Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-07 · Byla Nr. Ik-341-428/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-07
Bylos Nr.
Ik-341-428/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-30-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
O. B. Ramanauskienės
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 11.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-341-428/2013
Teismo proceso Nr.3-62-3-30-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija 11.8.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Aušrai Briedienei,

dalyvaujant pareiškėjos O. B. Ramanauskienės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. Ramanauskienės skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą, išreikštą 2011-12-08 rašte Nr. 53-5-3013; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją 2011-11-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu patikslinti 2004-11-16 valstybės garantiją Nr. 1073, išduodant valstybės garantiją pareiškėjai į 77 512,5 Lt sumą (b.l. 5-9).

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė panašiai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos sesuo R. V. gyveno nuomotame bute Kauno mieste, kuris atkuriant nuosavybės teises natūra grąžintas iki nacionalizacijos buvusio savininko įpėdiniams. Pareiškėjos seseriai R. V. 2004-11-16 buvo išduota valstybės garantija Nr. 1073, pagal kurią jai išnuomotas kitas savivaldybės butas, į nuompinigius įskaičiuojant prieš tai nuomotų patalpų vertę 80 000 Lt. Pareiškėjos sesuo R. V. 2011 metais mirė, o iki jos mirties į nuompinigius buvo įskaityta 2 487,5 Lt iš minėtos valstybės garantijoje nurodytos sumos. Pareiškėja paveldėjo savo sesers R. V. turtą, kurio dalis yra reikalavimo teisė į minėtą valstybės garantiją. Pareiškėja nepageidavo nuomoti sesers nuomotą butą, todėl kreipėsi į atsakovą, prašydama patikslinti valstybės garantiją, likusią sesers nepanaudotą 77 512,5 Lt sumą išmokant pareiškėjai, tačiau atsakovas ginčijamu raštu nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą. Vadovaujantis Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, yra paveldima, todėl atsakovas, remdamasis pareiškėjos pateiktu 2011-11-10 paveldėjimo teisės liudijimu, privalo patikslinti jos seseriai išduotą valstybės garantiją.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime (b.l.35-42) nurodė ir jo atstovė panašiai teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamame rašte yra pateikta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus. Šiuo raštu pareiškėjai teisės ar pareigos nenustatytos, todėl reikalavimas dėl rašto panaikinimo atmestinas. Atsakovas nurodė, kad taip pat atmestinas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo patikslinti 2004-11-16 valstybės garantiją Nr. 1073, išduodant valstybės garantiją pareiškėjai į 77 512,5 Lt sumą, nes pareiškėja reikalauja daugiau teisių nei paveldėjo iš mirusios sesers. Pareiškėjos seseriai buvo suteikta Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte, numatyta valstybės garantija. Pareiškėjos seseriai R. V. buvo kompensuota ne nuomotų patalpų rinkos vertė pinigais pagal minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą, bet išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę pagal to paties minėto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pareiškėjos sesuo turėjo teisę tik į nuompinigių padengimą iš depozitinės sąskaitos, kurioje saugomos valstybės lėšos garantijų vykdymui, o ne į išduotoje valstybės garantijoje nurodytos sumos išmokėjimą pinigais. Kadangi pareiškėjos seseriai išduotoje valstybės garantijoje nurodyta suma buvo susijusi su kitos suteiktos gyvenamosios patalpos nuoma ir ji neturėjo teisės į tiesioginį pinigų išmokėjimą, todėl pinigų išmokėjimo negali reikalauti ir pareiškėja, būdama įpėdine (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 ir 3 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl atsakovo 2011-12-08 sprendimo Nr. 53-5-3013 (b.l.94-96) pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė 2011-11-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu pakeisti buvusios nuomininkės, pareiškėjos sesers - R. V. , mirusios 2011-04-09, gyvenusios grąžintiname bute, pasirinktą, išduotą ir pradėtą vykdyti 2004-11-16 valstybės garantiją Nr. 1073, kurioje buvo numatyta – ne vėliau kaip iki 2009-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, ir išmokėti pareiškėjai likusią neįskaičiuotą į nuompinigius nuomotų patalų vertę pinigais 77 512,5 Lt. Iš esmės ginčas kilo dėl įpėdinio teisės, mirus garantijos turėtojui, pakeisti pradėtos įgyvendinti valstybės garantijos rūšį į kitą.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjos sesuo R. V. 1999-12-21 nuomos sutarties pagrindu nuomojo iš Kauno miesto savivaldybės butą (neskelbtina) (b.l. 48-49). Pareiškėjos sesuo R. V. pasirinko vieną iš valstybės garantijos rūšių, t.y. kad vietoje nuomojamų gyvenamųjų patalpų, grąžintinų buvusiam savininkui, ne vėliau kaip iki 2009-01-01 jai bus Vyriausybės nustatyta tvraka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (b.l. 46). Pareiškėjos seseriai R. V. pagal jos pasirinktą valstybės garantijos rūšį 2004-11-16 buvo išduota valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui gražintiname gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. 1073 (b.l. 52). Minėtame valstybės garantijos dokumente buvo nurodytas valstybės įsipareigojimas nuomininkei - R. V. ne vėliau kaip iki 2009-01-01 išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-03-26 priėmė įsakymą Nr. A-1201 išnuomoti R. V. , išsikeliančiai iš savininkui gražintino buto (neskelbtina), savivaldybei nuosavybės teise priklausantį 1 kambario 37,67 kv.m bendro ploto butą su rūsiu (R-48), (neskelbtina), į šio buto nuomos mokestį įskaičiuojant savininkui grąžinto (neskelbtina), rinkos vertę - 80 000 Lt (b.l. 62). Kauno mieto savivaldybė ir R. V. 2009-04-03 sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis Nr. 201-9-264 (b.l.65-71). Kauno mieto savivaldybė (nuomotojas) minėtos nuomos sutarties 8.4 punkte įsipareigojo padengti buto K. V. g. 6-30, Kaune, nuomos mokestį iš lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, iki bus išskaičiuota visa R. V. (nuomininkės) nuomotų savininkui grąžintų patalpų (neskelbtina), rinkos vertė - 80 000 Lt, nurodyta 2004-11-16 valstybės garantiniame dokumente Nr. 1073. Pareiškėja 2011-04-14 informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją apie tai, kad 2011-04-09 mirė nuomininkė R. V. (b.l. 79, 80). Pareiškėja pagal 2011-04-29 gyvenamųjų patalpų (neskelbtina) aktą pridavė Kauno miesto savivaldybei (nuomotojui) minėtą butą (neskelbtina) (b.l. 81). Pareiškėja, paveldėjusi 2011-04-09 mirusios R. V. turtą pagal 2011-11-10 paveldėjimo teisės liudijimą, 2011-11-11 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašymą išduoti ir patikslinti valstybės garantijos dokumentą, išduotą R. V. ir jai išmokėti 77512,50 Lt kompensaciją, neišskaitytą ir likusią iš nuompinigiams dengti numatytos 80 000,00 Lt sumos (b.l. 88-89). Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo, nes nėra teisinio pagrindo 2011-11-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu patikslinti R. V. suteiktą ir iš dalies įvykdytą garantiją (b.l. 94-96).

Valstybės garantijų nuomininkams ir savininkams įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, valstybės garantijų turėtojų teises ir pareigas bei lengvatas reglamentuoja Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, įstatymas (toliau - Kompensacijų įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas) Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-02 nutarimu Nr. 793.

Atkūrimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta, kad atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Grąžintą natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, kuriame gyvena nuomininkai, savininkas privalo išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Iki tol savininkui draudžiama nuomininkus iškeldinti, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus.

Ginčo atveju, aktualaus Kompensacijų įstatymo 9 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą (toliau – valstybės garantija). Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai natūra grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų. Savo valią dėl valstybės garantijos pasirinkimo nuomininkai pareiškia raštu per mėnesį nuo savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimo gavimo dienos. Jeigu nuomininkai per šį laiką nepareiškia savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo, išduodama šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija. Pažymėtina, kad Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos valstybės garantijos įgyvendinimo tvarką detalizuoja minėtas Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-02 nutarimu Nr. 793, kuris nereglamentuoja pareiškėjos reikalaujamos garantijos įgyvendinimo būdo, t.y. kad likusi neįskaityta į nuompinigius savininkui grąžintų gyvenamųjų patalpų vertės dalis galėtų būti paveldima, išmokant jai gyvenamųjų patalpų likusią vertės dalį kaip kompensaciją.

Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad valstybės garantijos turėtojui mirus, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Paveldėjus iš valstybės garantijos atsirandančią reikalavimo teisę, valstybės garantijoje numatytas valstybės įsipareigojimas, kuris buvo suteiktas mirusiam garantijos turėtojui, įgyvendinamas įpėdiniams, kai valstybės garantiją išdavusiam savivaldybės administracijos direktoriui įpėdinis (garantijos įgijėjas) pateikia paveldėjimo teisės į garantijos turėtojo reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos, notaro patvirtintą liudijimo nuorašą. Savivaldybės administracijos direktorius, išdavęs valstybės garantiją, paveldėjimo teisės liudijimo nuorašo pagrindu patikslina valstybės garantiją, nurodydamas naujo garantijos turėtojo (asmens, paveldėjusio reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos) duomenis. Pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkui mirus, nuomos sutartis pakeičiama Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje nustatyta tvarka, o likusi nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantiniame dokumente nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis įskaitoma į nuompinigius. Kompensacijų įstatymo 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2005-12-23 įstatymo Nr. X-482 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išduotos ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nepradėtos vykdyti Kompensacijų Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytos valstybės garantijos jų turėtojų prašymu gali būti pakeičiamos į to paties straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą valstybės garantiją, o Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytos valstybės garantijos - į to paties straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą valstybės garantiją.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad nuomininkai turi teisę tik į vieną garantijos rūšį, nurodytą Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Nuomininkui išduodamas garantinis dokumentas, kuriame numatytas valstybės įsipareigojimas konkrečios rūšies garantijos įgyvendinimui ir garantijos įvykdymo tvarka. Valstybei negali atsirasti didesni įsipareigojimai įpėdiniui, nei buvo numatyti valstybės garantijos turėtojui valstybės garantijoje. Pradėta vykdyti ir jau iš dalies įvykdyta valstybės garantija į kitos rūšies valstybės garantiją negali būti keičiama. Mirusiojo valstybės garantijos turėtojo įpėdinis neturi reikalavimo teisės įgyvendinanti mirusiojo valstybės garantijos turėtojo pasirinktą konkrečią garantijos rūšį kitokiu būdu, ar keisti mirusiojo valstybės garantijos turėtojo pasirinktą garantijos rūšį į kitą, bei įgyti (paveldėti) daugiau mirusiojo garantijos turėtojo asmeninių turtinių ir neturtinių teisių, nei turėjo mirusysis garantijos turėtojas (palikėjas) mirties momentu (Civilinio Kodekso 5.1 str. 3 d.). Valstybės garantiją išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkui mirus, nuomos sutartis pakeičiama Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje nustatyta tvarka, o likusi nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantiniame dokumente nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis įskaitoma į nuompinigius ir negali būti, nuomininkui mirus, išmokėta pinigais įpėdiniui.

Pareiškėjos mirusioji sesuo R. V. , kaip konkrečios valstybės garantijos turėtoja, nebuvo pasirinkusi pareiškėjos reikalaujamos kompensacijos rūšies pinigais, t.y. gauti grąžintino nuomoto buto vertės lėšas, kurios buvo nepanaudotas nuompinigiams mokėti. R. V. pasirinkta garantija buvo iš dalies įvykdyta, todėl likusi neįskaityta į nuompinigius savininkui grąžintinų gyvenamųjų patalpų vertės dalis, šiuo atveju 77 512,50 Lt, negalėjo būti pareiškėjos paveldimi ir pareiškėjai išmokėtina kaip atitinkama kitos kompensacijos rūšis. Pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 7 punktą, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą valstybės garantiją išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkui mirus, nuomos sutartis pakeičiama Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje nustatyta tvarka, o likusi nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantiniame dokumente nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis įskaitoma į nuompinigius. Pagal Civilinio kodekso 6.602 straipsnį, pareiškėjos mirusios sesers R. V. nuomininkės teises turėjo teisę paveldėti tik kartu gyvenęs šeimos narys ar buvęs šeimos narys, tapdamas nuomos sutarties šalimi. Pareiškėja tokių teisių, nurodytų Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje, neįgijo bei neperėmė mirusios nuomininkės teisės tapti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, savivaldybės socialinio būsto fondui priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisė nepaveldima (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-20 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008). Pareiškėja, nebūdama mirusiosios sesers R. V. nuomininkės teisių perėmėja, nebuvo tinkamas subjektas įgyvendinti Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą konkrečią garantijos rūšį, kurią pasirinko mirusioji garantijos turėtoja ir kuri buvo pradėta vykdyti. Pareiškėjos sesers pasirinkta garantija dėl savo asmeninės tikslinės paskirties pagal savo pobūdį negalėjo būti paveldima bendrais paveldėjimo pagrindais.

Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, pagrįstai vadovavosi Valstybės garantijų išdavimą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, bei pareiškėjo teisių nepažeidė. Įstatymų leidėjas Kompensacijų įstatyme įtvirtino nuostatą, kad valstybės garantijos nuomininkams vykdomos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Nei Kompensacijų įstatymas, nei minėtas Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-07-02 nutarimu Nr. 793, nenumatė pareiškėjos reikalaujamos garantijos įgyvendinimo būdo, t.y. kad Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta garantijos rūšis galėtu būti paveldima išmokant mirusio garantijos turėtojo įpėdiniui likusią neįskaitytą į nuompinigius savininkui grąžintų gyvenamųjų patalpų vertės dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog viešojo administravimo subjektų pareiga veikti teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, nes priešingu atveju būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. I1-4/2006; Nr. I8-15/2007; Nr. I444-4/2008). Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, reiškiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Minėtas teisinis reguliavimas byloja, kad savivaldybės institucijos, kaip specialus subjektas, gali priimti administracinius aktus tik įstatymų suteiktos kompetencijos ribose. Ginčo atveju, atsakovas neturėjo teisės, nesant teisinio reglamentavimo, išmokėti pareiškėjai likusią neįskaitytą į nuompinigius patalpų vertės dalį pagal paveldėjimą. Atsakovas laikydamasis Kompensavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose numatytos garantijos įvykdymo tvarkos, pagrįstai priėmė ginčijamą įsakymą, kuris neprieštaravo nurodytiems teisės aktams bei atitiko teisingumo ir protingumo kriterijus, tinkamo viešojo administravimo principus. Skundžiamas įsakymas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą.

Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog skundžiamas sprendimas nėra laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai nustatytos suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminis individualaus administracinio akto požymis yra konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuriuo konkrečiai išreikšta atsakovo valia dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, jame yra detaliai išanalizuotos faktines ir teisines aplinkybės, nurodyti atisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą faktiniai ir teisiniai pagrindai. Skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į visas objektyvias aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjos prašymą, įvertinus tik tam konkrečiam atvejui reikšmingus faktus, sąlygas ir teisinį reglamentavimą. Skundžiamo akto turinys neprieštaravo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir atitiko Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus administraciniam aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuoto sprendimo reikalavimai individualiam administraciniam aktui nebuvo pažeisti.

Nepanaikinus skundžiamo sprendimo nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo antrojo reikalavimo, kuris yra išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo ir kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją 2011-11-10 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu patikslinti 2004-11-16 valstybės garantiją Nr. 1073, išduodant valstybės garantiją pareiškėjai į 77 512,5 Lt sumą. Pareiškėjos nurodytam reikalavimui įvykdyti nėra jokio teisinio pagrindo bei tokio reikalavimo įgyvendinimas neatitiktų Kompensacijų įstatymo tikslų – apsaugoti nuomininkų teises bei protingumo ir teisėtumo kriterijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiog šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAudrius GrauželisAlgis Markevičius