio greitis buvo didelis, apie 80 km/h, kiek jį galėjo nustatyti. Be to prašo atkreipti dėmesį ir į automobilių galingumus. Jos automobilis nėra galingas, (duomenys neskelbtini) metų, dyzelinis. Ji persirikiuodama į kitą eismo juostą visada būna itin atidi, kelyje visada laikėsi eismo taisyklių, kultūringa vairuotoja. Todėl toks situacijos užfiksavimas, kai eismo įvykis buvo užfiksuotas formaliai, protokolas nebuvo surašytas išsamiai aiškinantis aplinkybes, įpareigoja siekti išsamaus aplinkybių aiškinimosi siekiant nustatyti objektyvią tiesą. Pažymėtina, kad eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“ padėtis buvo

pakankamai toli nuo automobilių susilietimo. Įvykio vietoje buvo nubrėžta įvykio schema, su ja sutinka. Ji yra įsitikinusi, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau mirksint posūkio į kairę rodyklei, ar net esant draudžiamam šviesoforo signalui prie sankryžos važiavo dideliu greičiu, lėkė norėdamas bet kuriuo būdu pralėkti sankryža. Mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilis būdamas dar toliau nuo šviesoforo, galvodamas tik kaip pralėkti sankryžą, nepastebėjo jos automobilio, kurį vėliau siekdamas išvengti susidūrimo, kliudė mėgindamas pro jos automobilio šoną pravažiuoti. Policijos pareigūnai nefiksavo nei automobilių apgadinimų aukščio, pobūdžio, nei fiksavo automobilių fotonuotraukose, automobilių negretino, o pasirinko paprasčiausią variantą (b.l. 6, 16-19, 41-42).

Nukentėjusysis Ž. J. parodė, kad 2013-11-20 apie 8.13 val. vairavo savo techniškai tvarkingą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos. Oro sąlygos patenkinamos, kelio danga buvo slidoka, važiavo ketvirta eismo juosta, kuri yra pati kairiausia, apytikriai 40 km/h greičiu, su įjungtais šviesos žibintais. Sankryža reguliuojama su šviesoforu, su papildomais kelio ženklais įvykio metu degė žalia šviesoforo šviesa. Sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, ketvirtoje trečioje eismo juostoje stovėjo automobilių kolona. Jam privažiuojant prie automobilių kolonos, apytikriai likus 3 metrams iš automobilių kolonos esančioje trečioje eismo juostoje, kirsdamas ištisinę liniją pajudėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuris ėmė staiga rikiuotis ir jis bandydamas išvengti susidūrimo pradėjo stabdyti, signalizuoti. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)” nereagavo į jo signalizavimus ir toliau rikiavosi į jo važiuojamąją eismo juostą. Pirminis kontaktas buvo į centrinę ,, (duomenys neskelbtini)“ dalį. Jis su savo automobilio priekine dalimi, kliudė automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ kairiąją dalį. Čia buvo pradinis kontaktas. Jo automobilis susidūrė su ,, (duomenys neskelbtini)“ kairiuoju šonu, kuris buvo kampu, nes ji rikiavosi link jo juostos ir pusė automobilio buvo jo važiuojamojoje juostoje. Jo automobilis buvo pilnai jo juostoje. Schemoje yra salelė nupiešta. Kiek jis žino pačioje sankryžoje negalima persirikiuoti. Po pirminio kontakto jie sustojo, nesusitarė ir kvietė policiją. Kai policija atvyko, jie nupiešė schemą, išmatavo juostas. Ar jie fotografavo jis nepamena. Jis fotografavo. Jis skaitė pažeidėjos paaiškinimą, jo manymu dauguma dalykų yra prirašyta niekiniu, nes kai kurie dalykai yra fiziškai neįmanomi. Nesutinka su jos paaiškinimais. Dalis paaiškinimų jos prieštarauja vienas kitam. Pateikė nuotraukas, kuriose matomas stabdymo kelias, ir kurie gali įrodyti, kad jo automobilis buvo maksimaliais stabdomas (b.l. 7, 27, 31-33).

Liudytojas A. A. (Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 2 – iojo būrio vyresn. patrulis) teismo posėdyje parodė, kad 2013-11-20 gavo pranešimą apie eismo įvykį, atvykus į vietą rado du vairuotojus, nubraižė eismo įvykio schemą ir nuvažiavo į Kelių policijos valdybą, kur eismo įvykio dalyviai rašė paaiškinimus. Įvykio vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sakė, kad rikiavosi į kairę pusę ir susidūrė su automobiliu važiavusiu kraštine juosta. Kitas vairuotojas sakė, kad važiavo kraštine juosta ir pamatė rikiuojantį automobilį. Įvykio vieta nebuvo fotografuojama, nes nuturėjo priemonių. Pagal sugadinimus galima teigti, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio sugadinimai prasideda nuo bamperio ir vyko slydimo kontaktas. Jo manymu automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į ,, (duomenys neskelbtini)“ (b.l. 37, 42).

Eismo įvykio ekspertizės išvadoje nurodyta, kad automobiliai „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)" susidūrė kairėje kraštinėje eismo juostoje iki reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Automobilis „(duomenys neskelbtini)" kairiuoju šonu - priekiniu bamperiu, priekiniu sparnu, abejomis durelėmis, išoriniu veidrodėliu slystamai kontaktavo su automobilio „(duomenys neskelbtini)" dešiniuoju šonu - abejais sparnais, išoriniu veidrodėliu, abejomis durelėmis, susidūrimo metu automobilių išilginėms ašims esant lygiagrečioms viena kitai arba tokioms artimoms.

Eismo įvykio eiga buvo tokia. Ž. J. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)" judėjo (duomenys neskelbtini) kraštine kairiąja eismo juosta link sankryžos su (duomenys neskelbtini). Tuo metu priekyje trečia eismo juosta lėčiau judėjęs S. R. – L. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)" rikiavosi į kairiąją kraštinę eismo juostą. Automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojas suko į kairę ir intensyviai stabdė. Intensyviai stabdomas ir judėdamas smailiu kampu į kairę automobilis „(duomenys neskelbtini)" dešiniuoju šonu - abejais sparnais, išoriniu veidrodėliu, abejomis durelėmis slystamai

kontaktavo su automobilio „(duomenys neskelbtini)" kairiuoju šonu - priekiniu bamperiu, priekiniu sparnu, abejomis durelėmis, išoriniu veidrodėliu. Susidūrimo metu automobilių išilginės ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba tokios artimos. Po sąlyčio automobilis „(duomenys neskelbtini)", priartėjęs prie bordiūro pakeitė judėjimo kryptį į dešinę ir toliau intensyviai buvo stabdomas. Po sąlyčio automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoja taip pat pakeitė judėjimo kryptį į dešinę. Automobiliai sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje.

Automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoja S. R. – L., prieš persirikiuodama į kitą eismo juostą, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)".

Automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojas Ž. J., iškilus grėsmei eismo saugumui, į jo važiavimo eismo juostą pradėjus rikiuotis automobiliui „(duomenys neskelbtini)", turėjo stabdyti savo automobilį.

Automobilių „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)" susidūrimas nebūtų įvykęs, jeigu automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoja S. R. – L., rikiuodamasis į gretimą eismo juostą, būtų davusi kelią automobiliui „(duomenys neskelbtini)".

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojos S. R. – L. veiksmai, - rikiuodamasis į gretimą eismo juostą, nedavė kelio šia eismo juosta važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)",- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (b.l. 47-48, 52-57).

Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojo Ž. J. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu.

Motyvuojamoji dalis

S. R. – L. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 2, 3, 4, 5, 8, 22-23, 28-29, 38, 45, 62-63).

Įvertinus suriktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad S. R. – L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Nors S. R. – L. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, motyvuodama tuo, tačiau jos kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2013 m. lapkričio 20 d., apie 8.13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodama į kraštinę ketvirtą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima ketvirta juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, apgadino du automobilius (b.l. 1), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 – io būrio vyr. patrulio A. A. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5) ir paaiškinimais teisme (b. l. 42), kuriuose pažymėta, kad 2013-11-20 buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietos schema (b.l. 3-4), nukentėjusiojo parodymais, eismo įvykio ekspertizė, kita bylos medžiaga (b. l. 53-57).

Nagrinėjant bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. KET 106. punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 109. punkte nurodoma, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Kaip matyti iš šių KET punktų esmės vairuotojas besirikiuojančiam į kitą eismo juostą privalo, o ne turi teisę duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. R. – L. rikiuodamasi nedavė kelio nukentėjusiajam Ž. J., važiavusiam ta eismo juosta, į kurią rikiavosi S. R. – L.. Remiantis minėtais KET punktais, S. R. – L. privalėjo įsitikinti, kad atlikti manevrą yra saugu, duoti kelią gretima eismo juosta važiuojančioms transporto

priemonėms ir tik tada jį pradėti. Ta aplinkybe patvirtina ir eismo įvykio ekspertizę, kurioje nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojos S. R. – L. veiksmai, - rikiuodamasis į gretimą eismo juostą, nedavė kelio šia eismo juosta važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)",- techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Tokiu būdu konstatuotina, jog S. R. – L. neįsitikinimas, kad atlikti manevrą yra saugu, KET taisyklėse numatytos pareigos duoti kelią gretima juosta važiuojančioms transporto priemonėms nesilaikymas ir buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. priežastimi.

S. R. – L. atsakomybės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. R. – L. asmenybę – ji, pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nebausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), į tai, kad jos administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių – nenustatyta, todėl jai skirtina minimali šio kodekso straipsnio sankcijoje numatyta bauda (b.l. 9, 10-13, ).

Nutarimui įsiteisėjus, kompaktinės laikmenos su foto nuotraukomis sugadintų 2013-11-20 automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sankryžos saugomos byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 36, 38, 44-45, 47).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p. 224 str. 3 d.,teismas

nutarė:

S. R.- L. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127str. 2 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą — 100 Lt (vieno šimto) (28 eurų) baudą.

Nutarimui įsiteisėjus, kompaktines laikmenas su foto nuotraukomis sugadintų 2013-11-20 automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sankryžos saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.