Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ prašymą dėl skolininko A. B. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., J. B., antstolė Jurgita Žilinskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbiant teismo pranešimą (CPK 443 str. 5d., 133 str. 3d.) (b. l. 89 – 90).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Byloje nustatyta, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. išduotą Teismo įsakymą Nr. eL2-14663-375/2016 dėl 1315,87 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojai UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Antstolė 2016 m. gruodžio 21 d. patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje nustatyta, jog lėšų, iš kurių galima išieškoti, skolininko sąskaitose nėra, skolininkas niekur nedirba, skolininkas turi nekilnojamojo turto, tačiau jis įkeistas hipoteka, įregistruotų transporto priemonių neturi. 2017 m. kovo 7 d. VSDFV duomenimis suinteresuotas asmuo A. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) skolininkas sudarė santuoką su J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri, remiantis VSDFV duomenimis, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų iš (DUOMENYS NESKELBTINI) LT, UAB, į. k.(duomenys neskelbtini). Vedybinės sutarties, vedybų sutarčių registro duomenimis, sudaryta nėra. Teismui nepateikta duomenų, kad sudaryta santuoka būtų nutraukta. 2016 -08-01 antstolės A. Adomaitienės patvarkymu areštavus skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas, kreditorė įpareigota kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo. Vedybinės sutarties, vedybų sutarčių registro duomenimis, sudaryta nėra. 2016 m. gruodžio 21 d. antstolės patvarkymu buvo areštuotos J. B. pajamos gaunamos iš (DUOMENYS NESKELBTINI) LT, UAB, į. k.(duomenys neskelbtini).

CPK 667 str. 1 d. numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 d., 4 d.). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, todėl suinteresuoto asmens prašymas atidėti skolos išieškojimą iki išmokėjimo kreditoriui „Bigbank“ nenagrinėtinas. CPK 667 straipsnio paskirtis tik nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

Kadangi suinteresuoti asmenys J. B. ir A. B. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta, tai jų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 str.). Duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, nėra. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.).

Pagal CK 3.117 straipsnį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso pusė (viena antroji) dalis jos sutuoktinės J. B. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 str., teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos ar kitokios išmokos, kurias ji gauna iš darbdavio ar kitų subjektų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.