Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. R. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarties, kuria yra palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. R. kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pakeista į suėmimą ir nustatytas trijų mėnesių terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinamas tuo, kad 2008 m. balandžio 12 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) , A. F. bute, turėdamas tikslą parduoti psichotropines medžiagas, perdavė nepilnamečiui A. D., gim. (duomenys neskelbtini) , 10 vnt. tablečių, bendros masės 2, 127 g, kurių sudėtyje buvo 0, 416 g psichotropinės medžiagos MDMA.

Teismo nutartyje iš esmės jau preziumuojama, kad jis padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 261 straipsnyje. Teismo nuomone, tai įrodo byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą Telšių mieste, gyvena su tėvais ir savo šeima viename bute. Iki suėmimo dirbo automobilių remonto darbus. Anksčiau, kaip teigia kaltinamasis, jis nėra teistas ar baustas už įstatymų pažeidimus.

Kaltinamojo nuomone, suėmimo paskyrimas grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais ir mano, kad sąlygų ir būtinumo paskirti jam suėmimą nėra.

Teismo posėdyje suimtojo kaltinamojo A. R. gynėja prašė jo skundą patenkinti, o prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomąją priemonę suėmimą paskyrė trims mėnesiams. Apygardos teismas, skirdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su šios kardomosios priemonės paskyrimu. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo argumentai dėl pareikšto kaltinimo turinio nesvarstomi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leido A. R. įtarti inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu ir kartu su kaltinamuoju aktu bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo A. R. dalyvavimą procese, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimą, dėl kurio padarymo pareikštas kaltinimas A. R., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl yra visos sąlygos taikyti kaltinamajam suėmimą.

BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Klaipėdos apygardos teismas A. R. suėmimą paskyrė dėl to, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Kadangi A. R. kaltinamas vienu labai sunkiu nusikaltimu, už kurio padarymą įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė, teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas paskirti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis A. R. neturi Lietuvoje legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, jo nesaisto tvirti šeiminiai ryšiai. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. R. buvo pasislėpęs nuo teismo. Kaltinamasis A. R. neatvyko į 2010 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdį, nors šaukimas jam buvo išsiųstas jo nurodytu adresu, tačiau kaltinamasis jo neatsiėmė. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo nutarta atvesdinti kaltinamąjį A. R., tačiau policijos pareigūnams nutarties nepavyko įvykdyti, nes, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismui pateikto Telšių apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresniojo patrulio R. Skiriaus tarnybinio pranešimo, kaltinamojo A. R. jo gyvenamojoje vietoje surasti nepavyko, apklausta kaltinamojo motina E. R. paaiškino, kad A. R. pastaruosius du mėnesius girtuokliauja ir į namus grįžta retai, kur galėjo gyventi jos sūnus tuo metu ji nežinojo. Kitų asmenų, kurie galėtų žinoti apie kaltinamojo buvimo vietą policijos pareigūnams nustatyti nepavyko. Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas A. R. bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.