- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- A-756-1613-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01918-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. A. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (15/6-10)15PR-251 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Gruzijos piliečiui T. A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gruziją“ ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jeigu jis bus išsiųstas į Gruziją, jam gresia neteisėtas sulaikymas arba kitokio pobūdžio persekiojimas. Apklausos metu pareiškėjas Migracijos departamentui buvo nurodęs, kad Gruzijoje jis yra persekiojamas asmenų, siekiančių sužinoti iš jo apie gruzinų partizanų, kuriems pareiškėjas tiekė maistą, bazes Abchazijoje. Atsakovas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad apklausų metu pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie jo skunde minimą persekiojimą dėl priklausymo partizanų grupei. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 25 d. pirminės apklausos metu teigė, kad jo niekas nebuvo įtaręs teikiant pagalbą partizanams, kad jis nebuvo tardomas ir jam nebuvo grasinta. Vėliau apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad parduotuvėje, kur jis pirkdavo maistą partizanams, juo domėjosi policija, t. y. jie pardavėjos klausinėjo, kas jis toks, iš kur atvyksta, kam perka maistą, tačiau pareiškėjas asmeniškai su policija jokių reikalų neturėjo, o išvykti iš šalies buvo nusprendęs dar prieš sužinodamas, kad juo domisi policija. Pareiškėjas nenurodė daugiau jokių neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, kuriuos būtų galima vertinti kaip persekiojimo ar smurto veiksmus. Iš Gruzijos pareiškėjas, jo paties teigimu, išvyko, nes jam „atsibodo taip gyventi“. Pareiškėjo prašymas atitinka akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį apibrėžimą, pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento sprendimu jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį. Pareiškėjo skunde pateikta melaginga informacija apie persekiojimą tik įrodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, turėdamas tikslą įteisinti savo buvimą Lietuvoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas sprendime nurodė, jog iš pareiškėjo skundo ir 2011 m. gegužės 25 d. pirminės apklausos protokolo Nr. 1TĮ-22(RN) (asmens byla, b. l. 24-29) matyti, kad pareiškėjas T. A. yra gruzinų tautybės. Jo veikla nebuvo nukreipta prieš Gruzijos Respublikos valdžią, nes, pasak paties pareiškėjo, jis padėjo būtent gruzinų partizanams, pirkdamas jiems maisto. Realiai pareiškėjui grasinta nebuvo. Iš savo kilmės valstybės – Gruzijos Respublikos pareiškėjas išvyko tik todėl, kad jis „norėjo gyventi savo gyvenimą“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjo prašymas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 1 dalį, pagal kurią akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – yra toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Įstatymo 77 straipsnio 2 dalimi, kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį, Migracijos departamento sprendimu jam nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį. Todėl Migracijos departamento 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimas Nr. (15/6-10)15PR-251 laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas T. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (15/6-10)15PR-251 ir įpareigoti Migracijos departamentą tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
Pareiškėjas nurodo, kad savo kilmės valstybėje jis buvo ir bus persekiojamas Abchazijos policijos dėl pagalbos, teiktos gruzinų partizanams 2008-2011 metais. Abchazijos regione politinė valdžia priklauso ne gruzinams, o rusų tautybės asmenims. Visuotinai žinoma, kad Rusija Abchazijos regione iki šiol turi labai didelę įtaką politikų rinkimuose. Rusijos biudžeto lėšomis remiamas Abchazijos regiono infrastruktūros kūrimas. Todėl pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas būtent valdžios vykdomu persekiojimu. Pareiškėjo nuomone, jo prieglobsčio prašymas negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, jog ištyrus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įvertinus Migracijos departamento surinktą informaciją, buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas neatitinka tikrovės. Todėl, vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsniu, visi pareiškėjo pateikti duomenys, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, buvo atmesti ir nenagrinėjami. Pareiškėjas nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvai neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčijo Migracijos departamento 2011 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. (15/6-10)15PR-251, kuriuo nuspręsta nesuteikti Gruzijos piliečiui T. A. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įsigaliojus šiam sprendimui išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Gruziją (b. l. 2-4). Tokį sprendimą atsakovas priėmė nustatęs, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį akivaizdžiai nepagrįstas, nes pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, Migracijos departamento sprendimu užsieniečiui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga bei atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį (Įstatymo 77 str. 2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 1 dalį akivaizdžiai nepagrįstas prašymas suteikti prieglobstį – toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Pirmosios instancijos teismas atsakovo padarytas išvadas pripažino teisingomis ir tinkamai pagrįstomis Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bei pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas skundas pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str. 1 d.). Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus ir įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 punktai). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytų taisyklių. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas atsakovo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tame tarpe ir pareiškėjo prašyme bei jo pirminės apklausos protokole nurodytas aplinkybes. Teismo sprendime padarytos išvados pagrįstos įrodymų vertinimu ir susietos su konkrečių teisės normų taikymu. Teisėjų kolegija sutinka su įrodymų vertinimu ir jais remiantis padaryta išvada, kad pareiškėjo veikla jo kilmės valstybėje nebuvo nukreipta prieš Gruzijos Respublikos valdžią, jokių realių grasinimų jam nebuvo, o iš Gruzijos Respublikos jis išvyko tik todėl, kad, kaip pats nurodė, ,,norėjo gyventi savo gyvenimą“. Pareiškėjo pateikta informacija apie jo tariamai 2008 – 2011 metais teiktą pagalbą D. S. vadovaujamai partizanų grupei ,,Miško broliai“ neatitinka faktinių duomenų, kadangi ši partizanų grupė dar 2004 metų sausio mėnesį buvo panaikinta (Prieglobsčio byla GEO 0360, b. l. 66-73, 74-80).
Apeliacinio skundo teiginys, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais konkrečiais argumentais, todėl patikrinusi bylą, teisėjų kolegija jį atmeta.
Be to, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro buvo gauta informacija, jog pareiškėjas T. A. pripažino pirminės apklausos metu pateikęs melagingus asmens anketinius duomenis (šiai tarnybai nurodė esąs Gruzijos Respublikos pilietis E. N., g. 1976-04-24) ir išreiškė norą kaip galima greičiau grįžti į Gruzijos Respubliką (b. l. 42). Ši aplinkybė taip pat duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
pareiškėjo T. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.