- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- e2YT-2666-666/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00232-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P., atstovaujamo advokato padėjėjos D. T., pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po testatorės D. E. G, gimusios, mirusios Latvijoje, priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodo, kad Latvijos Respublikos pilietė D. E. G testamentu medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Lietuvos TSR Skuodo rajono S apylinkės kaime (dabartinis adresas S r.) paliko pareiškėjui. Minėtame gyvenamajame name pareiškėjas kartu su šeima gyveno iki ir po testatorės mirties, laikė save to turto savininku, rūpinuosi juo, mokėjo mokesčius už elektrą, pirko malkas ir šildėsi. Pareiškėjas A. P. 2018 m. pradėjo tvarkyti palikimo priėmimo dokumentus, užsakė nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą. Už bylos suformavimą, įregistravimą VĮ Registrų centre pareiškėjas mokėjo iš asmeninių lėšų. VĮ Registrų centre įregistravus gyvenamąjį namą, adresu sen., S r., naudotoju neteisingai nurodytas A. P., gim., nors turėjo būti nurodytas pareiškėjas A. P., gim. Pareiškėjas nuo gimimo nei vardo, nei pavardės nėra keitęs. Daiktinės teisės į gyvenamąjį namą neįregistruotos. Pareiškėjas 2018-10-22 kreipėsi į S rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notarė 2018-10-22 nutarimu atsisakė išduoti paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į palikėjos D. E. G turtą, pareiškėjui A. P. praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Taip pat notarė pateikė informaciją kad po D. E. G mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas ruošdamasis kreiptis į teismą kreipėsi į Latvijos notarų rūmus siekdamas gauti informaciją ar po D. E. G mirties paveldėjimo byla yra užvesta Latvijos Respublikoje, tačiau atsakymo jokio negavo. Atsižvelgiant į tai, kad tik pareiškėjas laikė ir laiko save jam palikėjos testamentu palikto turto savininku, jį valdo ir naudoja kaip savo, jokie kiti asmenys pretenzijų dėl gyvenamojo namo niekada nereiškė, laikytina, jog pareiškėjas po D. E. G mirties likusį palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 mirė Latvijoje gyvenusi D. E. G, kurios įpėdinis pagal testamentą yra pareiškėjas A. P.. Mirusioji sudarytu testamentu medinį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius Lietuvos TSR S rajono apylinkės I e paliko pareiškėjui. S rajono notarų biuro duomenimis po D. E. G mirties Lietuvos Respublikoje dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas 2013-04-03 gyvenamąją vietą deklaravo adresu rajono savivaldybės administracijos S seniūnijos duomenimis minėtu adresu deklaruota ir pareiškėjo sutuoktinė bei jų trys vaikai. Pareiškėjas 2018 m. suformavo nekilnojamojo turto, adresu r., kadastro ir registro patikslintą bylą. Pareiškėjas su šeima gyveno likusioje sodyboje iki ir po testatorės mirties, moka mokesčius, naudojasi likusiu turtu kaip savu.
Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytina Lietuvos Respublikos teisė.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš VĮ Registrų centras išrašo su istorija matyti, kad gyvenamojo namo o r., naudotoju nuo 1987-09-22 iki 2013-07-26, kol minėtas įrašas VĮ Registrų centras direktoriaus įsakymu Nr. V – 122 buvo panaikintas, nurodytas A. P., gimęs. Iš LTSR KŪM RTIB M tarpmiestinės techninės inventorizacijos biuro namų valdybos techninės apskaitos bylos matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio k., savininko įrašas vietoj A. P., J ištaisytas į A. P., J. Atsižvelgiant į dokumentų sudarymo laikmetį, labiausiai tikėtina, kad VĮ Registrų centre nurodytas A. P., gimęs, ir A. P., gimęs, yra tas pats asmuo. Netikslus vardo ir pavardės nurodymas traktuotinas kaip rašymo apsirikimas. VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gyvenamuoju namu naudojosi iki ir po testatorės D. E. G mirties. Pareiškėjas tvirtina, kad taip pat mokėjo mokesčius už elektrą, pirko malkas ir šildėsi. Nors minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tačiau teismui netikėti pareiškėjo žodžiais nėra pagrindo. Taip pat pareiškėjas užsakė minėto nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą. Pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjas perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininku. Darytina išvada, kad pareiškėjas konkliudentiniais veiksmais įstatymo nustatytu terminu išreiškė valią priimti po D. E. G mirties atsiradusį palikimą.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P. po testatorės D. E. G mirties priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po testatorės D. E. G, a. k. –, gimusios, mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.