Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-12 · Civilinė byla Nr. 2S-524-259/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
2S-524-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04526-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Skolininkas
G. D.
Kreditorius
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-524-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04526-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2;122.3;129.1;129.23; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko G. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5188-835/2014 pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo, suinteresuoti asmenys byloje - išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas G. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja nurodė, kad vykdo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-33-780/2014 įpareigojantį skolininką G. D. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 11,60 m ilgio ir 22,50 m² ploto medinį lieptą, kuris remiasi į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. 2014 m. balandžio 22 d. skolininkui išsiuntė įpareigojimą vykdomojoje byloje Nr. 0133/14/01058 bei patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Patikrinus nustatyta, kad skolininkas teismo sprendimo neįvykdė. Antstolė 2014 m. spalio 15 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą, prašydama priimti nutartį taikyti vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino ir nutarė taikyti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – suteikti teisę išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 11,60 m ilgio ir 22,50 m² ploto medinį lieptą, kuris remiasi į G. D. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant iš skolininko G. D. patirtas išlaidas. Teismas nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas geruoju arba priverstinai taip, kaip numato CPK nuostatos vykdymo procese. Iš byloje esančių dokumentų ir skolininko paaiškinimų teismas nustatė, kad skolininkas G. D. teismo sprendimo neįvykdė, nepašalino savavališkos statybos padarinių ir savo valia neketina vykdyti teismo įpareigojimo, tuo pažeisdamas CPK 18 straipsnį. Šis teismo sprendimas pradėtas vykdyti, vykdymo tvarka yra aiški, jo vykdymas nėra sustabdytas, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas G. D. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kurio dalis patenka į (duomenys neskelbtini) apsauginę juostą, yra skirtas ir naudojamas poilsiui, fizinių ir dvasinių jėgų atgavimui, kas leidžia jį priskirti prie rekreacinės zonos pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Nors ieškovas 2012-09-14 ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) apsauginėje juostoje pastatyti pavėsinė ir takas yra draudžiami statiniai, tačiau ieškovas neteisingai vertina pastatytą statinį kaip medinę pavėsinę, kurios statyba apsaugos įuostoje yra draudžiama. Apeliantas pažymi, kad 4.50x4.50x3.20 dydžio statinys yra ne pavėsinė, o pradėtas statyti valčių elingas, vieno aukšto, skirtas laikyti valtims, o takas su laiptais yra valčių elingo priklausinys, skirtas tarnauti valčių elingui ir yra nuolat susijęs su juo (LR CK 4.19 str. 1 d.) – atgabenti valtis nuo kranto į valčių elingą. Ieškovo faktinių duomenų patikrinimo akte užfiksuoti ir nurodyti stulpiniai pamatai, kuriuos ieškovas įvardina kaip sudegusios pavėsinės stulpinius pamatus, yra ne pavėsinės, o sudegusio valčių elingo pamatai - sudegus valčių elingui, buvo pastatytas naujas, kitoje vietoje, dėl kurio savavališkos statybos ieškovas reiškia reikalavimą 2012-09-14 ieškinyje. Apeliantas nurodo, kad nesutinka ir su ieškovo teiginiu, jog pavėsinė ir takas nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją. Kadangi apelianto žemės sklype yra pastatytas valčių elingas su jo priklausiniu, taku, žemės sklypo dalis, kurioje šie statiniai yra pastatyti, priskirtina poilsio aikštelei, todėl jie patenka į miško žemėje leistinų statinių kategoriją. Todėl, apelianto nuomone, vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. įtvirtinta teisės norma bei įvertinus tai, kad jo žemės sklype yra statoma ne pavėsinė, o valčių elingas, be to, Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. leidžia poilsio aikštelių statybą miške, darytina išvada, jog apelianto vykdomos statybos yra teisėtos. Be to, apeliantas nurodo, kad nors ieškovas teigia, jog tiek liepto, tiek pavėsinės ir tako statyba yra savavališka, tačiau yra surašęs savavališkos statybos aktą tik dėl liepto, dėl to ieškovas neturėjo teisės pereiti prie kitų savavališkos statybos šalinimo procedūrų, tarp jų ir kreiptis į teismą. Ieškovas nurodo, kad dėl pavėsinės ir tako jis surašė reikalavimą, kuriuo traktuoja 2011-12-30 raštą Nr. 2D-17720-(14.38), tačiau toks raštas negali būti pripažįstamas reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes jis neatitinka Reglamento 6 priede nustatytos formos ir turinio reikalavimų. Be to, ieškovas pateikė 2012-06-26 Reikalavimo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-362-(14.29) ir 2012-08-31 Reikalavimo įvykdymo aktą Nr. RPA-10-120831-0048-(14.29), kurie yra surašyti praleidus penkių darbo dienų terminą ir yra pasirašyti tik juos surašiusio pareigūno – aktai nėra pasirašyti ne mažiau kaip 2 liudytojų, todėl abu aktai nėra tinkami įrodymai šioje byloje ir ieškovas neturėjo teisės jų pagrindu kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininko atskirojo skundo argumentai susiję su išieškotojos ieškinio ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumo, todėl nagrinėjamai bylai yra teisiškai nereikšmingi, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas nekvestionuotinas. Nagrinėjamu atveju Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 12 d., sprendimo vykdymo tvarka pagal CPK 284 straipsnį nėra pakeista, skolininkas nėra įvykdęs sprendimo nei geruoju, nei priverstine tvarka, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai taikė CPK 771 straipsnio 2 dalį – nutartimi nutarė taikyti sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). LR CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta taikyti sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes. Taigi, šiuo atveju aktualus CPK 771 straipsnio, reglamentuojančio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymą, aiškinimas ir taikymas.

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodyti teismo procesiniai dokumentai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 str.).

Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 str. 1 d., 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo pagrindu 2014 m. balandžio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-33-780/2013, įpareigojantį skolininką (atsakovą) G. D. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytą 11,60 m ilgio ir 22,50 m² ploto medinį lieptą, kuris remiasi į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Antstolė A. K. vykdo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-33-780/2013. Apeliantas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo neįvykdė, tai patvirtina ir antstolės 2014 m. spalio 15 d. surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Reg. Nr. S-14033184 (b. l. 2).

Tiek Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, tiek vykdomajame rašte nurodyta, jog atsakovui neįvykdžius per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą įpareigojimo savo lėšomis nugriauti nurodytą lieptą, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo G. D. patirtas išlaidas.

Taigi, apeliantui teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatytas ne tik įpareigojimas nustatytu terminu nugriauti neteisėtai pastatytą medinį lieptą, bet ir sprendimo neįvykdymo pasekmės. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 12 d., todėl vadovaujantis CPK 18 straipsniu, yra privalomas ir turi būti vykdomas. Kadangi apeliantas pats per sprendime nustatytą terminą pareigos neįvykdė ir nepateikė jokių savo neveikimą pateisinančių dokumentų, atsirado pagrindas taikyti nustatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, todėl antstolė pagrįstai, vadovaudamasi CPK 273 straipsniu, 771 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į teimą dėl įpareigojimo nevykdymo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės pareiškimą patenkino.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo argumentus, susijusius su ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio atsakovui G. D. dėl neteisėtai pastatytų statinių ir savavališkos statybos padarinių šalinimo, taip pat Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo nepagrįstumu bei neteisėtumo, todėl nagrinėjamai bylai yra teisiškai nereikšmingi. Teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių, netiria ir nenustatinėja aplinkybių, kurios jau yra nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu. Teismas neturi jokio pagrindo dar kartą tirti ir nagrinėti savavališkos statybos akto pagrįstumą ir teisėtumą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas