- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1340-633/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00120-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- K. A.
- Advokatai
- Laimutis Ramanauskas
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei E. V. ir jos atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. V. ieškinį atsakovui K. A. dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :
1. Ieškovė E. V. (toliau ir – ieškovė), patikslinusi parengiamajame posėdyje, byloje prašo teismą – pakeisti 2018 m. lapkričio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą ieškovės ir atsakovo sutartį dėl buvusios jų santuokos nutraukimo pasekmių ir padidinti sutartimi nustatytą iš skyriumi nuo nepilnamečio vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nepilnamečio vaiko, vaiko), gyvenančio tėvo, atsakovo K. A. (toliau ir – atsakovo), išlaikymą šiam vaikui periodinėmis išmokomis nuo 100 Eur iki 250 Eur/mėn. nuo ieškovės kreipimosi šį teismą (2024 m. sausio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant dėl infliacijos šalies Vyriausybės nustatyta tvarka, jai, ieškovei, palikti uzufrukto teisę į šias vaiko išlaikymo lėšas.
2. Atsakovas K. A. priešinių reikalavimų ieškovei byloje nepareiškė.
II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
3. Ieškinyje nurodė ir papildomai teismo posėdyje ieškovė E. V. paaiškino, kad atsakovas yra vaiko tėvas, nutraukiant jų santuoką teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau ir – ginčo sutartimi) sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ja, ieškove, atsakovas visą šį laiką gyvena skyriumi nuo vaiko, sutartimi nustatyto išlaikymo jam nemoka (neteikia), todėl yra įsiskolinimas atsakovo už jį vaiko išlaikymo naštą vykdančiam Valstybės socialinio draudimo fondui (toliau ir – VSDF). Ji yra sukūrusi naują santuoką, kurioje gimusį turi dar vieną mažametį vaiką išlaikytinį, atsakovas jos žiniomis taip pat turi antrą išlaikytinį jaunesnio amžiaus vaiką dabartinėje savo faktinėje (sugyventinių) šeimoje. Po ginčo sutarties sudarymo praėjus jau maždaug 5,5 m. laikui vaiko išlaikymui atsirado papildomų poreikių jo sveikatos priežiūrai, taip pat esminių naujų poreikių kasdienėms išlaidoms maistui, aprangai bei avalynei, taip pat ugdymui ir lavinimui (tiek formaliam, tiek ir neformaliam) : vaikas ženkliai paaugo, pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, jam tapo reikalingas mobilaus ryšio telefonas, internetas bei kompiuterinė įranga ugdymuisi namuose, vaikui buvo naujai diagnozuoti nuolatinių papildomų išlaidų reikalaujantys sveikatos sutrikimai (alerginė astma, adenoidų hiperplazija, alerginis rinitas ir kt.), kurių sudarant ginčo sutartį nebuvo (patiriamos papildomos išlaidos kelionėms į sveikatos priežiūros įstaigas, medikamentams, vitaminams, maisto papildams ir kt.), per šį laiką taip pat reikšmingai padidėjo vaikui, kaip jos dabartinės šeimos nariui, tenkanti naudojamo sutuoktinio motinos suteiktos jų šeimai panaudos pagrindu būsto išlaikymo, įskaitant komunalines paslaugas, išlaidų dalis, sūnus taip pat dalyvauja mokamame (atstovų pagal įstatymą lėšomis) neformaliame ugdyme, lankydamas šachmatų mokyklą bei nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio pradėsiantis lankyti muzikos mokyklą rajono centre. Dėl šių aplinkybių bei ir dėl ženkliai padidėjusių išlaidų (prekių ir paslaugų kainų) vaiko poreikiams patenkinti, ginčo sutartimi nustatytas tėvo išlaikymas yra jau aiškiai per mažas, nebeatitinka realių vaiko poreikių, todėl turėtų būti padidintas, išlaikant vienodą vaiko išlaikymo naštą tarp abiejų tėvų (ją dalinant pusiau), šiuo metu išlaikyti vaiką jai finansiškai padeda jos dabartinis sutuoktinis. Tiek atsakovo, tiek jos pačios darbingumas nuo ginčo sutarties sudarymo esmingai nepasikeitė, asmeninė padėties pokyčiai maždaug vienodi (abu sukūrę naujas šeimas, kuriose gimę po vieną panašaus amžiaus kitą išlaikytinį), tačiau yra pagerėjusi atsakovo turtinė padėtis – jis gauna maždaug dvigubai didesnes pajamas, nei gaudavo santuokos nutraukimo laikotarpiu dirbdamas Lietuvoje už artimą minimaliai mėnesinei algai (toliau ir – MMA) atlyginimą, jos turtinė padėtis taip pat kiek pagerėjo – ji pradėjo savarankiškai vykdyti individualią darbinę veiklą ir gauna artimas 1 MMA (iki mokesčių) mėnesines pajamas (ginčo sutarties sudarymo metu ji nedirbo ir pajamų negavo). Nepilnametis vaikas turi papildomų poreikių jo sveikatos priežiūrai dėl naujai jam diagnozuotų sveikatos sutrikimų, specialiųjų poreikių neturintis. Jos, ieškovės, paskaičiavimu nepilnamečio vaiko būtinųjų ir kitų įprastinių (be prabangos ir pan.) poreikių normaliam patenkinimui 1 mėnesiui šiuo metu, kaip detalizuota pagal atskiras poreikių sritis ieškinyje bei jos, ieškovės, patikslinta parengiamajame posėdyje, reikia apie 600 Eur/mėn., vaikui valstybės mokama socialinė išmoka šiuo metu sudaro apytiksliai 96 Eur/mėn. Nepaisant aplinkybės, jog ji vykdanti kasdienę vaiko globą ir priežiūrą, ji ir toliau prisiimanti pusę šio vaiko išlaikymo naštos sau ir iš skyriumi gyvenančio tėvo (atsakovo) prašanti vaiko išlaikymui ginčo sutartimi nustatytas išmokas padidinti iki maždaug ½ dabartinių jo poreikių, įskaičius vaikui valstybės mokamą socialinę išmoką („vaiko pinigus“). Ji pati esanti visiškai darbinga, turi įgijusi profesinį išsilavinimą ir kirpėjos specialybę, nuo 2022 m. pabaigos vykdo individualią darbinę veiklą, iš kurios jos gaunamos pajamos šiuo metu yra maždaug 750-800 Eur/mėn. (po mokesčių) bei VSDF mokamas už atsakovą išlaikymas jų bendram vaikui 99 Eur/mėn. Ji pati nei nekilnojamo turto, nei transporto priemonių, nei santaupų neturinti, gyvenanti su šeima sutuoktinio motinos suteiktos panaudos pagrindu privačiame gyvenamajame name kaimo vietovėje, kurio išlaikymas, įskaitant komunalines paslaugas, sudaro maždaug 100 Eur/mėn. Ieškovės žiniomis, atsakovas, jų bendro vaiko tėvas, taip pat yra visiškai darbingas, įgijęs nepilną pradinį išsilavinimą, jos žiniomis dirba nuolatinį nekvalifikuotą darbininko darbą ir gauna darbo užmokestį, taip pat gauna gyvenamosios vietos valstybėje (Vokietijoje) jo santuokoje gimusiam vaikui (antrajam išlaikytiniui) skiriamą ir mokamą socialinę išmoką, kuri yra didesnė nei analogiška Lietuvoje, kurią ji gauna savo antram išlaikytiniui, nekilnojamo turto, transporto priemonių, jos žiniomis, ir atsakovas neturintis. Jos, ieškovės, vertinimu, atsakovas yra pajėgus be neproporcingos žalos sau ir antrajam savo išlaikytiniui mažamečiui vaikui teikti jos prašomas didinti iki 250 Eur/mėn. periodines išmokas, nes yra visiškai darbingas, neseno amžiaus, gali dirbti ir gauti reikiamas tam pajamas.
4. Atsakovas K. A. parengiamajame posėdyje pareiškė, jog su ieškovės reikalavimu sutinkantis iš dalies – sutinkantis be tolimesnio ginčo, kad ginčo sutartimi nustatyta jo su ieškove vaiko išlaikymo prievolė jam būtų padidinta nuo 100 Eur iki 200 Eur/mėn., likusioje dalyje ieškinį prašantis atmesti, kadangi teikti vaikui didesnio dydžio išlaikymą jis neišgalintis dėl nepakankamos tam savo turtinės padėties - jo iš darbo santykių šiuo metu gaunamos pajamos yra maždaug 1800 Eur/mėn. (po mokesčių), o išlaidas mėnesiui sudaro 880 Eur nuomojamo pagal sutartį iš privataus asmens dalies (aukšto) gyvenamojo namo nuomai (įskaitant komunalines paslaugas), taip pat išlaidos jo dabartinės faktinės šeimos ūkio bei šioje šeimoje gimusio mažamečio vaiko išlaikymui (jo sugyventinė auginanti jų vaiką, nedirbanti ir pajamų negaunanti). Todėl ieškovės reikalavimas, jo, atsakovo, vertinimu, neatitinka jo turtinės padėties ir realių galimybių (neproporcingai viršija jas, nepaliekant pakankamai lėšų jam pačiam pragyventi bei bent būtinąja dalimi išlaikyti savo antrąjį vaiką). Ieškovės nurodytų byloje aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas keisti ginčo sutartį ir padidinti vaikui išlaikymą (padidėjimo išlaidų vaiko ugdymui ir lavinimui, sveikatos priežiūrai, maistui, aprangai ir kt. poreikių tenkinimui, taip pat ieškovės dabartinio sutuoktinio prisidėjimo prie vaiko išlaikymo fakto), iš esmės neginčijantis (pripažįstantis). Jis esantis visiškai darbingas, įgijęs pradinį išsilavinimą, profesijos neturintis, jis dirbantis Vokietijoje pilną darbo dieną (40 val. per savaitę) ir daugiau galimybių padidinti savo pajamas ir didesne apimtimi patenkinti vaikų poreikius, mano, neturintis.
5. Teikianti byloje išvadą valstybės institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą dėl byloje iškelto ginčo, kuria ieškovės reikalavimą didinti išlaikymą bylos šalių vaikui įvertino kaip teisėtą ir pagrįstą bei atitinkantį šio vaiko geriausią interesą iš tėvų gauti ne tik jų būtiniausius, bet pagal galimybes (proporcingai) ir kitus poreikius atitinkantį išlaikymą iš abiejų savo tėvų, savo ruožtu lig šiol buvusį ginčo sutartimi nustatytą išlaikymą vaikui įvertino kaip akivaizdžiai neužtikrinantį net būtiniausių jo poreikių patenkinimą. Institucija taip pat patvirtino, kad ieškovė tinkamai vykdo tėvų valdžią vaikui, yra sudariusi geras sąlygas jo vystymuisi, ugdymui, įgimtų ir įgytų gebėjimų puoselėjimui, socialinė aplinka saugi ir palanki, pats vaikas lanko bendrojo lavinimo mokyklą, specialiųjų poreikių neturi.
6. Per vaiko teisių apsaugos instituciją byloje išklausytas nepilnametis vaikas nurodė, kad yra visiškai patenkintas savo gyvenimo, ugdymo ir kt. sąlygomis motinos namuose, kad myli mamą, su tėvu šiuo metu nebendrauja (bendravo nebepamenantis kada), patvirtino, kad lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus mokykloje po pamokų, dėl poreikio didinti jo išlaikymui paskirtinas iš tėvo išmokas nuomonės neišsakė.
II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.
7. Vaikas E. A. gimė (duomenys neskelbtini) tėvams esant santuokoje, atsakovas yra jo biologinis tėvas, vaikas šiuo metu yra kiek daugiau nei 7,5 m. amžiaus, iš prigimties buvo sveikas, šiuo metu (2020 – 2024 m. m. laikotarpiu) jam diagnozuoti lėtiniai sveikatos sutrikimai - (duomenys neskelbtini) vaikas ugdomas pagal bendrojo lavinimo programas (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, taip pat dalyvauja neformaliame ugdyme : lanko šachmatų mokyklą (mokestis – 25 Eur/mėn.), nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. lankys (duomenys neskelbtini) (numatomas mokestis apie 60 Eur/mėn.), taip pat ugdymo įstaigos sporto ir šokių būrelius (mokesčių nėra), specialiųjų poreikių neturi, tačiau turi papildomų poreikių sveikatos priežiūrai dėl naujai diagnozuotų aukščiau išvardintų sveikatos sutrikimų. 2018 m. lapkričio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ginčo sutartimi nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta pas motiną, ieškovę, o iš skyriumi gyvenančio tėvo, atsakovo, nustatytas jam, vaikui, išlaikymas periodinėmis 100 Eur/mėn. išmokomis, taikant indeksaciją dėl infliacijos.
8. Vaiko motina, ieškovė E. V., gyvena su nepilnamečiu vaiku, vykdo nuolatinę kasdienę jo globą ir priežiūrą (sveikatos, ugdymosi ir kt.), sukūrusi naują šeimą, yra visiškai darbinga, įgijusi vidurinį ir profesinį išsilavinimą bei kirpėjos profesiją, nuo 2022 m. lapkričio 7 d. vykdo individualią darbinę veiklą, deklaruojamos darbo pajamos – maždaug 750-800 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius, „į rankas“), kitos pajamos – 99 Eur išlaikymas sūnui, mokamas valstybės iš VSDF už išlaikymo vaikui neteikiantį atsakovą, taip pat socialinė išmoka vaikui („vaiko pinigai“) – 96 Eur/mėn. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, - su dabartine šeima gyvena sutuoktinio motinos jų šeimai panaudos pagrindu suteiktame būste (nuosavame name kaimo vietovėje), būsto išlaikymo kaštai, įskaitant komunalines paslaugas, sudaro maždaug 100 Eur/mėn. Nekilnojamo turto bei Kelių transporto priemonių registrų duomenimis ieškovė tokio nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi. Ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – jos dabartinėje šeimoje (duomenys neskelbtini). gimusį sūnų T. V.. Papildomi, fakultatyvūs ar alternatyvūs šaltiniai vaikui išlaikyti bylos duomenimis pas jų motiną, bylos ieškovę E. V. nėra nustatyti, sutuoktinio pajamos sudaro apie 1100 Eur/mėn. (po mokesčių), ieškovės dabartinė turtinė padėtis pagal bylos duomenis (maždaug 500 Eur pajamų vienam šeimos nariui (ieškovei, jos sutuoktiniui ir dviem mažamečiam vaikams) pripažįstama pakankamai sunkia (pajamos arti valstybės pripažįstamų minimaliomis), - ženkli dalis vaiko E. A. poreikių patenkinama iš jo išlaikymo pareigos neturinčio ieškovės dabartinio sutuoktinio pajamų ir kitokios teikiamos ieškovei ir šiam vaikui pagalbos.
9. Atsakovas K. A. yra dar santykinai jauno 30 m. ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. lapkričio 11 d. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) rūšiavimo/kiemo/gamybos darbininku, vidutinis darbo užmokestis – maždaug 2100 Eur/mėn. (po mokesčių, „į rankas“), duomenų apie kitas galimas pajamas byloje (viešuose registruose) nėra, o duomenų apie socialines išmokas dabartinei jo šeimai, įskaitant išmokas antrajam vaikui, (duomenys neskelbtini) jis, atsakovas, pagal teismo reikalavimą nepateikė. Atsakovas sukūręs naujus šeimos santykius su dabartine sugyventine, turi dar vieną šioje faktinėje šeimoje (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų L. A.. Atsakovas nuosavybės teise transporto priemonių ir nekilnojamo turto taip pat neturi, - gyvena su dabartine savo faktine šeima iš privataus asmens nuomojamame būste – 85 kv. m. ploto dalyje gyvenamojo namo, būsto nuomos, įskaitant komunalines paslaugas, išlaidos sudaro 880 Eur/mėn. Atsakovo turtinė padėtis šiuo laikotarpiu pagal bylos duomenis teismo vertinama patenkinama (maždaug 700 Eur/mėn. pajamų vienam šeimos nariui), o sulyginus duomenis apie abiejų bylos šalių turtinę padėtį ir darbinį potencialą tarpusavyje, akivaizdu, jog jie yra iš esmės panašūs (atsakovo didesnes pajamas iš darbo santykių atsveria didesnės išlaidos būstui), todėl nesudaro faktinio pagrindo nukrypti nuo įstatymu preziumuojamo tėvų pareigų vaikui lygybės principo ir vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų skirstyti (nustatyti) nevienodai. Kita vertus, teismas sprendžia, jog atsakovo sunkios materialinės padėties, kuriai būtų aiškiai neproporcinga padidinti vaiko išlaikymo prievolės naštą, aplinkybė byloje nėra nustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 179, 185 straipsniai), atsakovas, kuriam teko tokio įrodinėjimo našta, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neįrodė, atsakovo materialinė padėtis (gerovė) ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti pripažįstamos pakankamomis išlaikyti ne tik save, bet ir abu savo nepilnamečius vaikus (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai), bent jau būtinųjų jų poreikių patenkinimo apimtimi, juolab, kad tarp ieškovės prašomo ir atsakovo be ginčo sutinkamo vaiko išlaikymo dydžių tėra 50 Eur/mėn. skirtumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad esmingai pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko poreikių ženklus padidėjimas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų (nagrinėjamu atveju – ieškovė) gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, taigi ir dėl sutartimi nustatyto išlaikymo vaikui padidinimo, o savo ruožtu teismas turi teisę atitinkamą sąlygą (-as) pakeisti, vadovaudamasis prioritetiškai gintinu geriausiu nepilnamečio vaiko interesu (CPK 538 straipsnio 5 dalis).
11. Kaip aukščiau jau buvo minėta, CPK 178 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovė ieškinyje) ar atsikirtimuose (šiuo atveju atsakovas atsikirtimuose ieškiniui). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, o taip pat dėl objektyvaus poreikio ir pagrindo tokį išlaikymą didinti/mažinti, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). Būtent atsakovui taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ieškiniu prašomos padidinti ir naujai nustatyti išlaikymo prievolės dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėm ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams ar pažeidžia kitų galimų jo išlaikytinių interesus. Teismo jau aukščiau buvo konstatuota (punktas 7), jog po ginčo sutarties patvirtinimo, praėjus 5,5 m. laikotarpiui ir atsižvelgiant į vaiko amžiaus, sveikatos būklės bei ugdymosi procesų (įskaitant neformalųjį ugdymą) pokyčių sąlygotus pasikeitimus jo poreikiuose, iš esmės ir nepilnamečio vaiko nenaudai pasikeitė iš dalies jau ginčo sutarties sudarymo (patvirtinimo) metu egzistavę aplinkybės (skyriumi gyvenančio tėvo teikiamo išlaikymo vaikui neatitikimas faktiniams jo, vaiko, poreikiams), todėl egzistuoja faktinis pagrindas keisti ginčo sutarties sąlygą dėl skyriumi gyvenančio tėvo vaikui teikiamo periodinėmis išmokomis išlaikymo ir šį išlaikymą (išmokas) padidinti proporcingai vaiko išlaikymo poreikių pokyčiui ir tėvo turtinei padėčiai bei galimybėms, įskaitant ir potencialias. Be to, kad objektyviai egzistuoja pagrindas vaiko išlaikymo didinimui (ženkliai padidėjo jo poreikiai) pripažįsta tiek išvadą dėl ginčo teikianti valstybės institucija, tiek iš esmės ir pats atsakovas.
IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
12. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius (jų pokytį) bei tėvo galimybes ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, t. y. visos abejonės, neaiškumai aiškinami būtent vaiko naudai.
13. Teismas, iš esmės pritardamas ieškovės pozicijai, sprendžia, kad jos parengiamajame posėdyje patikslinti šios dienos vaiko poreikiai tėvų išlaikymui (apie 600 Eur/mėn.) yra iš esmės pagrįsti tiek pagal teismo siūlymą ieškovės bylon pateiktais įrodymais, tiek visuotinai žinomomis aplinkybėmis apie tokio amžiaus vidutinių poreikių vaikų, neturinčių specialiųjų poreikių, išlaikymo apytiksliais kaštus, kurie nagrinėjamu atveju nesiekia 1 MMA (atskaičius mokesčius) ir kurių nereikėtų byloje įrodinėti papildomai (CPK 179 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas). Teismo vertinimu, iš esmės atitinka bylos duomenis bei aukščiau minėtą kaip visuotinai žinomą vidutinių, apytikslių kaštų kriterijų ieškovės ieškinyje nurodytos bei parengiamajame posėdyje papildomai patikslintos kaip faktinės mėnesinės išlaidos vaiko poreikių tenkinimui, ši suma vertintina kaip patenkinanti iš esmės visus vaiko poreikius, t. y. tiek būtinuosius, tiek papildomus sveikatos priežiūrai, tiek ir visus kitus protingu mastu. Teismo vertinimu, bylos duomenimis tiek pačios ieškovės, tiek ir atsakovo pajamos ir dabartinė turtinė padėtis visumoje (galimybės) bei ir jų kiekvieno potencialas šias galimybes plėsti (didinti), atsižvelgiant į jų išsilavinimą, gyvenamąją vietą, darbo užmokesčio kilimo tendencijas ir tempus, pripažįstami nors ir ribotais, tačiau visgi pakankamais aptariamus poreikius patenkinti visa apimtimi, tačiau įskaičius valstybės mokamą socialinę išmoką vaikui („vaiko pinigus“), todėl teismas sprendžia orientuotis į vaiko ne tik būtinuosius, bet ir kitus, įskaitant papildomus sveikatos priežiūrai, poreikius, jų patenkinimo būtinybę, šiuos poreikius visumoje įvertindamas maždaug 500 Eur/mėn. (po socialinės išmokos vaikui įskaitymo).
14. Ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę ir vėl kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo (padidinamo) išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir objektyviai gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčių save dar išsilaikyti mažamečių vaikų - jų prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.
15. Teismas toliau sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje iš pripažintinų pagrįstais apytikslės faktinių vaiko poreikių sumos (600 Eur) pagal šalies kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką ginčų dėl vaikų išlaikymo bylose, kuomet tėvų galimybės pripažįstamos ribotomis, turi būti atimti (įskaityti) vaiko motinai (ieškovei) mokamos valstybės socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms lėšų suma („vaiko pinigai“), kas šiuo metu sudaro apytiksliai 96 Eur (duomenys apie socialines išmokas ieškovei bei šalių pripažinti faktai – CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu tarp vaiko tėvų paskirstytina maždaug 500 Eur (600 Eur – 96 Eur) vaiko išlaikymo našta. Kadangi teismas šioje byloje nenustatė pakankamo faktinio pagrindo nukrypti nuo tėvų lygios prievolės išlaikyti vaikus principo (punktas 9), to beje nereikalavo ir šalys, šiuo atveju iš atsakovo priteistina vaikui išlaikyti suma, pakeičiant ginčo sutartį, nustatytina periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. (500 Eur : 2) kiekvienam iš jų. Padarytų išvadų pagrindu ieškovės byloje parengiamajame posėdyje patikslintas ieškinys patenkintinas visiškai.
16. Teismas vertina nepagrįstu atsakovo atsikirtimą ieškiniui aplinkybėmis dėl antrojo išlaikytinio jam gimimo bei dėl pastarojo vaiko (E. A.) išlaikymo įsiskolinimu VSDF, kuris susidarė išimtinai dėl paties atsakovo nepakankamo rūpestingumo ir neatsakingumo – objektyvių kliūčių teikti ginčo sutartimi nustatytą išlaikymą vaikui teismas nenustatė, tokių atsakovas ir neįrodinėjo. Jis taip pat byloje neįrodė, kad išlaikymo padidinimas nepilnamečiui vaikui aukščiau sprendžiamu mastu (iki 250 Eur/mėn.) yra neproporcingas jo, atsakovo, galimybėms ir (ar) pažeidžia jo antrojo vaiko išlaikytinio teisę į jo, kaip tėvo, išlaikymą – teismo vertinimu, atsakovo amžius, darbingumas ir jo potencialas, šiuo metu gaunamos pajamos leidžia jam teikti išlaikymą abiem savo vaikams, darant prielaidą, jog antrojo išlaikytinio poreikiai nėra didesni nei pirmojo, dėl kurio sprendžiama byloje (atsakovas tokios aplinkybės byloje taip pat neįrodinėjo), kadangi tokio masto vaikų išlaikymo suma tesudaro dar kiek mažiau nei ¼ jo pajamų. Kita vertus, teismui kelia abejonių atsakovo naudojamo būsto nuomos racionalumas – vargu ar protinga ribotas pajamas turinčiai 3 asmenų šeimai (duomenys neskelbtini) nuomotis 85 kv. m. ploto būstą, tikėtina, kad, anot ieškovės, su atsakovu gyvena daugiau asmenų nei dabartinės jo šeimos nariai, todėl tikrovėje jam tenkanti šio būsto nuomos našta turėtų būti vertinama mažesne nei deklaruota sutartyje (ja turėtų dalintis visi būste gyvenantys asmenys), o priešingu atveju, abiejų nepilnamečių išlaikytinių interesai reikalauja ieškoti galimybių pasitenkinti mažesnio ploto ir (ar) dėl kitų priežasčių pigesnio būsto nuoma.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
17. Bylos duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas asmeniškai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, jų, veikdami dispozityviai, nepagrindė ir tokių atlyginimo priteisimo iš priešingos ginčo šalies nagrinėjant bylą teismo posėdyje neprašė (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidos tarp nagrinėjamos bylos šalių nepaskirstomos.
18. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 40 Eur (250-100) Eur x 12 mėn. x 0,03 x 0,75) nesumokėto žyminio mokesčio už materialųjį turtinį reikalavimą priteisti (padidinti) vaikui išlaikymą (pagal faktiškai papildomai priteisiamą (padidinamą) sumą), nuo kurio mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, tačiau nėra atleistas atsakovas; b) 332,42 Eur išlaidų už ieškovei byloje suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos pirminis ieškinio reikalavimas patenkinamas maždaug 83 proc. dalimi, tai būtent 83 proc. aptariamų (valstybės teisinės pagalbos) išlaidų valstybei privalo atlyginti nuo tokių išlaidų mokėjimo prievolės įstatymu neatleistas atsakovas, kas šiuo atveju sudaro 275,90 Eur, o likusi (tenkanti ieškovei) jų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307, 376 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti dalinai.
Iš dalies pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą tarp ieškovės E. V. ir atsakovo K. A. sudarytą sutartį dėl jų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nustatyti (priteisti) iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo vaikui sūnui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), - periodinėmis išmokomis po 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 19 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.
Nepilnamečio vaiko E. A. išlaikymo lėšų uzufruktoriumi toliau palikti ieškovę E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt eurų (40 Eur) bylinėjimosi išlaidų – nesumokėto žyminio mokesčio, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis).
Priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 90 ct. (275,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo dalį dėl sutarties pakeitimo ir išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis padidinimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.