Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto administravimo paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutarties, kuria sustabdytas prašymo dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas civilinėje byloje Nr. B2-173-560/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškėlė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ (toliau – BUAB ,,Julidona“) bankroto bylą, administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę ,,Bankroto administravimo paslaugos“ (toliau – UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“, bankroto administratorė), teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris vėliau ne kartą patikslintas.Atsakovės bankroto administratorė 2017 m. sausio 13 d. pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „Julidona“ bankrotą tyčiniu, nurodęs, jog 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovės kreditorių susirinkimas pritarė administratorės ataskaitoje išdėstytai pozicijai dėl tyčinio bankroto iniciavimo ir pavedė šiai kreiptis į teismą minėtu klausimu.Atsakovės kreditorė UAB „Seliksa Consulting“ 2017 m. sausio 17 d. pateikė teismui skundą, prašydama pripažinti negaliojančiais ir panaikinti visus 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovės kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi patenkino pareiškėjos UAB „Seliksa Consulting“ prašymą ir sustabdė ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą, uždraudė atsakovės kreditoriams ir bankroto administratorei šaukti kreditorių susirinkimus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi sustabdė atsakovės BUAB „Julidona“ bankroto administratorės prašymo dėl šios bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Seliksa Consulting“ skundas dėl 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovės kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo bei įsiteisės dėl to priimtas teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu klausimu pirmiausiai pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymo dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui turi įtaką procesinio sprendimo dėl minėto pareiškėjos UAB „Seliksa Consulting“ skundo išnagrinėjimo rezultatas, nes procesas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu inicijuotas vieno iš skundžiamų 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovės kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pagrindu. Teismas nurodė, kad šių bylų sąsajumas sąlygoja būtinybę sustabdyti klausimo dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą ir yra pripažintinas fakultatyviu šio klausimo nagrinėjimo sustabdymo pagrindu, numatytu CPK 164 straipsnio 4 punkte (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas sprendė, kad papildomas nurodyto klausimo nagrinėjimo sustabdymo motyvas – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas. Be to, teismas pažymėjo, kad šio prašymo nagrinėjimo sustabdymo tikslas – užtikrinti proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimą bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja atsakovės BUAB „Julidona“ bankroto administratorė UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartį. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:Teismas, sustabdymas šią bylą, netinkamai įgyvendino diskrecijos teisę. Ši teisė nėra absoliuti – išimtinai teismo diskrecijos teisė, nes šis savo iniciatyva gali sustabdyti civilinę bylą, kai pripažįsta, jog tai yra būtina. Skundžiamoje nutartyje teismas be pagrindo nusprendė, kad būtinybę sustabdyti prašymo dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą nulėmė tai, jog nagrinėjamas kreditorės UAB „Seliksa Consulting“ skundas dėl 2016 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir tai, jog teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas apskųstų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymas ir uždrausta atsakovės kreditoriams, administratoriui šaukti kreditorių susirinkimus (CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas dėl pirmosios sąlygos, be pagrindo susiaurino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 1 dalyje bankroto administratoriui suteiktą teisę savarankiškai be kreditorių valios inicijuoti teisme šio klausimo nagrinėjimą. Todėl minimų kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas ir tos bylos nagrinėjimo rezultatai neturės jokios įtakos šiai administratoriaus teisei įgyvendinti. Turint omenyje minėtą ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį teismas taip pat neteisingai nusprendė, kad tokiu pagrindu yra teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas apskųstų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymas. Be to, pagal informaciją Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi ši teismo nutartis yra panaikinta.Teismo nutartis pažeidžia įmonės kreditorių interesus bei viešąjį interesą, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nes trukdo vykti bankroto procedūrai.

Suinteresuotas asmuo atsakovės BUAB „Julidona“ kreditorė SIA „L-T OIL“ atsiliepime į apeliantės atsakovės bankroto administratorės UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ atskirąjį skundą prašo šį skundą patenkinti. Nurodo, kad yra išnykę skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pagrindai sustabdyti šią bylą, be to, teismas neteisėtai taikė CPK 164 straipsnio 4 punktą, nes tam neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinis teismas, prieš imdamasis nagrinėti atskirojo skundo argumentus, pirmiausiai pažymi tai, kad teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog sprendžiant dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu turi būti įvertintas tokio procesinio veiksmo būtinumas pagal būtent nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, t. y. išsiaiškinus, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais; jog toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009 etc.). Pabrėžtina tai, kad sprendžiant dėl bylos sustabdymo tokiu pagrindu, turi būti atsižvelgiama ne tik į procesinę situaciją nagrinėjamoje byloje, bet taip pat į jos ypatumus, kylančius iš kategorijos, kuriai tokia byla yra priskirta. Remdamasis tuo kas paminėta teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pats teisingai nurodė, kad diskrecijos teisė sustabdyti bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu turi būti įgyvendinama tik įvertinus tokį būtinumą pagal būtent nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją ir nepažeidžiant pirmiau paminėtų principų.Antra, kaip minėta, skundžiama teismo nutartimi sustabdyta byla dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, tai yra tiesiogiai susijusi su šios įmonės bankroto procesu, o teismų praktikoje apibūdinant tokios kategorijos bylų ypatumus yra aiškiai suformuluotos nuostatos, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kuo operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš Juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014, etc.); kad specialiame įstatyme – ĮBĮ, įtvirtinti glausti terminai atskiroms bankroto procedūroms atlikti ir kiti, daugumoje atvejų – imperatyvaus pobūdžio nurodymai, nėra savitiksliai, nes nustatyti atsižvelgiant į šio proceso paskirtį – kuo operatyviau išspręsti kreditorių reikalavimų patenkinimo / nepatenkinimo (nurašymo) klausimą, tuo pačiu likviduojant bankrutavusios įmonės skolų naštą ir taip užtikrinant skolininko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, o taip pat užkertant kelią byloje dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti proceso teisėmis.Trečia, duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), rodo, kad atsakovė UAB „Julidona“ bankroto byla yra iškelta dar 2014 metais, konstatavus jos nemokumą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas) (civilinė byla Nr. B2-173-560/2017). Teismų sprendimuose šiuo klausimu buvo nustatyta, kad pagal atsakovės 2014 lapkričio 24 d. finansinę atskaitomybę įmonės turtas ataskaitiniais metais sudarė 2 441 251 Lt (707 035,16 Eur), kurio 1 664 Lt (481,93 Eur) dalis – ilgalaikis (pasak pačios atsakovės – biuro sofa), o likusį dalis – trumpalaikis turtas (78 413 Lt (22 709,97 Eur) vertės atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys, 27 435 Lt (7 945,73 Eur) pinigai ir didžioji dalis – 2 333 739 Lt (675 897,53 Eur), per vienerius metus gautinos lėšos). Tačiau teismai konstatavo, kad atsakovė neįrodė balanse nurodyto 2 333 739 Lt (675 897,53 Eur) vertės turto realumo, vykdomos veiklos rentabilumo, sutarčių, pagal kurias planuojama gauti pajamas, įvykdymo realumo ir kt. Spręsdami dėl 267 825,38 Lt (77 567,59 Eur) pradelstų atsakovės įsipareigojimų dydžio pagrįstumo, teismai, be kita ko, nustatė ir tokias aplinkybes, kad susitarimai dėl skolų grąžinimo terminų atidėjimo sudaryti su glaudžiai susijusiomis bendrovėmis siekiant laikinai sumažinti pradelstų įsipareigojimų dydį, todėl šie negali paneigti fakto, kad bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Tuo tarpu atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip 700 tūkst. Eur, be kita ko, tenkintinų taip pat ir antrąja eile, ir nuo 2014 m. šie kreditoriai nesulaukia savo reikalavimų, kuriuos teismas pripažino pagrįstais, patenkinimo / dalinio patenkinimo. Taigi atsakovės bankroto administratorė UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ atskirajame skunde, be kita ko, teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti CPK 164 straipsnio 4 punktą, tai yra pasinaudoti savo diskrecijos teise nagrinėjamoje byloje, pirmiausiai privalėjo įvertinti bankroto byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, spręsti ar bylos sustabdymas fakultatyviuoju pagrindu nepažeidžia koncentracijos ir kitų pirmiau paminėtų proceso principų reikalavimų, viešojo intereso (CPK 185 straipsnis).Ketvirta, atsakovės bankroto administratorė UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ atskirajame skunde taip pat pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos sąlygos suteikia pagrindą taikyti CPK 164 straipsnio 4 punktą. Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Taigi tokiu atveju teismo nurodytų kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas, tokių skundų išnagrinėjimo rezultatai nepaneigia teismo pareigos patikrinti nurodytas faktines bei teisines aplinkybes, kuriomis remiantis keliamas klausimas dėl tyčinio bankroto. Remiantis šiuo argumentu konstatuojama, kad teismas taip pat neturėjo pagrindo spręsti, jog faktas apie teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi taikytas pirmiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikia pagrindą bylos sustabdymui (CPK 330 straipsnis). Beje, apeliantė teisi tvirtindama, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi ši teismo nutartis yra panaikinta, o atsakovės kreditorės UAB „Seliksa Consulting“, turinčios 319,73 Eur finansinį reikalavimą, prašymas atmestas. Šis teismas, be kita ko, konstatavo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra sustabdytos iš esmės visos bankroto procedūros, todėl, priešingai, nei argumentuoja pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu pažeidžiami esminiai bankroto proceso principai ir tikslas – derinti visų įmonės kreditorių interesus, kiek įmanoma operatyviau ir ekonomiškiau užbaigti įmonės bankroto procedūras; kad dėl tokių priemonių taikymo pagal vieno iš kreditorių reikalavimą bankroto procedūros užsitęs neapibrėžtam laikui, tai gali padidinti administravimo kaštus, pažeisti daugumos kreditorių teises ir teisėtus interesus; kad tokios priemonės yra neproporcingos pareiškėjos pateikto skundo reikalavimams, jos suinteresuotumo bankroto procese lygiui, galintiems kilti bankroto procese padariniams, neatitinka šių procesinio pobūdžio priemonių paskirties, bankroto proceso principų, tikslų, kreditorių teisių ir teisėtų interesų (civilinė byla Nr. 2-719-381/2017). Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 dienos nutartimi yra atmestas kreditorės UAB „Seliksa Consulting“ skundas dėl visų 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovės BUAB „Julidona“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo (civilinė byla Nr. B2-173-560/2017). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad pareiškėjos atsakovės BUAB „Julidona“ bankroto administratorės UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ atskirasis skundas tenkintinas, nes pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 164 straipsnio 4 punktą ir sustabdydamas bylą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai išaiškino bei pritaikė įstatymą ir todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris yra panaikinamas (CPK 330 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti.