Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-939/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-22
Bylos Nr.
1-30-939/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
L. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-939/2014Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00430-2012-4Procesinio sprendimo kategorija : 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 1.2.14.10.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.4. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 22 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorei L. M. Valaitei, Gitanai Kaupei, A. J., gynėjai advokatei R. M. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2005-07-26 Prienų r. Apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.- 9 mėn. l. a. bausme, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.

2009-10-22 Jonavos apyl. teismo pagal LR BK 203 str. 2 d. 20 MGL (2600 Lt) bauda

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 187 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val. R. Ž. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), užsimodamas šepečio kotu bei sakydamas, kad R. Ž. ir G. L. užmuš grasino joms sunkiai sutrikdyti sveikatą ir nužudyti nepilnametę dukrą G. L. ir R. Ž., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, 2012 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val. R. Ž. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą - numetė ant grindų ir sutrypė dukrai G. L. priklausantį 1200 litų vertės nešiojamą kompiuterį Acer Aspire 5736Z, padarydamas nukentėjusiajai 1200 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis L. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis iš draugų sužinojo, kad jo nepilnametė dukra G. buvo išgėrusi ir daužė butelius. Dėl to jis buvo susinervinęs ir norėdamas su ja pakalbėti nuėjo pas savo dukrą, kuri gyvena pas močiutę R. Ž. t.y. jo buvusią uošvę. D. G. jam buto durų neatidarė, todėl jis buvo laiptinėje. Kai R. Ž. grįžo namo jis įėjo į butą. Dukrai priekaištavo dėl jos netinkamo elgesio, o ji rėkė ant jo, kad jis kėsinasi į jos gyvybę. Į konfliktą įsikišo R. Ž., neleido jam su dukra kalbėti. Jis nuėjo į kitą kambarį paėmė kompiuterį, o R. Ž. norėjo kompiuterį ištraukti iš jo rankų, jie abu susistumdė, kompiuteris iškrito, o jis išėjo. Jis su šepečiu užsimojęs nebuvo. Bute buvo M. B., kuri jam pasakė, kad jis nemoka auklėti vaikų. Kompiuteris buvo pirktas už jo pinigus.

Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad ji laiptinėje sutiko savo buvusį žentą L. L.. Jai atrakinus buto duris jis ją pastūmė įėjo į butą ir nuėjo į savo dukros G. kambarį ir pradėjo ant jos šaukti, sakė, kad užmuš. Tuomet ji nuėjo į kambarį atsistojo tarp kaltinamojo ir savo anūkės G., pasakė, kad taip negalima auklėti vaikų. Kaltinamasis bandė suduoti G., tačiau tarp jų stovėjo ji ir kaltinamasis sudavė smūgį jai į ranką. Po to paėmė šluotos kotą ir juo norėjo kirsti G., bet jis užstojo savo anūkę G. ir vėl pataikė jai į petį. Kai kaltinamasis buvo užsimojęs šepečio kotu sakė, kad ir G. ir ją užmuš. Po to L. L. nuėjo į G. kambarį paėmė kompiuterį, jį iškėlė į viršų ir metė žemyn ir dar ant jo atsistojo su kojom. Šio įvykio metu buvo atėjusi M. B.. Dėl šio įvykio ji labai išgyveno, patyrė stresą, dėl suduoto smūgio į ranką patyrė fizinį skausmą. Kai kaltinamasis būna susinervinęs tai gali sumušti. L. L. jos ir savo dukros G. atžvilgiu smurtauja ne pirmą kartą. M. B. atėjo į kambarį kai kaltinamasis laikė rankoje šepečio kotą. Mano, kad išsakyti grasinimai realūs, jei ne M. B., kaltinamasis grasinimus galėjo įvykdyti. Kompiuteris buvo pirktas ne už L. L. pinigus, o tik jo vardu. Pinigus kompiuteriui įsigyti davė ji, mama, G. krikšto mama, turėjo pati G.. Ji palaiko pareikštą ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Po šio įvykio spalio 9 d. ji lankėsi pas gydytojus dėl nervinės įtampos. L. L. triukšmauja ne pirmą kartą, tačiau anksčiau ji nesiskundė.

Nukentėjusioji G. L. parodė jai vienai būnant namuose atėjęs tėvas L. L. spardė į duris, šaukė. Ji išsigando, todėl jo neįsileido. Kai grįžo močiutė jį įsileido. L. L. atėjo į jos kambarį ir ant jos rėkė, o ji rėkė ant jo. Kaltinamasis sakė, kad jis girdėjo, kad neva ji naktį gėrė, daužė butelius. Ji tuomet sėdėjo ant sofos, į kambarį atėjo močiutė, jie abu susistumdė, Ji visko nematė, nes buvo susirietusi į kamuolį. Tėtis ją ir jos mamą negražiai vadino. Smūgių jai nesudavė. Matė, kad jis buvo užsimojęs šepečio kotu, dėl to jis susigūžė ir nematė, kas vyko. Buvo išsigandusi, bijojo. Kaltinamasis buvo nuėjęs į jos kambarį. Nematė kaip jis sudaužė kompiuterį. Išeidamas pasakė, kad dar ją lauke pasigaus ir užmuš. Ji bijojo tėvo, kad jis jos nepasigautų ir nesumuštų. Kas pirko kompiuterį ji nežino, tik žino, kad pinigų davė mama, močiutė ir ji pati buvo susitaupiusi apie 700 Lt. o užsakė tėvas L. L..

Nukentėjusiosios G. L. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė V. L. paaiškino, kad iš karto po įvykio jai paskambino jos motina R. Ž. ir pasakė, kad buvo atėjęs kaltinamasis grasino jos dukrai, sudaužė kompiuterį, grasino jos motinai bei kirto šluotos kotu per rankas. Po šio įvykio jos dukra dėl patirtų išgyvenimų nėjo į mokyklą, lankėsi pas gydytojus. Kaltinamasis savo dukros atžvilgiu sakė, kad ją užmuš. Taip pat sakė, kad kompiuterį trenkė į stalą, paskui ant žemės ir dar pašokinėjo. Kompiuteris buvo jos dukros G. pirktas už jos, jos motinos ir pačios G. sutaupytus pinigus, o užsakytas L. L. vardu, nurodant jos motinos adresą. Ji palaiko civilinį ieškinį 1200 Lt

Liudytojas M. B. parodė, kad ji atnešė į namus R. Ž. skolą. Laiptinėje sutiko ir L. L., kartu įėjo į butą. L. L. nubėgo pas dukrą, ją barė, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad dukra jam daro gėdą Ji buvo virtuvėje ir matė, kaip kaltinamasis paėmė šluotos kotą. Tai pamačiusi ji atėjo į kambarį, matė, kad L. L. stovėjo prieš Ž., pasakė ar taip reikia auklėti vaikus. Ji girdėjo kaip kambaryje kaltinamasis trenkė kompiuterį ir jį trypė. G. buvo išsigandusi, verkė. Po to G. ar tai R. Ž. atnešė į virtuvę nešiojamą kompiuterį, matėsi, kad kompiuterio viršus sulaužytas.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

2012-11-19 Prienų rajono apylinkės teismo nutartis (b.l.7) patvirtina, kad teismas nutraukė bylos procesą privataus kaltinimo tvarka ir bylos medžiagą perdavė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai baudžiamajam procesui pradėti.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.26) patvirtinama, kad V. L. pateikė nešiojamą kompiuterį Acer Aspire 5736Z, juodos spalvos suskilusiu ekranu ir sutrūkusiu korpusu.

Apžiūros protokolu (b.l.27) užfiksuota nešiojamo kompiuterio Acer Aspire 5736Z apgadinimai – įtrūkęs korpusas, nubruzdijimai, visame ekrane smulkūs įtrūkimai, klaviatūros mygtukai išgaubti, kai kurie mygtukai nesilaiko, kai kurių nėra.

2011-03-24 Lietuvos pašto pinigų priėmimo kvitu (b.l.34,97) patvirtinama, kad L. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini) už prekes paštu sumokėjo 1239 Lt.

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktoje rašytinėje informacijoje (b.l.133) nurodoma, kad G. L. 2012-10-02 kreipėsi į šeimos gydytoją dėl jautrumo, prasto miego (šie simptomai išryškėjo po konflikto su tėvu). R. Ž. 2012-10-09 kreipėsi į šeimos gydytoją dėl padidinti kraujo spaudimo, nervinės įtampos. Padidintas arterinis kraujo spaudimas jai diagnozuotas nuo 1990 metų.

2012-10-15 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK (b.l.136) priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos L. L. atžvilgiu, nes nenustatyta ATPK 174 str. sudėtis.

Aukščiau aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis L. L. žodžiu grasino nukentėjusiosioms savo dukrai G. L. ir buvusiai uošvei R. Ž. nužudyti.

Kaltinamasis L. L. kaltu neprisipažino teigdamas, kad jis negąsdino savo dukros ir buvusios uošvės. Tačiau kaltinamojo parodymai vertintini tik siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įrodymų visuma paneigia jo parodymus. Nukentėjusioji G. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jos tėvas L. L. atėjęs į namus, kuriuose ji gyvena kartu su močiute R. Ž., tuomet kai ji namuose buvo viena ir daužė į buto duris. Ji tokio tėvo elgesio išsigando ir kaltinamojo į butą neįsileido. L. L. į butą pateko tuomet kai iš parduotuvės grįžo jos močiutė R. Ž. ir atėjęs ją barė. Jos ginti atėjo močiutė G. Ž.. Kadangi ji buvo išsigandusi visko nematė kas vyko, tačiau matė, jog kaltinamasis L. L. buvo užsimojęs šepečio kotu, dėl to ji susigūžė, bet girdėjo, kad kaltinamasis grasino, matė, jog L. L. buvo užsimojęs šepečio kotu, kad jos močiutė susistumdė su jos tėvu. Kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu tiesiogiai vartojo grasinančius žodžius, rankose laikydamas šepečio kotą, tokį kaltinamojo elgesį nukentėjusiosios visiškai pagrįstai suprato kaip realią grėsmę jų gyvybei bei sveikatai, kadangi kaltinamasis nurodė kėsinimosi nužudyti būdą t.y. su šepečio kotu rankose užsimojęs sakė, kad užmuš toks sužalojimo būdas yra visiškai realus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiosios G. L. ir R. Ž. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nukentėjusiųjų atžvilgiu gali būti įvykdytas. Nukentėjusiosios G. L. bauginimas prasidėjo nuo to momento, kai kaltinamasis pradėjo spardyti buto duris. Įėjus į butą L. L., būdamas nukentėjusiosios G. L. kambaryje keiksėsi, dėl to į kambarį atėjo R. Ž., kad užtartų savo anūkę. Kad buvo išsakyti grasinimai G. L. patvirtina nukentėjusioji G. Ž., kuri atėjo į kambarį išgirdusi grasinimus ir atsistojo tarp kaltinamojo ir savo anūkės, kad ją apgintų nuo agresyviai nusiteikusio L. L.. Tuomet grasinimai buvo išsakyti ir nukentėjusiosios G. Ž. atžvilgiu. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytoja M. B., kuri tuo metu atsitiktinai buvo bute ir girdėjo kaltinamojo išsakytus grasinimus bei matė kaip jis paėmė šepečio kotą, o atėjusi į kambarį matė, kad kaltinamasis stovėjo prieš R. Ž. užsimojęs šepečio kotu. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad grasina kitiems asmenims atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. L. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis L. L. tyčia sugadino nukentėjusiajai G. L. priklausantį kompiuterį. Turto, kuris kaltinamajam buvo svetimas, sugadinimas buvo padarytas tyčia. Tarp kaltinamojo L. L. tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalies. Kaltinamojo L. L. parodymai, kad kompiuterio nesužalojo yra atmestini, kaip paneigti bylos įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais. Kaltinamasis neigia, kad tyčia sudaužė kompiuterį, tačiau neneigia fakto, kad jis paėmė kompiuterį, kuris neva jam iškrito iš rankų, kai R. Ž. norėjo jį paimti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. Ž. parodymais, kadangi juos patvirtina liudytoja M. B., kuri girdėjo, kad kompiuteris buvo trypiamas. Todėl tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad kompiuteris iškrito iš rankų netyčia, nes esant kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis t.y. kompiuteriui iškritus netyčia, kaltinamasis nebūtų lipęs ant iškritusio ant žemės kompiuterio ir jį tyčia toliau gadinęs mindžiodamas. Kompiuterio sugadinimo faktas patvirtinimas daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolu. Kaltinamasis nurodo, kad kompiuteris buvo pirktas už jo pinigus. Tačiau byloje nustatyta, kad kompiuteris buvo pirktas už nukentėjusios G. L. pačios sutaupytus pinigus, jos motinos V. L. ir močiutės R. Ž. pinigus, o L. L. vardu tik užsakytas, todėl sužalotas kompiuteris kaltinamajam buvo svetimas.

Kaltinamasis L. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2012 m. rugsėjo 30 d. apie 11 val. R. Ž. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, dėl asmeninių priežasčių, tyčia ranka vieną kartą smogė R. Ž. per dešinės rankos plaštaką, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras kaltinamąjį L. L. pagal šį kaltinimą prašė išteisinti nurodydamas, kad L. L. veiksmuose nėra tyčios, o asmuo pagal BK 140 str. 1 d. atsako tik dėl tyčinių veiksmų. Pats kaltinamasis L. L. neigia sudavęs nukentėjusiajai R. Ž. per ranką. Todėl teismas apie kaltinamojo psichinį santykį su veika ir jos padariniais sprendžia iš nustatytų bylos aplinkybių. Šioje byloje nustatytos tokios aplinkybės: kad konflikto metu nukentėjusioji R. Ž. atsistojo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios G. L.. Kaltinamasis ketino smūgiuoti G. L., tačiau R. Ž. atsistojus tarp kaltinamojo ir anūkės G. L., smūgis į ranką buvo suduotas jai. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis siekdamas suduoti smūgį nukentėjusiajai G. L. nenumatė, kad dėl to nukentėjusiajai R. Ž. suduos per rankos plaštaką, dėl ko jai bus sukeltas fizinis skausmas. Taigi kaltinamasis tokių pasekmių nenumatė nors galėjo ir privalėjo jas numatyti t.y. neatsargi kaltė. Pagal BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė jei veika padaryta tyčia, o esant neatsargiai kaltės formai pagal BK 140 str. 1 d. asmuo neatsako. Esant nustatytomis aplinkybėmis L. L. pagal BK 140 str. 1 d. išteisintinas, nepadaręs šios nusikalstamos veikos.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam L. L. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teismo teistas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamasis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Civiliniai ieškiniai.

Civilinio ieškovo V. L. pareikštas civilinis ieškinys 1200 Lt sumai pagrįstas, įrodytas, todėl pilnai tenkintinas, nes asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. Tarp kaltinamojo L. L. padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios R. Ž. civilinis ieškinys 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, nes žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamojo padarytų neteisėtų veikų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nukentėjusiajai R. Ž. nebuvo sutrikdyta sveikata ar kitoks negrįžtamas sveikatos pakenkimas. Nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, kad dėl įvykio jai padidėjo arterinis kraujo spaudimas nepagrįsta, kadangi iš gydymo įstaigos gautos pažymos matyti, kad R. Ž. minėtas sutrikimas diagnozuotas nuo 1990 metų. Tačiau teismas pripažįsta, kad R. Ž. išgyveno dvasiškai, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamų veiksmų pasekmes, kad jos nebuvo sunkios. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendė:

L. L. pripažinti kaltu

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir nuteisti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., ir nuteisti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigoti būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; atlyginti 1200,00 Lt nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti ir prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti 1 metų laisvės apribojimą. Šiuo laikotarpiu įpareigojant:

būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; atlyginti 1200,00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

L. L. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., išteisinti, nepadarius veikos.

Priteisti V. L. naudai 1200,00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) iš L. L. turtinei žalai atlyginti.

Priteisti R. Ž. naudai 450,00 Lt (keturi šimtai penkiasdešimt litų) iš L. L. neturtinei žalai atlygint.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Prienų rajono apylinkės teisme.

Teisėja Laima Lubauskienė