- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- 1-207-626/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Vaivadienė
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Nuteistasis
- O. P.
Proc dok. kategorija:1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.7; 1.1.8.3; 1.1.8.8; 1.2.4.5; 1.2.4.8.2; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.1; 2.3.2.2.15; 2.3.4.2; 2.3.4.5; 2.3.4.6.2; 2.3.4.7.1; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.4.9; 2.3.6.1.4; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.1.5.2; 2.3.6.6.
2011 m. gruodžio 28 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje: O. P. (O. P.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirba, nesimoko, administracine tvarka baustas, teistas:
1. 2008-05-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d.- laisvės atėmimu 5 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę- per 5 mėn. sumokėti 3 MGL (390 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei įpareigojant per šį laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2009-05-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pratęstas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas 1 metams;
2. 2010-11-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal L R BK 284 str. 1 d., 187 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. paskirta bausmė iš dalies subendrinta sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-05-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 75 str. O. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Vilniaus apygardos teismo 2011-05-20 nuosprendžiu 2010-11-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis iš dalies pakeistas,: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria O. P. išteisintas pagal LR BK 187 str. 1 d., panaikintas 75 str. taikymas, nustatyta laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-13 nutartimi nuteistojo O. P. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-05-20 nuosprendžio atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. P. (O. P.) 2010-07-21, apie 20.00 val., miškelyje, esančiame Vilniaus r., Juodšilių sen., Šiaudinės k., asmeninio konflikto metu, smurtaudamas, t. y. griebdamas abiem rankom R. P. už kaklo ir įkasdamas į dešinį skuostą, 4-5 kartus dešinės rankos kumščiu suduodamas į pilvą, nuo suduotų smūgių R. P. nukritus ant žemės, ne mažiau kaip 2 kartus spirdamas į kojas, padarė nukentėjusiajai R. P. poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, pilvo sienoje, kojose, kas sukėlė nukentėjusiajai R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
jis gi 2010-09-24 apie 17 val. Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, žmonai R. P. sėdint vairuotojo vietoje, sudavė jai 2 kartus kairės rankos kumščiu į dešinę ranką ir 5 kartus kumščiais į veidą, po to nuvažiavus automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki jo namų, esančių Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., Stoties g. 9-3 ir užėjus į vidų, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje sudavė savo žmonai R. P. 1 kartą kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai R. P. poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajai R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais savo veiksmais O. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis O. P. (O. P.) teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino teismui, kad nukentėjusioji yra jo sutuoktinė, su kuria augina 2010 m. gimusią dukrą. 2010-07-21 jis susipyko su žmona , dėl ko, dabar neatsimena. Konfliktas buvo žodinis. Konfliktas buvo pas uošvį namuose, Juodšilių km., Vilniaus raj.. Tuo metu namuose buvo jis, jo žmona, žmonos draugė Justina. Kelintą valandą įvyko konfliktas, dabar jis neatsimena. Galimai apie 20.00 val.. Šio konflikto metu jis žmonos atžvilgiu nesmurtavo. Tą dieną jis žodžiu pykosi su žmona, paskui jis išėjo, kas vyko toliau, jis nežino. Iš kur pas jo žmoną atsirado sužalojimai, jis nežinojus nežino, ar šį konfliktą girdėjo žmonos draugė (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paminėjęs, kad konflikto metu namuose buvo (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis matė savo žmoną. Subintuotos jos rankos jis nematė. 2010- 09-24 taip pat įvyko tarp jo ir jo žmonos konfliktas namuose adresu Stoties g., Valčiūnai, Vilniaus raj.. Kaip paminėta kaltinime, automobilyje BMW jokio konflikto nebuvo. Tuo metu jis irgi nesmurtavo. Jis myli savo žmoną. Tuo metu žmona rėkavo, ir, kai jis įbėgo į namus, žmona pasakė, kad užkliuvo ir nukrito, atsitrenkė į vaiko lovytę. Jis iškart paskambino savo tėvui ir kartu su tėvu nuvežė žmoną į ligoninę, kur ji kurį laiką gydėsi. Jis prisipažįsta, kad jis smogė žmonai vieną kartą. Jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į lovytę. Jis pastūmė žmoną, nes nenorėjo, kad ji tuo metu išvažiuotų iš namų. Jis ją pastūmė netyčia. Dėl šio įvykio jis su žmona susitaikė.
Nukentėjusioji R. P. teismui paaiškino, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji paneigia. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad ją sumušė jos vyras. 2010-07-21, tikslaus laiko jis neatsimena, jis susipyko su savo vyru jos tėvų namuose. Tuo metu jos tėvų namuose buvo ji, jos vyras, jų vaikas ir jos draugė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo kitame kambaryje. Dėl ko ji susipyko su vyru, dabar ji neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė melagingus parodymus, kad ją sumušė tą dieną vyras, nes buvo supykusi ant savo vyro, norėjo jam pakenkti. Tuo metu jos vyras jos nemušė, nesmurtavo, pas medikus kreipėsi, nes tuo metu ant jos kūno buvo porą mėlynių, galimai galėjo netyčia jai suduoti jų vaikas. Galimai ant veido mėlynes ji pati pasidarė, netyčia įsidrėskė. Trauminis poveikis, nurodytas specialisto išvadoje, galėjo atsirasti jai pačiai netyčia atsitrenkus į stalą. Pas medikus ji kreipėsi, nes norėjo pamokyti vyrą. 2010-09-24 ji irgi susipyko su savo vyru jų namuose, dėl ko supyko, dabar neprisimena. Tuo metu jos vyras ją nestipriai pastūmė ir ji neišlaikiusi pusiausvyros. Ji neprisimena, kaip tuo metu jie stovėjo ir kaip ji nukrito. Ji keičia parodymus, kadangi jai rūpi, kaip ji toliau gyvens su vaiku. Visi sužalojimai, kurie yra nurodyti specialisto išvadoje, atsirado atsitrenkus į vaiko lovytę, po to, kai ją pastūmė vyras. Kaip ji krito, dabar neatsimena. Kiti asmenys nieko nematė, kaip ji nukrito ant lovytės. Kodėl liudytojai ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus, ji nežino. Po šio konflikto ji daugiau su vyru nekonfliktuoja, vyras rūpinasi šeima, išlaiko ją ir dukrą. Ekspertei nukentėjusioji paaiškino, kad ji, kai ją pastūmė vyras, užsikabino už kilimo ir užkrito ant lovytės dešiniu šonu, susitrenkė dešinį šoną, susimušė dešinį skruostikaulį.
2010-09-24 apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2010-09-24, apie 13 val., ji su dukryte, savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo pas vyrą, nuvežė jį iki parduotuvės ir atgal, sustojo ne prie (duomenys neskelbtini) namų, o neprivažiavus 300 metrų, kadangi nenorėjo važiuoti aplinkkeliu. (duomenys neskelbtini) pradėjo jai priekaištauti dėl to, kad ji neatveža jam dukros, nors ją atveždavo pastoviai, ir kairės rankos kumščiu sudavė jai 2 kartus į dešinę ranką. Ant rankos buvo mėlynė. Dukrytė išsigando ir pradėjo verkti. Ji paėmė ją ant rankų, pradėjo raminti. (duomenys neskelbtini) prašė, kad jis jos nemuštų. Kai ramino dukrą pajuto smūgius kumščiu į veidą. (duomenys neskelbtini) sudavė jai apie 5 smūgius kumščiu į veido sritį. Po to, kai ją sumušė, jis norėjo pasiimti vaiką ir išeiti, tačiau ji neleido, pasakė, kad važiuos kartu. Pakeliui (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ji pasiims daiktus ir gyvens su juo. Atvažiavus prie namo, ji paėmė dukrą ir užėjo pas jį į namus. (duomenys neskelbtini) sakė, kad ji ateitų pas jį gyventi, tačiau ji nieko neatsakė, nuleido galvą ir tada pajuto vieną smūgį kumščiu į veidą. Kaip jis ją mušė, niekas nematė, namuose tuo metu nieko nebuvo. Po suduoto smūgio jai ištino veidas. (duomenys neskelbtini) nuvežė ją į Lazdynų ligoninę, kur ją apžiūrėjo ir pasiūlė kreiptis į Žalgirio ligoninę. Žalgirio ligoninėje jai nustatė skruosto kaulo lūžimą. Įvykio metu jų dukrytė sužalota nebuvo, vyras mušė tik ją ( b. l. 75-76, 77).
Liudytojas I. P. teismui parodė, kad jis patvirtina, kad vežė marčią į ligoninę, kai to paprašė jo sūnus. Jis nežino, kas atsitiko marčiai, kad ją reikėjo vežti į ligoninę, nes nesigilino į tai. Tuo metu jai skaudėjo galvą, buvo apsisukus rankšluosčiu.
Liudytoja J. Š. parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad R. P. yra jos draugė, ją pažįsta apie 3 metus. 2010 metų liepos mėnesį, dienos nepamena, ji nuėjo pas (duomenys neskelbtini) į svečius. Kai svečiavosi pas (duomenys neskelbtini), jos vyro (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Iš darbo jis grįžo vakare, kelintą nepamena. (duomenys neskelbtini) paprašė, kad ji pabūtų namuose pas jos tėvus ir prižiūrėtų jos vaiką, o pati su (duomenys neskelbtini) kažkur išvažiavo, lygtais pas jo tėvus. (duomenys neskelbtini) nebuvo keletą valandų. Kai grįžo (duomenys neskelbtini) mama, ji išvažiavo namo. Prieš išvažiuodama skambino (duomenys neskelbtini), bet ši neatsiliepė. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) jai paskambino ir atvažiavo pas ją į namus. Ant (duomenys neskelbtini) veido, skruosto, kurio nepamena, buvo kraujosruvos, ranka, kuri nepamena, buvo subintuota. (duomenys neskelbtini) papasakojo, kad važiuojant pas (duomenys neskelbtini) tėvus, ji su šiuo dėl kažko susipyko, dėl ko nepamena, ir miške (duomenys neskelbtini) ją sumušė. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) įkando jai į žandą, ją spardė. Būtent kaip mušė, kiek kartų ir į kurias vietas sudavė nežino, to ji nesakė. (duomenys neskelbtini) skundėsi, kad jai skauda pilvą ir ranką. Minėjo, kad vakare dėl sumušimo buvo nuvažiavusi į ligoninę, manydama, kad lūžo ranka, bet ligoninėje pasakė, kad jokių lūžių nėra. 2010 metais, lygtais rugsėjo mėnesį, dienos nepamena, ji susirašinėjo SMS žinutėmis su Renata. Pastaroji rašė, kad randasi Žalgirio ligoninėje, nes ją sumušė vyras. Kur šis ją mušė ir kaip nerašė, tik minėjo, kad sulaužė žandikaulį. Įvykio smulkmenų nepasakojo.
Ekspertė J. G. – D. teismui paaiškino, kad ji patvirtina savo išvadą, bei parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad nesant griuvimui būdingų dinaminio pobūdžio sužalojimo pėdsakų veide (nubrozdinimų), kurie paprastai lieka griuvimo pasekoje atsitrenkiant neuždengtais drabužiais kūno vietose, tame tarpe ir konkrečiu atveju veido atsikišusiose dalyse (pvz.: kakta, skruostas, nosis, smakras), R. P. nustatytų sužalojimų veide atsiradimas griūnant ir veidu atsitrenkiant į grindis negalimas, nes sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tuo tarpu grindys priklauso prie kietų bukų, neribotą paviršių turinčių daiktų, o atsitrenkiant į vaikiškos lovytės kampą, kontaktuojant bukabriauniam daiktui, paprastai paliekami nubrozdinimo ar muštinės žaizdos traumavimo pėdsakai. Iš aukščiau pasakyto, R. P. nustatytų sužalojimų veide padarymas griūnant ant grindų atmetamas, o griūnant ir dešiniu skruostu atsitrenkiant į vaikiškos lovytės kampą mažai tikėtinas. Ji norėtų papildyti Specialisto išvados Nr. G 3687/10 (01) 1 ir 5 punktus, kad be minėtų sužalojimų veide R. P. nustatyta ir poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kuri padaryta paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz. kumščiu), galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-09-24). Ši kraujosruva galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį, tiek ir atsitrenkiant žastu į kietą buką ribotą paviršių (pvz.: griūnant). R. P. nustatyti sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiosios rankai juos pasidarant pačiai. R. P. nustatyti sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais ne eilės tvarka: vienas į dešinio skruosto sritį, padarant poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, antras į dešinio žasto sritį, padarant poodinę kraujosruvą dešiniame žaste. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio skruostikaulio lanko lūžio, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai aukščiau nurodyti veido sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, poodinė kraujosruva dešiniame žaste – nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 87-88). Teisme ekspertė paaiškino, kad stumiant ir atsitrenkiant veidu į lovytės kraštą, kaip nupasakojo nukentėjusioji, mažai tikėtina, kad be išvadoje paminėtų sužalojimų veide būtų tik poodinė kraujosruva su lūžiu. Kategoriškai galimybė neatmetama, kad sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, galėjo atsirasti veidu atsitrenkus į lovytės kraštą, bet šie sužalojimai labiau būdingi smūgiui kumščiu.
2010-07-21 Vilniaus raj. PK VTS OVP specialisto A. A. tarnybiniame pranešime (medžiagoje Nr.57-At-00756-10) nurodyta, kad 2010-07-21, 22.06 val., gautas Lazdijų GMPUL pranešimas, kad į ligoninę pristatyta dėl daugybinių kūno sužalojimų R. P., kuri paaiškino, kad ją sumušė vyras (t.1, b.l. 39).
2010-07-10 R. P. patikslinime nurodyta, kad 2010-07-21, 20.00 val., Vilniaus raj., Juodšilių sen., Juodšilių km., miškelyje tarp jos ir jos vyro O. P. įvyko konfliktas, kurio metu jos vyras ją sumušė, t.y. griebė už veido, sudavė kelis kartus į pilvą (t.1, b.l. 40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2476/10 (01) nurodyta, kad R. P. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, pilvo sienoje, kojose, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-21). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t.1, b. l. 41-42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2476/10 (01) užfiksuota: „ Įvykio aplinkybės: 2010-07-21 apie 20 val. Juodšilių miške sutuoktinis stvėrė už kaklo, įkando į dešinį skruostą, stvėrė už sprando, kumščiais penkis kartus sudavė į pilvą, nugriuvusiai suspardė kojas. Apžiūrėta VGPUL trauminiame punkte, lūžių nenustatyta (t.1, b. l. 41-42).
Apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K. atsakydamas į užduotus klausimus parodė: Specialisto išvadoje Nr. G 2476/10 (01) nustatyti R. P. padaryti sužalojimai padaryti 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti R. P. nuo trauminių poveikių, kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Mažesnė kraujosruva dešiniame dilbyje būdinga suspaudimui pirštu, didesnė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo atsirasti ginantis nuo smūgio, kraujosruvos pilvo sienoje ir kairėje šlaunyje galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo, smulkios kraujosruvos dešinėje blauzdoje taip pat galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirštais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi. Pagal pateiktą asmens sveikatos istoriją Nr. 2010/25034, joje papildomų sužalojimų nenurodyta ( t. 1, b. l. 52-53).
2010-07-21 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Skubiosios traumatologinės pagalbos skyriaus Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 25034 užfiksuota: „2010-07-21 20.10 val. R. P. sumušė smurtaujantis vyras O. P.; diagnozė: daugybinis kūno sumušimas“ (t. 1, b. l. 47).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) ir vieta, esanti 300 m. atstumu nuo šio namo (t.1, b.l. 68).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota nusikaltimo vieta, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys. Namas yra mūrinis, vieno aukšto, jo kiemas aptvertas metaline tinkline tvora. Užėjus pro pagrindines įėjimo duris patenkama į koridorių. Dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į apžiūrimą kambarį. Kambarys yra nedidelis. Kairėje pusėje prie sienos stovi šviesiai rudos spalvos medinė vaikiška lovytė. Netoli jos stovi raudonos spalvos kampinė sofa – lova. Už lovos stovi sekcija. Dešinėje pusėje prie lango stovi dujinė viryklė ir dujų balionas. Dešinėje pusėje prie durų palei sieną stovi šaldytuvas, už jo medinė komoda ( t. 1, b. l. 70-73).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad metu iš R. P. paimta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos epikrizė. Buvo padaryta dokumento kopija ir originalas pagal pakvitavimą grąžintas R. P.. Epikrizėje nurodyta: „Pacientės teigimu, trauma įvyko 2010-09-04 dieną. Sumušė vyras. Po traumos nebuvo galvos svaigimo, nepykino, nevėmė. Dėl skausmo dešinėje skruosto srityje, skausmingo išsižiojimo pacientė kreipėsi į VULŽK, stacionarizuota į veido ir žandikaulių I chirurgijos skyrių skubos tvarka. Išsižiojimas ribotas, ekstraoraliai dešinėje skruosto srityje stebima veido deformacija“ ( b. l. 80, 81, 82).
Šalies argumentai
Iš 2010-09-24 R. P. protokolo – pareiškimo matyti, kad R. P. savo pareiškime nurodė, kad ją 2010-09-214, apie 17.00 val., namuose, esančiuose Vilniaus raj., Juodšilių sen., Valčiūnų km., ją sumušė jos vyras O. P. ( t.1, b.l. 1).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3687/10 (01) nurodyta, kad R. P. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lanko lūžis, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai kumščiu, įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2010-09-24. Sužalojimai vertinami nesunkiu nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio skruostikaulio lanko lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz., kumščiu), smūgio pasekoje į dešinio skruosto sritį. Pasisakyti konkrečiai apie sužalojimus padariusį daiktą nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti bet kurioje pozoje, priešpriešiais ar artimai šiai padėčiai su užpuoliku. R. P. nustatytų sužalojimų atsiradimas paaiškinamas ir nuo vieno smūgio į dešinio skruosto sritį ( b. l. 84-85).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3687/10 (01) užfiksuota: „ MED. DOKUMENTAI: pateikė VšĮ VUL Žalgirio klinikos išrašą iš medicininių dokumentų. 2010-09-24 apie 17.30 val. Sumušė vyras. Sąmonės praradusi nebuvo. Po traumos svaigo galva, nepykino, nevėmė. Atvykusi skundėsi skruosto skausmu; diagnozė: dešinio skruostikaulio lanko lūžis“ ( b. l. 84-85).
Įvertinus nukentėjusiosios R. P. parodymus, matyti, kad jos parodymai, duoti teisme, iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo metu, 2011-01-18, pirmos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad jai ir jos vyrui važiuojant automobiliu pas vyro tėvus į namus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad vyras jai priekaištavo, kad ji neatlieka savo, kaip žmonos, pareigų. Šio konflikto metu jie sustojo miškelyje, abu išlipo iš automobilio, toliau konfliktavo, ji nesusivaldė ir porą kartų trenkė savo vyrui per veidą, dėl ko jis supyko, griebė abiem rankom jai už kaklo ir įkando į dešinė skruostą, ji pradėjo vyrą įžeidinėti necenzūriniais žodžiais , po ko jos vyras 4-5 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į pilvą, dėl ko ji suklūpo ant žemės, bet pilvo nesusitrenkė, nes buvo jį prisidengusi. Tuo metu ji pajuto, kaip jos vyras smūgiuoja ne mažiau kaip du kartus kojomis per jos kojas. Tuo konfliktas baigėsi, ji nuvežė vyrą pas jo tėvus ir grįžo namo pas dukrą, kurią tuo metu prižiūrėjo jos draugė Justė. Justei nepasakojo apie įvykusį konfliktą, tačiau pajutusi skausmus pilve, ji palikusi dukrą Justės priežiūrai, nuvažiavo į Lazdijų ligoninę. Ją apžiūrėję medikai, nenustatę rimtų sužalojimų tą pačią dieną paleido. Pilvą skaudėjo dar kelias dienas (t.1 , b. l. 24).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji šiuos savo parodymus patvirtino 2011-01-21 parodymų patikrinimo vietoje, jų metu nurodė, vietą – miškelį, kur, pasak ją, ją sumušė jos vyras, griebdamas abiem rankom už kaklo ir įkasdamas į skruostą, po to sudavė 4-5 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į pilvą, dėl ko jai pritrūko oro ir ji suklūpo ant žemės, po ko jos vyras dar spyrė į jos kojas (t.1, b. l. 26-33).
Gi teisme nukentėjusioji teisme pakeitė parodymus, tvirtindama, kad 2010-07-21 tarp jos ir kaltinamojo įvyko tik žodinis konfliktas, kaltinamasis jos atžvilgiu nesmurtavo, pas medikus kreipėsi ir apkaltino vyrą smurtavus jos atžvilgiu norėdama pamokyti vyrą, ir tuo metu ant jos kūno buvo porą mėlynių, galimai galėjo vaikas netyčia suduoti, ant veido mėlynes ji pati pasidarė, netyčia pati sau įsidrėskusi. Trauminis poveikis, nurodytas specialisto išvadoje, galėjo atsirasti jai pačiai netyčia atsitrenkus į stalą.
Vertindamas nukentėjusiosios duotų parodymų patikimumą teismas taip pat atsižvelgia į BPK 20 straipsnio 3, 4 dalies taisykles, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patirtinti BPK numatytais proceso veiksmais ir, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Kaip matyti nukentėjusiosios parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, paneigia byloje esantys, paminėti duomenys: 2010-07-21 Vilniaus raj. PK VTS OVP specialisto A. A. tarnybinis pranešimas, 2010-07-21 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Skubiosios traumatologinės pagalbos skyriaus Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 25034, kad ligoninėje nukentėjusioji pranešė, kad ją sumušė jos vyras (t.1, b.l. 39, 47), 2010-07-10 jos paaiškinimas apie 2010-07-21 panaudotą vyro smurtą jos atžvilgiu (t.1, b.l. 40), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2476/10 (01), kurioje nurodyta, kad R. P. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, pilvo sienoje, kojose, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-21) ( t.1, b. l. 41-42), eksperto V. K. paaiškinimas dėl minėto medicininio tyrimo, kad nukentėjusiajai išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti 6 trauminiais poveikiais kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Mažesnė kraujosruva dešiniame dilbyje būdinga suspaudimui pirštu, didesnė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo atsirasti ginantis nuo smūgio, kraujosruvos pilvo sienoje ir kairėje šlaunyje galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo, smulkios kraujosruvos dešinėje blauzdoje taip pat galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirštais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai savęs žalojimui nebūdingi ( t. 1, b. l. 52-53).
Šie duomenys, atvirkščiai, neprieštarauja ir patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius nukentėjusiosios parodymus, todėl teismas nesivadovauja nukentėjusiosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, o remiasi jos parodymais, duotais 2011-01-18 ikiteisminio tyrimo metu.
Visi šie paminėti duomenys gauti laikantis įstatymo reikalavimų, jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Kaltinamasis faktą, kad sumušė nukentėjusiąją, neigia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje aiškino, kad jokio fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, nežino, iš kur galėjo atsirasti pas nukentėjusiąją sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje. Ši kaltinamojo versija vertintina teismo, kaip gynybinė pozicija ir kuri neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja surinktiems ir virš aptartiems įrodymams.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 str. numatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, griebdamas abiem rankom nukentėjusiajai už kaklo ir įkasdamas į dešinį skuostą, 4-5 kartus dešinės rankos kumščiu suduodamas į pilvą, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis suvokė, kokie padariniai dėl tokių jo pavojingų veiksmų gali kilti, t.y. numatė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..
Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu pakeitė savo pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dėl 2010-09-24 įvykio, teigdama, kad 2010-09-24 jos vyro tėvų namuose kaltinamasis ją pastūmė, ji užsikabino už kilimo ir veidu nukrito ant lovytės briaunos, bei kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu apie šį įvykį davė analogiškus kaip ir nukentėjusioji parodymus, tačiau teismas nesiremia šiais nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymais, kadangi jie prieštarauja ekspertės išvadai bei paaiškinimui teisiamajame posėdyje, kad stumiant ir atsitrenkiant veidu į lovytės kraštą, kaip nupasakojo nukentėjusioji, mažai tikėtina, kad be išvadoje paminėtų sužalojimų veide būtų tik poodinė kraujosruva su lūžiu, bei, kad kategoriškai galimybė neatmetama, kad sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje, galėjo atsirasti veidu atsitrenkus į lovytės kraštą, bet šie sužalojimai labiau būdingi smūgiui kumščiu.
Nukentėjusioji įvykio dieną davė parodymus, kad 2010-09-24, apie 13 val., ji su dukryte bei su kaltinamuoju važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo 300 metrų prie kaltinamojo namų, ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis kairės rankos kumščiu sudavė jai 2 kartus į dešinę ranką. Kai ramino dukrą pajuto smūgius kumščiu į veidą, kaltinamasis sudavė jai apie 5 smūgius kumščiu į veido sritį. Atvažiavus prie namo, kaltinamasis sudavė dar vieną smūgį kumščiu į veidą ( t.1, b. l. 75-76, 77). Šiuos savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (t.1, b. l. 26-33).
Teismas vertindamas nukentėjusiosios visų – tiek ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų patikimumą, atsižvelgdamas į BPK 20 straipsnio 3, 4 dalies taisykles, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patirtinti BPK numatytais proceso veiksmais ir, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, pripažįsta, kad 2010-09-24 nukentėjusiosios parodymai apie jai padarytus sužalojimus atitinka kitus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus: ekspertizės išvadą, ekspertės paaiškinimus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, neprieštarauja jiems todėl teismas nesivadovauja nukentėjusiosios parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, o remiasi jos parodymais, duotais 2010-09-24 ikiteisminio tyrimo metu.
Visi šie paminėti duomenys gauti laikantis įstatymo reikalavimų, jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Kaltinamasis faktą, kad sumušė nukentėjusiąją, neigia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje aiškino, kad nestipriai pastūmė nukentėjusiąją ir ji, užkliuvo už kilimo, nukrito ant lovytės, Ši kaltinamojo versija vertintina teismo, kaip gynybinė pozicija ir kuri neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja surinktiems ir virš aptartiems įrodymams.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 str. numatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje asmeninio konflikto metu, nukentėjusiajai sėdint vairuotojo vietoje, sudavė jai 2 kartus kairės rankos kumščiu į dešinę ranką ir 5 kartus kumščiais į veidą, po to nuvažiavus automobiliu iki jo namų ir užėjus į vidų, tęsdamas nusikalstamą veiką, kambaryje sudavė nukentėjusiajai 1 kartą kumščiu į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. numatė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, todėl, esant veikos kvalifikuojančiam požymiui – šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t.y., kad BK 140 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 3 p., numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkiems ir apysunkiems (BK 11 str.), į padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, t.y., kad jis nedirba, nesimoko, vedęs, turi vieną mažametį vaiką, administracine tvarka baustas, teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šias jam inkriminuojamas dvi nusikalstamas veikas padarė prieš priimant ankstesnį nuosprendį, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, administracine tvarka baustas sistemingai, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė sankcijų už padarytus nusikaltimus ribose, kurių dydis artimas nei jų vidurkiui ir kuri bendrintina dalinio sudėjimo metu. Subendrinta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su ansktesnoiu nuosprendžiu, BK 53 str. 1,4,9 d. tvarka.
Daiktų, turinčio reikšmės bylai išnagrinėti, byloje nėra.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė du civilinius ieškinius 117,26 Lt ir 3068,10 Lt sumai (t. 1, b.l. 56, 91). Teismas pripažįsta, kad šie ieškiniai yra įrodyti, pagrįsti, ir, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis didžiąją dalį atlygino gydydamosi išlaidų ( 3120,00 Lt), laikytina, kad ieškinį 3068,10 Lt sumai atlygino pilnai, o 117,26 Lt – iš dalies, todėl procesas dėl ieškinio dėl 3068,10 Lt gydimosi išlaidų nutrauktinas, o ieškinys dėl 117,26 Lt - tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo 65,36 Lt gydimosi išlaidų (b.ll. 64-68) ( LR CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., LR Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., 33 str. 1 p., BPK 107, 113 str., 115 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-302, 304-305, 307-308 str.,-
nusprendžia:
O. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3p., ir skirti jam:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d.,4 d., šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Šią subendrintą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-09 nuosprendžiu paskirta galutine bausme (1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas), kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011-05-20 nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., į bausmė įskaityti iš dalies atliktą bausmę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-09 nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendį paskelbus.
Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. P. 65,36 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio dėl 3068,10 Lt gydimosi išlaidų nutraukti.
Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.