- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- AS-365-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00406-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu ir paštu pateikė skundą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. gruodžio 22 raštą Nr. (1.11)-I-7264 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti išduoti pareiškėjui patvirtintus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, kurių pagrindu antstolis M. D. vykdo priverstinius išieškojimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus ABTĮ nustatytus reikalavimus, todėl 2017 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2017 m. vasario 15 d. pateikti teismui originaliu pareiškėjo parašu pasirašytą skundą. Teismas 2017 m. vasario 22 d. elektroniniu paštu gavo pareiškėjo skundo, atsiųsto teismui 2017 m. vasario 7 d., pirmojo lapo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kopijas. Susipažinęs su šiais dokumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartyje nuodytų skundo trūkumų – teismui nepateikė originaliu savo parašu pasirašyto skundo. Nurodytas skundo trūkumas yra esminis, o būdamas nešališkas teismas pats savo iniciatyva negali jo pašalinti ir išspręsti skundo priėmimo klausimo. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo teigimu, teismo nutartimi nustatyta, jog teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis nustatytu laiku nebuvo įteikta, todėl trūkumai buvo pašalinti po 2017 m. vasario 21 d. Pareiškėjas mano, kad teismas, matydamas akivaizdžias teismo klaidas, jas turėjo ištaisyti pats, t. y. 2017 m. vasario 8 d. nutartyje numatytus trūkumo šalinimus pakeisti naujais trūkumų šalinimo terminais. Tačiau teismas, pareiškėjo nuomone, pažeisdamas proceso normas, skundą, kurio originalas teisme užregistruotas 2017 m. vasario 7 d., atsisakė priimti ir jį gražino. Tokia teismo praktika, pareiškėjo vertinimu, yra ydinga ir negali būti toleruojama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl VSDFV 2016 m. gruodžio 22 rašto Nr. (1.11)-I-7264 panaikinimo ir įpareigojimo išduoti pareiškėjui patvirtintus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, kurių pagrindu antstolis M. D. vykdo priverstinius išieškojimus, laikė nepaduotu, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, t. y. dėl to, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai administraciniam teismui paduodami raštu. Skundai gali būti ir elektroninės formos, paduodami elektroninių ryšių priemonėmis. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Pateikiant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas) yra pasirašytas. Kai skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – ir Teismų įstatymas) nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.).
Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Pagal Aprašo 4 punktą, asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Aprašo 5 punkte numatyta, jog jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (5.2 p.).
Kaip paminėta, Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku buvo gautas pareiškėjo skundas. Pirmiau išvardytų ABTĮ 24 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių bei Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu galima daryti išvadą, kad skundas, paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. elektroniniu laišku, turėjo būti pasirašytas originaliu pareiškėjo parašu. Atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka skundo padavimui elektroninių ryšių priemonėmis keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjo tapatybė nėra patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais, kaip yra numatyta ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo elektroniniu laišku pateiktas skundas nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, jo asmens tapatybė nėra patvirtinta kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), skundas taip pat nėra paduotas per teismų informacinę sistemą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas paduotas nesilaikant ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje numatytos tvarkos – skundas administraciniam teismui paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pareiškėjo tapatybė nėra patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.
Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertino visas skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė pagrįstą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.