Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2022 m. lapkričio 1 d. apie 11 val. 15 min (duomenys neskelbtini) ribose kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo vilkiką „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „S. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytas 2,15 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, krovininių automobilių vairuotoju Lietuvos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba trejus metus. 2022 m. spalio 31 d. jis, vairuodamas įmonei, kurioje dirba, priklausantį krovininį automobilį, važiavo iš (duomenys neskelbtini), vakare sustojo poilsiui (duomenys neskelbtini) teritorijoje, likus (duomenys neskelbtini) kilometrams iki (duomenys neskelbtini) sienos. Tą naktį jis su kitais vairuotojais vartojo alkoholį, gėrė degtinę, jo įsitikinimu, išgėrė daug, kiek, negali pasakyti. Ryte jautėsi apsvaigęs, tačiau neturėjo kito pasirinkimo, reikėjo vežti krovinį į (duomenys neskelbtini) uostą, todėl sėdo už automobilio vairo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) link jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, alkotesteriu jam nustatytas didesnis nei dviejų promilių girtumas. Alkotesterio parodymų neginčija, gailisi dėl savo neatsakingo elgesio, jis pirmą kartą savo gyvenime už automobilio vairo sėdo neblaivus, suvokia neigiamas tokio poelgio pasekmes. Dėl stuburo išvaržos jam nustatytas neįgalumas, tačiau dirbti kai kuriuos darbus jis gali. Nesiruošia išvykti iš (duomenys neskelbtini), planuoja toliau čia dirbti, prašo skirti švelniausią bausmę – baudą, kurią pasistengtų sumokėti per teismo paskirtą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 9), Lietuvos policijos duomenų bazės išrašo (b. l. 10) neblaivumo nustatymo akto (b. l. 14), įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 15-16), foto nuotraukų (b. l. 18-22), automobilio apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (b. l. 24-25, 27-37), priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto (b. l. 43) matyti, kad 2022 m. lapkričio 1 d. 10 val. 59 min privatus fizinis asmuo, paskambinęs bendrajam pagalbos centrui, pranešė, kad kelyje (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sunkiasvoris automobilis „Volvo“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai manevruoja kelyje. Po telefoninio pranešimo policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) rajono ribose, kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre sustabdė telefoniniame pranešime nurodytą sunkiasvorę transporto priemonę, kurią vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis V. K., kuriam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojui sutikus, buvo patikrintas girtumas. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmu tikrinimu 11 val. 21 min nustatytas 2,15 promilių girtumas, antru tikrinimu 11 val. 40 min nustatytas 2,18 promilių girtumas, policijos pareigūnams vairuotojas nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų. Sunkvežimis su puspriekabe nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. K. 2022 m. lapkričio 1 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) rajono ribose, kelyje (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilių girtumas, vairavo kelių transporto priemonę – vilkiką „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 112-113), kaltu prisipažino, dirba (b. l. 117-118), todėl jam skirtina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pavojinga visuomenei veika, kelianti didelę grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, kaltinamojo V. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio ženkliai viršijo ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, todėl jam skirtina didesnė nei minimali bauda, numatyta įstatymo už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Kadangi V. K. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis V. K., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. V. K. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

Kaltinamasis V. K. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vidutiniame girtumo laipsnyje, kuris ženkliai viršijo ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones, todėl jam skirtinas ilgesnės nei minimalios trukmės draudimas vairuoti kelių transporto priemones, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus tai, kad administracinių nuobaudų už KET pažeidimus jis neturi (b. l. 115), įmonėje, kurioje jis dirba vairuotoju, drausmine tvarka taip pat nebuvo baustas (b. l. 141), gailisi dėl savo neatsakingo elgesio, todėl draudimas vairuoti kelių transporto priemones jam skirtinas trumpesnės nei vidutinės trukmės įstatymo numatytas padarius nusikalstamą veiką, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 2 d. (b. l. 75-77).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Remiantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir teismų praktika, nuteistam asmeniui tokio turto konfiskavimas yra privalomas, o išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą.

Automobilis – vilkikas „Volvo“ su puspriekabe „Schmitz“, - kurį vairavo kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Iš transporto priemonių registracijos liudijimų (b. l. 44, 45, 46) matyti, kad transporto priemonė, kurią vairuodamas V. K. padarė nusikalstamą veiką, jam nepriklauso, vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, savininkas AB SEB bankas, puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad įmonėje – uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje kaltinamasis dirba vairuotoju, buvo žinoma, jog V. K., vykdydamas savo tiesiogine darbines funkcijas, darbo metu padarys nusikalstamą veiką, nenustatyta, todėl transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Iš kaltinamojo išieškojus konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – vilkiko „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „S. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų pritaikyta ir nebūtų neproporcingai pažeisti įmonės interesai.

Neblaivaus kaltinamojo V. K. vairuotos transporto priemonės vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Viešai skelbiamoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu (http://www.emprekis.lt). Taigi pagal šios sistemos duomenis nustatyta analogiško vilkiko „Volvo FH“ vidutinė rinkos kaina 82 840 Eur (su PVM) (b. l. 47), analogiškos puspriekabės „S. C.“ vidutinė rinkos kaina 25 480 Eur (su PVM).

Tačiau sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar konkreti baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja proporcingumui, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (kaltininko, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018)

Įvertinus tai, kad teismui uždraudus naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamasis negalės kurį laiką dirbti vairuotojo darbo, kuris, jo teigimu, buvo pagrindinis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, akivaizdu, kad jo galimybės susirasti darbą Lietuvoje sumažės, tai, kad jo šalyje, (duomenys neskelbtini), šiuo metu dėl kitos valstybės vykdomos karinės agresijos nėra galimybių saugiai dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, teismas sprendžia, kad pakankamai didelis automobilio vertės išieškojimas iš V. K. neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros ir būtų neproporcingas, šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti pakaks skiriant V. K. dalies turto vertės konfiskavimą, t. y. 5000 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė, kurios dalyvavimas teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis V. K. dirbantis, tačiau turintis neįgalumą, todėl iš kaltinamojo priteistina pusė valstybės turėtų išlaidų kaltinamojo gynėjos pagalbai apmokėti, kurios šioje byloje yra 244 Eur (b. l. 140).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. 11 val. 20 min (b. l. 75-77) iki 2022 m. lapkričio 2 d. 10 val. 34 min (b. l. 80-81), t. y. dvi dienos, santykiu dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam V. K. paskirtos trys kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 106-107). Paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – iš kaltinamojo paimtas (duomenys neskelbtini) piliečio asmens pasas, kuriame yra ir leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ir leidimas gyventi kitoje valstybėje yra svarbūs dokumentai tiek įsidarbinant, tiek susirandant gyvenamąjį būstą, todėl bylą išnagrinėjus, paskelbus nuosprendį, tikslinga šią kardomąją priemonę panaikinti, asmens dokumentą grąžinti. Kitos kardomosios priemonės paliekamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu (b. l. 58-59) transporto priemonė – vilkikas „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „S. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo perduotas saugojimui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi transporto priemonės konfiskavimas netaikomas, nuosprendžiui įsiteisėjus ši transporto priemonė paliekama valdytojos ir savininkės žinioje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) - bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) – baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, jas prilyginant 4 MGL dydžio (200 Eur (dviejų šimtų eurų)) baudai.

Nustatyti, kad paskirtą baudą V. K. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, konfiskuoti iš V. K. dalį nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertės atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Priteisti iš V. K. valstybei 122 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikinti, po nuosprendžio paskelbimo (duomenys neskelbtini) piliečio asmens pasą grąžinti V. K..

V. K. vairuotojo pažymėjimą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Transporto priemonę – vilkiką „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „S. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – palikti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ žinioje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.