Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-327-40/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-09
Bylos Nr.
2A-327-40/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Irena Ivanovienė, Liudvika Tupienė (pran.)
Ieškovas
N. L., N.
Atsakovas
V. L., V.
Trečiasis asmuo
Vaikų
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L. Tupienė Civilinė byla Nr. 2A-327-40/2009

Teisėja S. Gerybienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudvikos Tupienės,kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Ivanovienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant ieškovei N. L.,atsakovui V. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-636/2009 pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui V. L., trečiajam asmeniui Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. L., kuriuo prašė pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 11 d. sprendimu priteistą išlaikymo nepilnamečiams vaikams: sūnui L. L., gim. 1993 m., ir dukrai D. L., gim. 1999 m., dydį, priteisiant nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas kiekvienam iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsakovo mokamas išlaikymo dydis yra nepakankamas ir netenkina net minimalių nepilnamečių vaikų poreikių, nes augant vaikams padidėjo poreikiai mokyklinėms prekėms, rūbams, užklasinei veiklai. Kadangi ieškovė viena nebegali suteikti normalių sąlygų vaikams, prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovė nurodo, kad yra pasikeitusi ir atsakovo, kuris dirba ir per mėnesį uždirba apie 1500 Lt, finansinė padėtis.

Atsiliepimas

Atsakovas V. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nedirba, gyvena iš gaunamų pašalpų bei išmokų ir nori pasipelnyti atsakovo sąskaitą. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2008-02-08 jo darbo užmokestis priklauso nuo dirbtų valandų ir per mėnesį vidutiniškai sudaro 82 Lt. Atsakovas nurodė, kad 2009-04-03 jis pardavė jam priklausantį gyvenamąjį namą ir iš gautų pinigų padengė įsiskolinimą vaikų išlaikymui. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad vaikų išlaikymui gali skirti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pakeitė 2003-02-11 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš V. L. išlaikymą po 250 Lt periodinėmis išmokomis iki sūnaus L., gim. 1993, pilnametystės, po to po 125 Lt kas mėnesį iki dukros D. , gim. 1999 m., pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisė nuo 2008-11-12 iš V. L. išlaikymą nepilnamečiui jo sūnui L. L. ir nepilnametei dukrai D. L. po 300 Lt kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną N. L.; priteisė iš atsakovo V. L. 216 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 17 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad iš ieškovės, atsakovo parodymų, byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna, savo turėtą nekilnojamąjį turtą pardavė 2008 metais, išlaikytinių neturi. Nepilnametis šalių sūnus yra 16, o dukra- 10 metų amžiaus. Vaikų poreikiai šiuo metu yra žymiai didesni, negu priteisiant išlaikymą 2003 metais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra bedarbė, pajamų negauna, išskyrus socialines išmokas, o vaikams būtinas normalus maitinimas, vitaminai, lėšos mokymosi reikmenims, ugdymui, mokymuisi, rūbams. Ieškovė pateikė teismui vaikų išlaikymui būtinų lėšų paskaičiavimą, tuo tarpu atsakovas, paskaičiavimo, kaip būtų galima išlaikyti vaikus, mokant išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, nepateikė. Teismas pripažino, kad atsakovas, būdamas sveikas vyras, turi imtis visų įmanomų priemonių teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, aktyviai ieškotis darbo, dirbti ir uždirbti normaliam nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui būtina priteisti iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, nes šis išlaikymo dydis yra realus ir normalus, nepažeidžiantis nei nepilnamečių vaikų, nei šalių turtinių interesų. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, kad iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis ir nepilnamečių vaikų poreikiai, todėl reikia keisti priteisto išlaikymo dydį, nes atsakovo mokamų lėšų vaikų išlaikymui akivaizdžiai yra per mažai. Ieškinį patenkinus, teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. L. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 200 Lt. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovo turtinę padėtį, neįvertino, kad atsakovas yra bedarbis ir bedarbio pašalpos negauna. Teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo principu, nes būdamas bedarbiu atsakovas tikrai negalės kas mėnesį abiejų vaikų išlaikymui skirti 600 litų, be to, lėšos reikalingos ir paties atsakovo pragyvenimui.

2. Teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį, kuri yra žymiai geresnė negu atsakovo, nes ieškovė gauna priteistą išlaikymą iš atsakovo, taip pat socialines pašalpas vaikams, jos uždarbis buvo apie 1000 Lt per mėnesį ir tik teismo posėdžio metu ieškovė pateikė pažymą, kad ji yra bedarbė.

3. Atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė N. L. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą; atsakovas visais būdais stengiasi išvengti savo pareigos padėti materialiai išlaikyti vaikus, nes priteistas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį net nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų.

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus įtvirtinta įstatyme. Šią asmeninę įstatyminę pareigą tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S.; Nr. 3K-3-259/2004; kategorija 72.2). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šios bylos šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė N. L. ieškinio pareiškime nurodė, kad atsakovo mokamas 125 litų išlaikymas nebeatitinka nepilnamečių vaikų poreikių, nes jiems augant mokslui, laisvalaikiui ir kitiems būtiniems poreikiams reikalingos didesnės papildomos lėšos. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino šalių materialinę padėtį ir atsakovo galimybes teikti teismo nustatytą 300 Lt išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų apie šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovės pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmokos vaikams, kurių dydis yra 545,90 Lt per mėnesį ( b. l. 11), ieškovės uždarbis 2008 m. liepos mėnesį buvo 1008 Lt, o nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio ji yra registruota Mažeikių darbo biržoje. Iš Mažeikių darbo biržos pažymos matyti, kad atsakovas V. L. nuo 2009 m. vasario mėnesio yra įregistruotas darbo biržoje, išmokos jam nebuvo mokamos ( b. l. 52), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas sutinka nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti kas mėnesį po 200 Lt kiekvienam. Šios bylos aplinkybės rodo, kad savo pajamų ir tikrosios turtinės padėties atsakovas neatskleidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Tėvo (motinos) gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus imperatyvas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas negali dirbti dėl sveikatos būklės, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pateikti ir teismo priimti bei įvertinti įrodymai nepaneigia atsakovo pareigos ir galimybių teikti vaikams pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Be to, są­ži­nin­go ir rū­pes­tin­go as­mens, ku­ris tu­ri pa­rei­gą iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­tį vai­ką, elge­sio stan­dar­tai reikalauja im­tis vi­sų jam pri­ei­na­mų prie­mo­nių, kad gau­tų pa­ja­mas, pa­kan­ka­mas vai­kams iš­lai­ky­ti.

Vertinant pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo padidinimo pagrįstumą, taip pat būtina išanalizuoti nepilnamečių vaikų poreikius ir įvertinti šių poreikių pasikeitimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 formuodamas teismų praktiką išaiškino, kad nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų būtinas vaiko vystymosi sąlygas.

Ieškovė N. L. pateikė teismui detalų nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad sūnaus ir dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 1000-1200 litų. Pažymėtina, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Siekiant visapusiškų vaiko poreikių patenkinimo, ieškovės nurodytas išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu teismų praktikoje suformuotą išlaikymo dydžio nustatymo principą. Taip pat pažymėtina, jog teismo priteistas išlaikymo dydis yra mažesnis už tokį, kuris būtų apskaičiuojamas vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamo orientacinio kriterijaus sąlygomis: nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti vadovaujamasi LR CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pakeistas išlaikymo dydis, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikytinas pagrįstu ir protingu, atitinkančiu įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 2 d.).

Apeliantas nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis – 17 Lt pašto išlaidų ir 216 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei N. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. liepos 29 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovui V. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 28 d. sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( b. l. 17, 41).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnį pareigos atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas nustatymas susijęs su iš esmės tais pačiais kriterijais, kaip ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims. Pagrindinės sąlygos įpareigoti šalį pagal CPK 96 straipsnį atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas yra šios: priešinga šalis buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo arba atitinkamas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo valstybė; šalis visiškai ar iš dalies pralaimėjo bylą; įpareigotina padengti valstybės išlaidas šalis nėra atleista nuo atitinkamų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. L. nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas, tai reiškia, kad CPK 96 straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant šalis yra įpareigojama atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju nėra. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, be pagrindo vadovavosi CPK 93 straipsniu ir priteisė valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria valstybei iš atsakovo priteistos pašto ir bylinėjimosi išlaidos, naikintina, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 96 str. 4 d., 326 str. 1 d. 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutari a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. L. priteista valstybės naudai 216 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 17 Lt pašto išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Liudvika TupienėTeisėjai Egidijus MockevičiusIrena Ivanovienė