Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-156-356/2020, pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam siųsti įteikti CPK 805 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau įteikiančioji institucija neatsiuntė patvirtinimo, kad dokumentai atsakovui įteikti, atsakovas į teismo elektroninius laiškus neatsakė, pranešta viešo paskelbimo būdu, be to, apie iškeltą civilinę bylą, ieškovės teigimu, atsakovui buvo žinoma, tačiau nagrinėjama civiline byla atsakovas nesidomėjo.

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, nurodė, kad siūlo pakeisti iš atsakovo sūnui D. priteisto išlaikymo dydį, jį padidinti iki ieškovės nurodyto dydžio, tai atitiktų šalių sūnaus geriausius interesus. Atstovė nurodė, kad išvada yra galutinė, ieškinio tenkinimas atitinka šalių nepilnamečio vaiko geriausius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.

Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalių sūnaus D. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, o atsakovas įsipareigojo sūnui D., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokėti periodines 175 EUR dydžio išmokas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo procesiniu sprendimu, visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Ieškovės teigimu, apie padidėjusius sūnaus poreikius ji informavo atsakovą, tačiau jis prie vaiko išlaikymo reikiama suma neprisidėjo, be to, moka ne visą jau priteisto išlaikymo sumą, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą. CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.

D. šįmet sukako (duomenys neskelbtini) metai, teismo nutarties (duomenys neskelbtini) m. priėmimo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Kaip nurodė ieškovė ir patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai, sūnaus poreikiai padidėjo ne tik dėl jo amžiaus – po taikos sutarties patvirtinimo sūnus susirgo (duomenys neskelbtini) liga, reikalingas gydymas, įvairios procedūros, kitos sveikatinimo priemonės. Šios išlaidos nėra vienkartinio pobūdžio. Ieškovės paskaičiavimu, sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį būtina apie 600 EUR suma, vaikui mokama 130 EUR išmoka, taigi vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma nėra didesnė nei viena minimali mėnesio alga (MMA), kuri nuo 2020-01-01 yra 607 EUR ir kuri teismų praktikoje laikoma orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), nes pripažįstama, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šalių sūnaus poreikių tenkinimui pakanka mažesnės sumos, negauta. Taigi yra pagrindas nustatyti, kad D. poreikiai po (duomenys neskelbtini) m. priimto teismo procesinio sprendimo ryšium su jo amžiumi ir sveikatos būklės pasikeitimu iš esmės padidėjo ir yra ne mažesni, nei 600 EUR mėnesiui. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad būtų nedarbingas, dirba užsienio valstybėje. Liudytojais apklausti atsakovo tėvai O. D. ir B. D. teigė nenorintys duoti jokių parodymų apie savo sūnų, bendravimas su ieškove ir anūku apsunkintas nuo ieškinio padavimo. Liudytojai tvirtino, kad atsakovas savo gyvenamosios vietos duomenų neatskleidžia, jiems yra žinoma, kad jis užsienio valstybėje turi nuolatinį darbą, dirba (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, atsakovas nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių nevaldo, kitų išlaikomų asmenų neturi. Liudytoja R. Ž., ieškovės motina, patvirtino, kad atsakovas ne visada sumoka tokio dydžio išlaikymą, kiek yra priteista, ji nuolat padeda šalių sūnų išlaikyti. Ieškovei betarpiškai tenka sūnaus kasdienė priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal gebėjimus sūnus būtų lavinamas, kad pagal sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo mokymusi, poilsiu ir laisvalaikiu. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, gyvena motinai priklausančiame bute, yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, tačiau laikinai nedirba. Ieškovė pareigos išlaikyti kitus asmenis neturi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui neteikiant reikiamo dydžio išlaikymo, pažeidžiamos jo teisės.

Pateikti įrodymai vertintini šalių sūnaus interesų naudai, įrodymus įvertinus kartu su institucijos išvada dėl šalių ginčo, darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, nes ieškovė yra darbinga ir gali dirbti, taigi pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas, prie sūnaus išlaikymo abu tėvai privalėtų prisidėti lygiomis dalimis, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad tik vienai ieškovei tenka vaiko kasdienė priežiūra, nes atsakovas vaiku nesirūpina, gyvena skyrium, taigi yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad atsakovas turi galimybę ir turėtų prie sūnaus išlaikymo prisidėti didesne dalimi, t. y. teikti ieškovės nurodyto dydžio – 277 EUR išmokas, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų. Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t.y. padidėjus D. D. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 277 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto iš atsakovo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis nuo 175 EUR iki 277 EUR ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovas privalo mokėti sūnaus D. išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Padidinto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos – 2019-10-04 (CK 3.200 straipsnis), kaip prašė ieškovė. Ieškovė taip pat pageidavo nustatyti išlaikymo mokėjimo tvarką, t. y. kad išlaikymo lėšas atsakovas pervestų į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iki mėnesio 10 dienos. Tokia tvarka jau buvo patvirtinta teismo nutartimi, šiuo teismo sprendimu ji nėra keičiama, ją nustatyti iš naujo nereikia.

Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė turėjo 784 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Šių išlaidų dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 8.2, 8.19 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis (už procesinio dokumento parengimą ir atstovavimą) neviršija nustatytų maksimalių dydžių, o išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms. Ieškovei iš atsakovo priteistina 784 EUR už advokatės teisines paslaugas. Iš atsakovo valstybei priteistina 28 EUR žyminio mokesčio ((277 EUR – 175 EUR = 102 EUR x 12 mėn. = 1 224 EUR x 3 proc. = 36,72 EUR x 75 proc.) ir 15,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta taikos sutartis, 3 punktą dalyje dėl iš atsakovo D. D. nepilnamečiam sūnui D. D. priteisto išlaikymo dydžio, periodines išmokas padidinti nuo 175 EUR iki 277 EUR ir nustatyti, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2019-10-04 privalo kas mėnesį mokėti periodines 277 EUR dydžio išmokas iki sūnaus D. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 784 EUR už advokatės teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 28 EUR žyminio mokesčio ir 15,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistą žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (abiejų įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.