Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės D. M. (E.) atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovui R. E., jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Dianos (M.) E. ieškinį atsakovui R. E., tretiesiems asmenims J. P., UAB „Apskaitos tikslas“ dėl santuokinio turto padalijimo, atsakovo R. E. priešieškinį ieškovei Dianai (M.) E., tretiesiems asmenims J. P., UAB „Apskaitos tikslas“ dėl turto padalijimo ir skolų pripažinimo asmenine prievole, trečiojo asmens su savarankiškai reikalavimais UAB „Apskaitos tikslas“ ieškinį ieškovei D. M. (E.), atsakovui R. E. bei trečiajam asmeniui J. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismas 2013-12-30 nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimą ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (V tomas, b. l. 82-85).

Tretysis asmuo J. P. bei trečiojo asmens UAB „Apskaitos tikslas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, jog prievolės UAB „Apskaitos tikslas“ ir J. P. yra solidarios, kadangi pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, paskolos paimtos šalims gyvenant kartu, byloje nėra įrodymų, jog ieškovė už gautus pinigus pirko kažkokius daiktus sau. Pinigai panaudoti konkrečiai taip, kaip nurodyta sutarčių paskirtyje. Nurodė, jog apie paimtą paskolą iš P. atsakovas žinojo, kadangi už paskolą nupirktas automobilis Audi A6, kurį naudojo atsakovas.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2008 m. birželio mėnesį pirko iš ieškovės ir atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sudarant sandorį dalyvavo abu sutuoktiniai, butas nupirktas už 160000,00 Lt. Kadangi liudytojas neturėjo pinigų buto remontui, paprašė, jog buto kaina būtų nurodyta didesnė, o bankui pervedus pinigus ieškovei ir atsakovui, atsakovas grąžintų liudytojui dalį pinigų. Ieškovė neprieštaravo, jog abiems sutuoktiniams bus pervesta skirtinga pinigų suma, neprieštaravo, jog atsakovas įsipareigojo grąžinti dalį pinigų liudytojui, žinojo, jog dalį pinigų atsakovas grąžino liudytojui.

Liudytoja L. E. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovo mama. Nurodė, jog gavo palikimą po savo mamos mirties, todėl skolindavo sūnui pinigus. A. A6 pirkimui atsakovo mama paskolino 10000,00 Lt, mašiną pirko 2008 m. Vėliau atsakovas pardavė mašiną liudytojai už 5000,00 Lt, mašinos varikliui užkalus, automobilis buvo parduotas. Kitos dvi mašinos P. ir A. 100 yra nevažiuojančios, stovi liudytojos kieme. Paaiškino, jog žinojo, jog ieškovė buvo išvykusi į kelionę su K., su atsakovu nėra niekada važiavusi atostogauti. Už buto, esančio Šilutėje, pardavimą pinigus pasidalino sąžiningai, pasirašė dokumentą. Buto pirkimui Šilutėje liudytoja davė 10000,00 Lt atsakovui, kadangi pinigų prašė atsakovas. Visais kartais pinigus skolindavo duodama pinigus į rankas, jokiais kitokiais būdais neįformindavo.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2009 m. rudens buvo UAB „Apskaitos tikslas“ direktorius, dabar jau 3-4 metai jau nebėra direktorius. Įmonė teikdavo buhalterinės apskaitos paslaugas. Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, 2006 m. buvo užsiregistravęs pažinčių svetainėje, ieškovė jam parašė, pradėjo bendrauti, kai grįžo į Lietuvą 2008 m. liepos mėnesį, pradėjo gyventi kartu su ieškove nuomojamame bute. Direktoriumi tapo ieškovės sprendimu. Turi aukštesnįjį išsilavinimą, iki tapdamas UAB „Apskaitos tikslas“ direktoriumi, dirbo plataus profilio darbininku Norfos mažmenoje. Ieškovę dėl nesumokėtų skolų paduoti į teismą pasiūlė advokatas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tarp šalių nutraukta 2008-10-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą pasidalino: D. E. asmeninės nuosavybės teise atiteko automobilis R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 17000,00 Lt vertės; R. E. asmeninės nuosavybės teise atiteko automobilis P. 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt vertės; automobilis A. A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 22000,00 Lt vertės; automobilis A. 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pareiškėjai neturėjo, todėl jo padalijimo klausimo nesprendė (I tomas, b. l. 29-30). Trečiojo asmens J. P. prašymu 2010-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismas atnaujino procesą dalyje dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

Ginčo tarp šalių dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo nėra, kadangi abi šalys pripažino, jog bylos nagrinėjimo laikotarpiu daiktai yra nusidėvėję, kai kurie daiktai jau nebėra išlikę, todėl neregistruotinų kilnojamųjų daiktų padalijimo tarp šalių klausimas nespręstinas.

Ieškovė 2014-03-27 ieškinyje nurodo, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu įgijo transporto priemones: automobilius R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 17000,00 Lt vertės, P. 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5000,00 Lt vertės, A. A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 26000,00 lt vertės, A. 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3000,00 Lt vertės. Atsakovas pripažįsta, jog minėtos transporto priemonės buvo įgytos. Tarp šalių nėra ginčo dėl automobilių padalijimo, tačiau kilo ginčas dėl transporto priemonių verčių. Ieškovė prašo padalinti automobilius, nustatant jų vertes tokias, kokios buvo nurodytos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2008 m. nutraukiant santuoką bendru sutikimu. Nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų apie automobilių šiandienines vertes. Teismo posėdžio metu iš šalių paaiškinimų, liudytojos L. E. paaiškinimų bei byloje esančių nuotraukų nustatyta, jog automobiliai P. 306, A. 100 yra visiškai sugedę, nevažiuojantys, surūdiję. Automobilis A. A6 buvo parduotas L. E. už 5000,00 Lt (I tomas, b. l. 158). Atsakovas pateikė teismui transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog automobilį A. A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) L. E. pardavė S. B. 2011-02-15 už 500,00 Lt (V tomas, b. l. 129). Kadangi šalys neteikė teismui objektyvių įrodymų apie šalių turimų automobilių vertes, automobilis A. A6 parduotas dar 2011 m., gauti pinigai realizuoti, todėl realiai šalių valdomos transporto priemonės dalintos tarp šalių vadovaujantis tuo, kuri iš šalių kurias transporto priemones valdo, nenurodant transporto priemonių verčių bei nesprendžiant klausimo dėl kompensacijos.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog UAB „Apskaitos tikslas“ įregistruota 2005-01-05 (II tomas, b. l.27), nuo 2005-01-05 iki 2009-10-08 registruota UAB „Apskaitos tikslas“ direktorė D. M. (E. ), nuo 2009-10-08 iki 2011-11-22 registruotas direktorius R. K., nuo 2011-11-22 iki dabar bendrovės direktorė - D. M. (E.). Įstatinio kapitalo dydis 10000,00 Lt bei bendrovė yra įsteigusi 100 vnt. (vienos akcijos nominalios vertės 100 Lt) paprastųjų vardinių akcijų ir tai pagrindžia akcijų sertifikatas (II tomas, b. l. 28). Išraše pažymėta, kad bendrovė, siekdama tikslo gauti pelną, vykdo tokią ūkinę komercinę veiklą: apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais. Vieninteliu akcininku nuo 2005-01-05 yra įvardinta D. M. (E.) (II tomas, b. l. 6-7). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias nelygias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006;2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Ieškovė prašo padalinti UAB „Apskaitos tikslas“ akcijas tokia tvarka: atsakovui priteisiant 49 vnt. akcijų, kurių vertė 4900,00 Lt, ieškovei 51 vnt. akcijų, kurių vertė 5100,00 Lt. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, jog esant konfliktiniams santykiams tarp buvusių sutuoktinių, padalinus bendrovės akcijas po lygiai, bus paralyžiuotas bendrovės valdymas. Atsakovas prašo padalinti bendrovės akcijas lygiomis dalimis, kadangi siekia dalyvauti bendrovės valdyme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, jog nėra nustatyta byloje aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Be to įmonės įkūrimui šalys 2004 metais iš AB „Swedbank“ gavo 20000 Lt paskolą, 10000 Lt skyrė bendrovės steigimui, abu mokėjo bankui kredito įmokas. Atsakovo sumokėta paskolos dalis – 5269,11 Lt skola, 208,80 Lt delspinigių. Vadinasi abu prisidėjo prie bendrovės išlaikymo (III tomas, b. l. 132). Teismo nuomone, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų, jog padalinus bendrovės akcijas po lygiai, būtų padaryta žala bendrovei, sutriktų valdymas, todėl UAB „Apskaitos tikslas“ akcijos šalims dalintinos po lygiai – po 50 vnt. akcijų, kurių vienos vertė 100,00 Lt.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepagrįstai įgytus 28000,00 Lt už buto, esančio Šilutėje, pardavimą, bei 26000,00 Lt piniginę kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą, įsigyjant butą, esantį Šilutėje bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas pirktas už lėšas, gautas pardavus ieškovės mamos L. Š. dovanotą vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Likę pinigai panaudoti šeimos poreikiams. Atsakovas teigia, jog butas, esantis Šilutėje, garažas nupirktas už bendrus ieškovės ir atsakovo pinigus. Be to atsakovas nurodo, jog pinigų minėtam turtui pirkti paskolino atsakovo mama L. E.. Teismo posėdžio metu L. E. patvirtino, jog davė atsakovui 10000,00 Lt buto pirkimui Šilutėje. Be to nurodė, jog 1995 metais po giminaičio mirties Jungtinėse Amerikos Valstijose gavo palikimą, todėl turėjo pinigų ir visada rėmė sūnaus šeimą. Byloje pateikti raštai, sąskaitos išrašas patvirtina tiek liudytojos L. E., tiek atsakovo nurodytas aplinkybes, jog liudytoja turėjo pinigų (V tomas, b. l. 131-138). Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovė gavusi už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą 40000,00 Lt, pinigus panaudojo buto ir garažo pirkimui. Teismo nuomone, nėra pagrindo netikėti atsakovo ir liudytojos L. E. paaiškinimais, juo labiau, kai byloje nėra ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Iš bylos duomenų nustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2008-07-11. Teismo posėdžio metu liudytojas A. M., kuris pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog susitarė, jog buto pardavimo kaina - 160000,00 Lt. Sandorį sudarant dalyvavo abu sutuoktinai. Kadangi liudytojas buto pirkimui sudarė kredito sutartį su banku, bankas pervedė pinigus atsakovui ir ieškovei. Liudytojas patvirtino, jog ieškovė neprieštaravo, jog ieškovei ir atsakovui bus pervesta skirtinga pinigų suma, neprieštaravo, jog atsakovas gavęs pinigus į savo sąskaitą, dalį pinigų, tai yra, daugiau nei 10000,00 Lt grąžins liudytojui. Byloje esantis 2008-08-04 Garantinis raštas patvirtina atsakovo ir liudytojo A. M. nurodytas aplinkybes, jog po buto pardavimo gautos lėšos padalintos tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis ir pretenzijų nė viena šalis neturi (III tomas, b. l. 133). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimai dėl 28000,00 Lt ir 26000,00 Lt priteisimo iš atsakovo, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Ieškovė prašo padalinti skolas šalims po lygiai – sumokėti 3000,00 Lt skolą J. P. (kiekvienam po 1500,00 Lt), 61474,00 Lt skolą UAB „Apskaitos tikslas“ (kiekvienam 30737,00 Lt). Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, jog minėtas paskolas ieškovė pasiėmė be atsakovo sutikimo ir panaudojo savo asmeniniais tikslais. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai, prisiimdami ir vykdydami prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, privalo elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir priimdami ir vykdydami savo asmenines prievoles (Civilinio kodekso 3.109 straipsnis).

Byloje esančiame 2008-07-16 prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu, ieškovė ir atsakovas patvirtino, jog daugiau nei vienerius metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (I tomas, b. l. 3). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog santykiai su ieškove buvo nutraukti 2007 m. vasarą, kai ieškovė pradėjo nebegrįžti namo. Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. patvirtino, jog gyvendamas Jungtinėje Karalystėje nuo 2006 m. buvo užsiregistravęs pažinčių svetainėje, jam žinutę parašė ieškovė, todėl liudytojas ir ieškovė internetu bendravo iki 2008 m. liepos mėnesio, kai liudytojas atvažiavo į Lietuvą ir toliau tęsė bendravimą su ieškove. Iš minėtų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog šalių santykiai iki santuokos nutraukimo nebuvo geri, ir mažiausiai nuo 2007 m. vasaros negyveno santuokinio gyvenimo ir netvarkė bendro ūkio.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog tarp trečiojo asmens J. P. ir ieškovės D. M. (E.) 2008-03-15 sudaryta paskolos sutartis (I tomas, b. l. 40). Paskolos sutarties pagrindu ieškovei tretysis asmuo paskolino 3000,00 Lt sumą 1 metų laikotarpiui iki 2009-03-31. Ieškovė nurodo, jog už paskolą gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, konkrečiai automobiliui A. A6 pirkimui, kuriuo taip pat naudojosi ir atsakovas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatytos priešingos aplinkybės, Liudytoja L. E. patvirtino, jog davė 10000,00 Lt A. A6 pirkimui atsakovui, be to pats atsakovas patvirtino, jog gavo dalį pinigų iš savo mamos, o kitus buvo sutaupęs. Ieškovė teigia, kad iš P. pinigus skolinosi A. A6 pirkimui, tačiau keliose paskolos sutartyse sudarytose su UAB „Apskaitos tikslas“ taip pat nurodyta, jog pinigai skirti ir automobiliui A. A6 pirkimui. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė, kurios paskolos pinigai skirti automobiliui A. A6 pirkti. Atsakovas teismo pasėdžio metu nurodė, jog iki teismo posėdžių jam nebuvo žinoma apie ieškovės pasiskolintus pinigus nei iš J. P., nei iš UAB „Apskaitos tikslas“, kurie, ieškovės teigimu, panaudoti šeimos poreikiams. Byloje pateikta 2010-03-25 pretenzija, kurioje nurodyta, jog ieškovė, būdama vienintelė UAB „Apskaitos tikslas“ akcininkė, 2005- 2008 metų laikotarpiu yra pasiskolinusi ir negrąžinusi bendrovei 61474,00 Lt skolos (I tomas, b. l. 97). Iš UAB „Apskaitos tikslas“ ir D. E. skolos suderinimo akto matyti, jog 2005 m. paskolos sumą sudarė 3224,00 Lt, 2006 m. 14600,00 Lt, 2007 m. – 18300,00 Lt, 2008 m. – 25350,00 Lt.

Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Tokiu atveju atsakovė, siekdama, kad jos prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, bylos nagrinėjimo metu turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog šios paskolų sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog tiek paskolos sutartis su J. P., tiek su UAB „Apskaitos tikslas“ sudarytos sutartys tik su ieškove. Nėra įrodymų ir duomenų, jog atsakovas būtų pritaręs paskolų sutarčių sudarymui. Iš paskolų sutartyse nurodytų paskolų paskirties nustatyta, jog pinigai buvo paimti, siekiant nupirkti biuro baldus, įvairių paskolų dengimui apmokėti, kreditinių kortelių padengimui, kompiuteriui įsigyti, mašinoms įsigyti, baldams. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, jog pinigai panaudoti išimtinai tam, kaip nurodyta sutartyse, tačiau jokių rašytinių įrodymų, už kokią sumą, koks kiekis ir kur šiuo metu yra pirkti baldai, miegamojo spinta, koridoriaus baldai, nepateikta. Atsakovas paaiškino, jog UAB „Apskaitos tikslas“ patalpose pats įrengė vieną kambarį, kuriame stovėjo odiniai baldai, spintos, todėl tikėtina, jog už paskolintus pinigus buvo nupirkti būtent tie baldai. Sprendžiant iš to, jog ieškovė skolinosi pinigus keliems iš karto automobiliams pirkti, kreditinėms kortelėms padengti, kitoms paskoloms padengti, darytina išvada, jog paskolos sandoriai sudaryti ir lėšos panaudotos ne šeimos būtiniems poreikiams tenkinti, kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo pajamos buvo nedidelės. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsakovo paaiškinimus, jog nežinojo apie ieškovės paskolas, nesant byloje objektyvių įrodymų, jog paskolintos lėšos panaudotos išimtinai šeimos poreikiams tenkinti, darytina išvada, jog ieškovė sudarė paskolos sutartis be atsakovo sutikimo, panaudojo jas asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl solidari sutuoktinių atsakomybė negalima, nepaisant to, jog paskolos sutartys sudarytos santuokos metu (Civilinio kodekso 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis). Prievolės tretiesiems asmenims J. P. ir UAB „Apskaitos tikslas“ pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Apskaitos tikslas“ ieškinio

Byloje pateiktas trečiojo asmens UAB „Apskaitos tikslas“ ieškinys, kuriuo prašo solidariai priteisti iš ieškovės ir atsakovo 61474,00 Lt įsiskolinimą ir 6880,03 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismui 2013-12-30 nutartimi panaikinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-22 sprendimą, kuriuo trečiojo asmens ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir bylą grąžinus nagrinėti instancijos teismui iš naujo, trečiojo asmens ieškinio niekas nepalaikė, neprašė jo tenkinti. UAB „Apskaitos tikslas“ įregistruota 2005-01-05 (II tomas, b. l. 27), nuo 2005-01-05 iki 2009-10-08 registruota UAB „Apskaitos tikslas“ direktorė D. M. (E.), nuo 2009-10-08iki 2011-11-22 registruotas direktorius R. K., nuo 2011-11-22 iki dabar bendrovės direktorė D. M. (E.).Ieškinio pateikimo teismui dieną UAB „Apskaitos tikslas“ direktorius buvo R. K.. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K., negalėjo pagrįsti, kodėl kaip bendrovės vadovas teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti skolą iš ieškovės ir atsakovo, nors ieškovė iki 2009-10-08 bendrovės direktorė ir net buvo R. K. sugyventinė.

Šiuo atveju susidarė situacija, jog nuo 2011-11-22 iki šiandienos UAB „Apskaitos tikslas“ direktorė vėl yra D. M. (E.), kuri nagrinėjamoje byloje taip pat yra ieškovė. Teismas tinkamai pranešė trečiajam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, nebuvo pateikta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nenurodytos negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose priežastys, negauta pranešimų apie tai, ar tretysis asmuo palaiko savo reikalavimus ar jų atsisako. Ieškinys pasirašytas R. K., kuris nuo 2011-11-22 nebėra UAB „Apskaitos tikslas“ direktorius. Įstatyme numatyta, jog asmenys gali vesti savo bylas teisme patys ar per atstovus (Civilinio proceso kodekso 51 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kas atstovauja trečiojo asmens interesus. Esant tokiai teisinei situacijai, jog trečiojo asmens interesai nėra atstovaujami, ieškinys pasirašytas asmens, kuris bylos nagrinėjimo metu neturi teisės atstovauti trečiojo asmens interesų, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „Apskaitos tikslas“ ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys pateikė prašymus priteisti vieni iš kitų advokatų atlyginimo išlaidas ir pateikė išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis), todėl jų prašymai jas priteisti tenkintini proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 4520,00 Lt išlaidas bei sumokėtą 500,00 Lt žyminį mokestį. Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 8628,00 Lt advokato išlaidas bei 603,00 Lt sumokėtą žyminį mokestį. Patenkinus 20 procentų ieškinio, iš atsakovo ieškovei priteistina 904,00 Lt advokato išlaidų, 300,00 Lt žyminis mokestis. Patenkinus 80 procentų priešieškinio, atsakovui iš ieškovės priteistina 6902,00 Lt advokato išlaidų, 482,00 Lt žyminis mokestis. Trečiasis asmuo J. P. sumokėjo 131,00 Lt žyminį mokestį ir 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovės, pripažinus šias skolas asmeninėmis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą:

Priteisti ieškovei D. M. (E.) automobilį R. M., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui R. E. automobilius – P. 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti 61474,00 Lt dydžio prievolę UAB „Apskaitos tikslas“ ir 3000,00 Lt dydžio prievolę J. P. asmeninėmis ieškovės D. M. prievolėmis.

Priteisti ieškovei D. M. (E.) 50 vnt. UAB „Apskaitos tikslas“ akcijų, 5000,00 Lt vertės.

Priteisti atsakovui R. E. 50 vnt. UAB „Apskaitos tikslas“ akcijų, 5000,00 Lt vertės.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. M. (E.) 6902,00 Lt advokato išlaidų, 482,00 Lt žyminį mokestį atsakovui R. E..

Priteisti iš ieškovės D. M. (E.) 1000,00 Lt advokato išlaidų, 131,00 Lt žyminį mokestį trečiajam asmeniui J. P..

Priteisti iš atsakovo R. E. 904,00 Lt advokato išlaidų, 300,00 Lt žyminį mokestį ieškovei D. M. (E.).

Trečiojo asmens UAB „Apskaitos tikslas“ ieškinį palikti nenagrinėtu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-29 nutartimi Nr. 2-1048-676 taikytas laikinąsias apsaugos priemones (areštą) atsakovo R. E. turtui, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.