- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2-10266-191/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01146-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Ieškovas
- UAB DK ,,PZU Lietuva“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
civ.byla Nr.2-10266-191/2014proceso Nr.3-62-3-01146-2013-2 proc. kategorijos:44.2,4.1, 2.2.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m.spalio 21d.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovei advokatei I. Ž., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., tret.asm: A. Ž., LR Kelių direkcijos atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimą žino, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tret.asm A. Ž., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi teismą, prašydamas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 805,48Lt pagrindinės skolos ir 53,36Lt palūkanų; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai.
Ieškovas nurodė, kad tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir treč.asm. A. Ž. buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis „Mercedes Benz E270“ v/n (duomenys neskelbtini). 2011-07-16d. Kaune, Taikos pr. apdraustasis automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią nepažymėtą įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertą duobę ir taip apgadino automobilį. 2011-07-16d. buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis (priedas Nr. 4). Treč.asm. buvo išmokėta draudimo išmoka. Ieškovo nuomone, atsakovė privalėjo užtikrinti, kad kelio danga turėjo būti būtų tinkamos būklės, atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Ieškovo manymu yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Ieškovas pretenzija ragino atsakovę atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė jų neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį (b.l. 134-142) nurodė, kad byloje nepateikti visi žalos, transporto priemonės būklės vertinimo dokumentai, atsakovės manymu nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, turtinei žalai atlyginti, neatitinka treč. asm. vardas draudimo polise ir draudimo sutartyje. Atsakovės nuomone, duobių atsiradimas važiuojamoje kelio dalyje tai gamtos reiškinys, atsirandantis nepriklausomai nuo atsakovės valios, atsakovė pagal finansines išgales tvarko miesto teritorijos važiuojamoje kelio dalyje atsirandančias duobes, tačiau ir pats automobilio vairuotojas turi būti atsakingas ir dėmesingas, elgtis apdairiai. Atsakovė taip pat nesutinka dėl palūkanų priteisimo, taip pat mano, kad ieškovas reikalauja nepagrįstai didelių atstovavimo, bylinėjimosi išlaidų: bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovės veiksmų (byla buvo nagrinėjama administraciniame teisme, buvo sprendžiama dėl bylos teismingumo, byla perduota nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teismui).
Tretysis asm. A. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l.163-166). Atsiliepime nurodė, jog atsakovė nenurodė teisės akto, kuriame būtų nustatyta direkcijos atsakomybė dėl netinkamos savivaldybių gatvių priežiūros, neatlikto remonto, ir nepagrįstai akcentuoja, kad už Kauno miesto gatvių priežiūrą atsakinga ir Kelių direkcija, tuo iš esmės paneigdama (perkeldama) vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų Kelių direkcijai. Kelių direkcija yra Vyriausybės įsteigta institucija, organizuojanti bei koordinuojanti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą bei plėtrą. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas apdraudė tret.asm. A. Ž. transporto priemonę, 2011-07-15 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir A. Ž. buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis „Mercedes Benz E270“ v/n (duomenys neskelbtini). 2011-07-16d. Kaune, Taikos pr. apdraustasis automobilis, vairuojamas A. Ž. sūnaus A. Ž. įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią nepažymėtą įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertą duobę ir taip buvo apgadintas automobilis. 2011-07-16 priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtis (priedas Nr.4). Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus: 2011 m. rugpjūčio 5 d. draudimo išmokos mokėjimo pažymą, kurioje nurodyta, jog į treč. asm.A. Ž. banko sąskaitą pervedama draudimo išmokos suma 405,48 Lt; 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimas dėl „Žalos atlyginimo“, kuriame nurodyta, jog pervestina draudimo išmokos suma 400Lt yra užskaitoma kaip dalis antros draudimo įmokos; 2011 m. liepos 21 d. remonto sąmata iš Audatex sistemos, UAB„Euronomas“ koreguota remonto sąmata; UAB „Euronomas“ PVM sąskaita faktūra, Nr. 054; padangų nusidėvėjimo skaičiavimas nustatytina, kad žalos atlyginimo (draudimo išmokos sumokėjimo) faktas patvirtintas, ieškovas išmokėjo draudimo išmokas, nukentėjusiajam asmeniui, kurių bendra suma 805,48 Lt. Pagal regreso teisę, bei CK 6.271str. ieškovas teikė pretenziją, kuria prašė iš atsakovo sumokėti žalą, atsakovė į pretenziją nereagavo.
Byloje kilęs ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Ieškovas nurodo, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl mano, kad padarytą turtinę žalą turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 d. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga, šiai atsakomybei atsirasti. LR CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 p. ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 p. nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). LR CK 6.266 str. nustatyta, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Atsakovė Kauno m. savivaldybė nenurodė patvirtinančių duomenų apie nepriekaištingą Taikos pr. būklę 2011-07-16d., taip pat nepateikė duomenų, kad kelio duobė Taikos pr. buvo paženklinta ar aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema, bei tarnybinis pranešimas įrodo, kad automobilis įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, važiavo šviesiu paros laiku, vairuotojai informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, prašoma jų būti atidesniais ir kit. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l.107), vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsakovės nurodytas aplinkybes paneigia tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu, reikšmingus atstumus. Atsakovės atstovė nurodė į tam tikrus draudimo polisų pavardžių neatitikimus (b.l.9,97),tačiau draudimo liudijimo numeris tas pats, draudžiama suma ta pati, apdraustoji transporto priemonė nurodoma ta pati, tai nelaikytina esminiais draudimo liudijimų neatitikimo pažeidimais. Eismo įvykio metu apgadinto automobilio atsiradusios žalos dydį ir išmokas patvirtina: 1)2011 m. rugpjūčio 5 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma, kurioje nurodyta, jog į A. Ž. banko sąskaitą pervedama draudimo išmokos suma 405,48 Lt; 2)2011 m. lapkričio 23 d. draudimo išmokos mokėjimo pažyma, kurioje nurodyta, jog atliekama 400 Lt užskaita; 3)2014-02-14 PZU pažyma dėl užskaitos; 4)2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimas dėl „Žalos atlyginimo”, kuriame nurodyta, jog pervestina draudimo išmokos suma 400,00 Lt yra užskaitoma kaip dalis antros draudimo įmokos; 5)mokėjimo nurodymas ir kit.
Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu, todėl nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė Kauno m. savivaldybė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovės argumentai dėl žalos dydžio pagrįsti prielaidomis, todėl atmestini.
LR CK 6.251 str. įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau, nagrinėjamos bylos atveju ,tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas teisingai bei pagrįstai.
Taip pat atmestini atsakovės argumentai, kad automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką: šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 str.).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Taikos pr., esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir ieškovui UAB DK ,,PZU Lietuva“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistinas 805,48Lt turtinės žalos atlyginimas. Kauno miesto gatvių priežiūra yra savivaldybės savarankiškoji funkcija. Lietuvos Vyriausybei skyrus lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, remontuoti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, konkrečius objektus, kuriems skiriamos lėšos, parenka savivaldybė.
Pažymėtina, kad dėl savivaldybių atsakomybės už jų teritorijoje esančių kelių, gatvių būklę pagal Kelių įstatymo 4 str. 3 d., draudėjų , savivaldybės, žalos atlyginimo turinių santykių , išsamiai pasisakė ir LVAT išplėstinė teisėjų kolegija priimdama neskundžiamą nutartį (2014-07-03d. Nr.A-992/2014).
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (b.l.142) taip pat nurodė, kad yra reikalingumas kreiptis į Konstitucinį Teismą, stabdyti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina , kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3. ir 5.3 ( 5.3.1, 5.3.2 p.) punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje numatyta, jog jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsakovės nurodytų teisės aktų nuostatos, kurių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams prašo ištirti, nagrinėjamos bylos ginčui išspręsti netaikytinos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 str.).
Atsakovė Kauno m. savivaldybė taip pat nurodė, kad įvykis buvo šviesiu paros laiku, į tam tikrus galimus piktnaudžiavimus įvažiavus į gatvių įdaužas, nepakankamą dėmesį įvykio tyrimui ir kit. Tačiau, atsakovė Kauno m. savivaldybė turi tam tikrus teritorijų, kelių priežiūros padalinius, specialistus, jų atstovai ginčijamu atveju, sutarus su Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba, galėtų išvykti į įvykio vietą, dalyvauti įvykio tyrime ir kit. Teismas, įvertindamas aukščiau nurodomus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu.
Teismas iš dalies sutinka su atsakovės pozicija dėl palūkanų ir priteisia 5 procentų dydžio palūkanas, pažymėdamas, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 858,84Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-26d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo atstovė pateikė teisinių paslaugų sutartį, patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (b.l. 151, ....), sąskaitas už advokato teisinę pagalbą, kelionės išlaidas, prašė priteisti 3614,05Lt., nurodydama, kad byla buvo nagrinėjama administraciniame teisme, bendros kompetencijos teisme, bylos nagrinėjimas užsitęsė ir kit. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės atstovė nesutiko dėl išlaidų priteisimo nurodė, kad byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nebuvo sudėtinga ar reikalaujanti specifinių žinių, yra ir daugiau analogiškų ieškovo bylų dėl žalos atlyginimo, kelionės išlaidos neapmokamos ir kit.
Teismas iš dalies sutinka su ieškovo ir atsakovės pozicija dėl bylinėjimosi, atstovavimo išlaidų priteisimo ir įvertindamas šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką dėl išlaidų priteisimo administraciniuose teismuose (LVAT 2011-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-527/2011, 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-437/2011, atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas (2, 3, 5 p.,7 p., 8.2 p.), manydamas, kad ne tik dėl atsakovės veiksmų užsitęsė bylos išnagrinėjimas( buvo sprendžiami teismingumo klausimai Specialioje teisėjų kolegijoje, b.l.79), vėliau byla buvo perduota apylinkės teismui ir t.t. Teismas įvertindamas ir ieškinio dydį, ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažina iki 800Lt.taip pat iš atsakovės ieškovui priteistinas žyminis mokestis 72Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93,80,82str. 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, 805,48Lt( 233,28EUR ) turtinės žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 800Lt( 231,69EUR) bylinėjimosi, atstovavimo išlaidų ir žyminį mokestį 72Lt( 20,85EUR) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ į.k.110057869, Konstitucijos pr.7,Vilnius, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.