Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono, Gintaro Dzedulionio,

dalyvaujant pareiškėjui P. Š., atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Ramūnui Kučiauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos kariuomenės Karo policijos atstovei Vilmai Zdancevičiūtei, trečiojo suinteresuotojo asmens Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovei Audronei Jakučionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos kariuomenės Karo policijai ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 16 str. 1 d. 4 p. bei 16 str. 2 d. 11 p. nuostatos yra pritaikytos netinkamai ir neobjektyviai įvertinant informacijos slėpimo sąmoningumo faktorių bei visas kandidatūros tikrinimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo įsitikinimu, netinkamai pritaikytos ir VTPĮ 16 str. 2 d. 17 p. nuostatos nustatant tariamus narkotinių medžiagų vartojimo praeityje bei piktnaudžiavimo alkoholiu atvejus, nes pateikiami faktai (tikrinimo metu surinkti duomenys) yra akivaizdžiai iškraipyti ir neatitinka tikrovės.

Nurodė, kad įsakyme Nr. P-1042 konstatuota, kad jo kandidatūros pretenduojant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tikrinimas turi būti nutrauktas, nes pateikdamas dokumentus dėl įsidarbinimo į krašto apsaugos sistemą pareiškėjas nuslėpė faktą, kad buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat dėl to, kad pokalbio su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) pareigūnu metu, siekdamas sumenkinti kaltę, iškreipė savo tyčinio nusikaltimo padarymo aplinkybes, vartojo narkotines medžiagas. Įsakyme Nr. P-1042 taip pat pažymėta, kad pareiškėjas yra neatsakingas (vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, įvykdė nusikaltimą – smulkų svetimo turto pagrobimą, nedidelį chuliganizmą, piktybiškai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET)).

Pareiškėjo įsitikinimu, paaugliško smalsumo bei bendraamžių įtakos dėka pirmo ir vienintelio „lengvų“ narkotikų pabandymo priežastis neturėtų būti vertinama kaip narkotikų vartojimo praeityje nustatymo objektyvus faktas, nepabrėžiant to, kad tai galėjo būti tik vienas išskirtinis atvejis, nesusijęs su tolimesniais asmens įpročiais. Pasak pareiškėjo, galimi faktiniai duomenys, kuriais yra grindžiamas narkotikų vartojimo praeityje faktas, nėra patikimi, nes nebuvo gautas detalus pareiškėjo paaiškinimas, neapklausti liudytojai, neatliktas papildomas tyrimas, nenustatyta galima (ir tam tikru laikotarpiu) fizinė ar psichologinė priklausomybė nuo šių medžiagų.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas turėti slaptumo žymą su grifu „Konfidencialiai“, tarnybiniuose Karo policijos nuostatuose buvo nustatytas jau prieš pareiškėjui įstojant į privalomąją karo tarnybą, tačiau jam buvo sudaryta galimybė toliau tęsti privalomąją karo tarnybą, o tarnybos metu jis nesulaukė jokių abejonių dėl patikimumo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime byloje Nr. 33/04 yra pažymėjęs, kad pretendentų į pareigas valstybės tarnyboje patikimumas turi būti tikrinamas dar prieš jiems pradedant eiti pareigas. Kai valstybės tarnautojai eina pareigas, jų patikimumas taip pat gali būti tikrinamas, jeigu dėl jo kyla pagrįstų abejonių. Jeigu yra pagrįstai konstatuotas asmens, siekiančio tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, nepatikimumas, toks asmuo negali būti priimamas į atitinkamas pareigas. Anot pareiškėjo, jo anketiniai duomenys buvo tikrinami nepagrįstai ilgą laiko tarpą, todėl tarnyba šiuo laikotarpiu minėtoje struktūroje suponuoja vieną iš tarnybinio patikimumo sąlygų.

Atsakovės nuomone, pareiškėjo motyvai, jog šiuo metu neturi jokios galiojančios administracinės ar drausminės nuobaudos, yra teigiamai vertinamas tarnyboje ir kolektyve, kad jo praeityje padaryti teisės aktų pažeidimai prarado pavojingumą, nėra reikšmingi sprendžiant leidimo susipažinti su įslaptintą informacija išdavimo klausimą, kadangi savaime nepašalina padarytų veikų fakto ir nepatvirtina, jog pareiškėjas nedarys jų ateityje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. Š. prašė patenkinti skundą, remiantis jame nurodytais argumentais (b. l. 62-66).

Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas prašė bylą nutrakti, nes išnyko ginčo objektas (b. l. 62-66). Papildomai paaiškino, kad leidimas dirbti su įslaptinta informacija išduodamas, kai asmuo dirba krašto apsaugos sistemoje, o pareiškėjo ir krašto apsaugos sistemos, kuri yra paslapčių subjektas, jau nebesieja jokie tarnybiniai santykiai, nes pareiškėjas buvo atleistas jo paties valia.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens Karo policijos atstovė prašė bylą nutraukti (b. l. 62-66).

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens AOTD atstovė prašė bylą nutraukti (b. l. 62-66).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl 2011 m. rugpjūčio 29 d. Krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. P-1042 „Dėl eil. P. Š. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas P. Š. užpildė Kario (kandidato) į profesinę karo tarnybą anketą, kurioje atsakydamas į klausimą „Ar buvote traukiamas baudžiamojon atsakomybėn? (Jei taip tai kada)“ pažymėjo atsakymą „Ne“, o atsakydamas į klausimą „Ar buvote traukiamas administracinėn atsakomybėn? (Jei taip tai kada)“ nurodė, kad taip, tai įvyko 2005 m. (b. l. 9 abi lapo pusės).

2008 m. gegužės 19 d. Profesinės karo tarnybos sutartimi Nr. DS-39 pareiškėjas buvo priimtas į profesinę karo tarnybą 5 metams (b. l. 60-61).

2011 m. liepos 20 d. vykusiame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Specialiosios personalo ekspertų komisijos posėdyje, be kita ko, buvo svarstomos asmenų, tame tarpe ir pareiškėjo P. Š., pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinimo išvados ir su tuo susiję siūlymai. Minėtame posėdyje nutarta, vadovaujantis VTPĮ 17 str. 5 d., 16 str. 1 d. 4 p. (tikrinimo metu surinkti faktai turi nekelti abejonių dėl asmens patikimumo), 16 str. 2 d. 11 p. (patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo sąmoningai nuslėpė ir jo kandidatūrą tikrinančiai institucijai pateikė melagingus biografijos faktus galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui – pateikdamas dokumentus dėl įdarbinimo į Krašto apsaugos sistemą nuslėpė faktą, jog buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pokalbio su AOTD pareigūnu metu, siekdamas sumenkinti savo kaltę, iškraipė savo tyčinio nusikaltimo padarymo aplinkybes), 16 str. 2 d. 17 p. (patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo vartojo narkotines medžiagas, taip pat nustatytos dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija – yra neatsakingas, nes vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, įvykdė tyčinį nusikaltimą, smulkų svetimo turto pagrobimą, nedidelį chuliganizmą, piktybiškai pažeidinėjo Kelių eismo taisyklių reikalavimus) ir į AOTD 2011 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl eil. P. Š. patikrinimo“ išdėstytais faktais, pritarti AOTD siūlymui nutraukti eil. P. Š. kandidatūros tikrinimą (pritarta vienbalsiai) (b. l. 31-35).

Pažymėtina, jog pagrindinius valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo bei kontrolės pagrindus ir tvarką, nustato minimalius atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių (personalo patikimumas, įslaptintos informacijos administravimas, fizinė apsauga, įslaptintų sandorių saugumas, automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų apsauga) reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (2003 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. IX-1908 redakcija).

Pagal šio įstatymo 16 str. 1 d. 4 p. asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir raštiškai sutinka, kad būtų tikrinama jo kandidatūra; 3) asmuo raštiškai pasižada saugoti įslaptintą informaciją; 4) tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei; 5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. Vadovaujantis VTPĮ 16 str. 2 d. 11 p., leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jei asmuo sąmoningai nuslėpė arba jo kandidatūrą tikrinančioms institucijoms pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką, galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui, o pagal šio įstatymo 16 str. 2 d. 17 p., jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai kandidatūrą patikrino Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ar Specialiųjų tyrimų tarnyba, ir tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 16 str. 2 d., tikrinimas krašto apsaugos arba vidaus reikalų ministrų ar jų įgaliotų asmenų arba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu nutraukiamas. Apie šį sprendimą informuojamas paslapčių subjektas ir asmuo, kurio kandidatūra buvo tikrinama. Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina.

2011 m. rugpjūčio 29 d. Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-1042 „Dėl eil. P. Š. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“, vadovaujantis VTPĮ 17 str. 5 d., 16 str. 1 d. 4 p. (tikrinimo metu surinkti faktai turi nekelti abejonių dėl asmens patikimumo), 16 str. 2 d. 11 p. (patikrinimo įmetu nustatyta, kad asmuo sąmoningai nuslėpė ir jo kandidatūrą tikrinančiai institucijai pateikė melagingus biografijos faktus, galinčius turėti įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo priėmimui – pateikdamas dokumentus dėl įsidarbinimo į krašto apsaugos sistemą nuslėpė faktą, jog buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pokalbio su AOTD pareigūnu metu, siekdamas sumenkinti savo kaltę, iškraipė savo tyčinio nusikaltimo padarymo aplinkybes) ir 16 str. 2 d. 17 p. (patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo vartojo narkotines medžiagas, taip pat nustatytos dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija – yra neatsakingas, nes vartojo alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, įvykdė tyčinį nusikaltimą smulkų svetimo turto pagrobimą nedidelį chuliganizmą piktybiškai pažeidinėjo KET reikalavimus) ir atsižvelgus į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos specialiosios personalo ekspertų komisijos išvadą, AOTD 2011 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl eil. P. Š. patikrintino“ išdėstytus faktus, įsakyta AOTD nutraukti Lietuvos kariuomenės Karo policijos Vilniaus įgulos pirmojo apsaugos būrio Pirmojo skyriaus karo policininko eil. P. Š., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūros tikrinimą (b. l. 8, 30).

Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė prašyti, kad jam būtų sudarytos sąlygos susipažinti su AOTD 2011 m. birželio 7 d. raštu Nr. S-101-1767RN, kuriuo taip pat buvo remiamasi 2011 m. liepos 20 d. vykusiame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Specialiosios personalo ekspertų komisijos posėdyje, tačiau pareiškėjas tokia savo teise nepasinaudojo (b. l. 62-66), tuo tarpu teismas susipažino su pateiktu minėtuoju raštu, tačiau savo sprendimo pastarajame nurodytomis aplinkybės negrindžia, atsižvelgdamas į tai, jog dalis informacijos nurodytame rašte yra riboto naudojimo, taip pat vertindamas, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadas ir be pastarojo.

Nustatyta, kad Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro 2011 m. rugsėjo 9 d. duomenimis P. Š. Vilniaus miesto 6 policijos komisariate 2005 m. gruodžio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 17-1-03247-05 pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas – svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą) Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. vasario 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. kovo 22 d. nutarimu, vadovaujantis BK 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 5 p., ikiteisminis tyrimas nutrauktas (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), nutarimas 2006 m. kovo 22 d. patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. kovo 22 d. nutarimu kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinta (b. l. 10).

Taigi, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, nurodytas aplinkybes apie teistumą, pareiškėjas tikrinimo metu nuslėpė, nurodydamas, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, be to, kaip nurodė atsakovas savo atsiliepime, aiškindamas minėtas aplinkybes pokalbio su AOTD pareigūnu metu pareiškėjas nepagrįstai bandė sušvelninti savo vaidmenį ir kaltę. Pareiškėjas taip pat buvo baustas administracinėmis nuobaudomis: 2003 m. kovo 3 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą 185¹ str. (rūkymas vietose, kuriose draudžiama tai daryti), paskirtas įspėjimas; 2005 m. kovo 29 d. baustas pagal ATPK 178 str. 1 d. (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba girto pasirodymas viešose vietose), paskirtas įspėjimas; 2005 m. gegužės 9 d. baustas pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), paskirta 100 Lt bauda; 2005 m. spalio 3 d. baustas pagal ATPK 50 str. (smulkus svetimo turto pagrobimas), paskirtas įspėjimas; 2009 m. kovo 16 d. baustas pagal ATPK 123 str. (tamsinti automobilio stiklai), paskirta 100 Lt. bauda; 2009 m. rugsėjo 18 d. baustas pagal ATPK 131 str. 5 d. (pažeidė KET), paskirta 20 Lt bauda; 2010 m. sausio 2 d. baustas pagal ATPK 123 str. 1 d. (tamsinti automobilio stiklai), paskirta 125 Lt bauda. Be to, 2007 m. spalio 16 d. pokalbio su AOTD pareigūnu metu pareiškėjas nurodė, kad du kartus yra vartojęs narkotines medžiagas, o 2010 m. birželio 22 d. patikino, kad daugiau narkotinių medžiagų niekada nevartojo. Pareiškėjo įsitikinimu, paaugliško smalsumo bei bendraamžių įtakos dėka pirmo ir vienintelio „lengvų“ narkotikų pabandymo priežastis neturėtų būti vertinama kaip narkotikų vartojimo praeityje nustatymo objektyvus faktas, tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka ir daro išvadą, kad įvairus padarytų pažeidimų interpretavimas nekeičia paties pažeidimų padarymo fakto.

Nurodytų aplinkybių visetas, teismo vertinimu, pareiškėjo asmenybę charakterizuoja neigiamai bei leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjas P. Š. yra nesąžiningas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Lietuvos Respublikos Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu, ar pareiškėjo padaryti veiksmai yra įvertinti baudžiamąja ar kitokia atsakomybe, taip pat padarytų teisės aktų pažeidimų mažareikšmiškumas, tačiau svarbiausias klausimas, suteikiant (atimant) leidimą dirbti su įslaptinta informacija, yra asmens patikimumas ir besąlygiškas pasitikėjimas šiuo asmeniu, kuris nustatomas vertinant objektyviai pasireškiančias asmens savybes, jo charakterio ypatybes, tuo tarpu pareiškėjo veiksmai pakankamai apibūdina jį kaip asmenį, kuriam negali būti patikėtas darbas su įslaptinta informacija.

Teismas taip pat sutinka su atsakovės nuomone, jog pareiškėjo motyvai, kad jis šiuo metu neturi jokios galiojančios administracinės ar drausminės nuobaudos, yra teigiamai vertinamas tarnyboje ir kolektyve, kad jo praeityje padaryti teisės aktų pažeidimai prarado pavojingumą, nėra reikšmingi sprendžiant leidimo susipažinti su įslaptintą informacija išdavimo klausimą, kadangi savaime nepašalina padarytų veikų fakto ir nepatvirtina, jog pareiškėjas nedarys jų ateityje.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį Nr. DS-39 ir išleisti jį į atsargą, argumentuodamas tuo, kad negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, o Karo policijoje be jo tarnauti negali, pažymėjo, kad tarnybos tęsimas Lietuvos kariuomenėje prarado patrauklumą dėl teisėtų lūkesčių neįgyvendinimo (b. l. 58-59). 2011 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-1380 buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis Nr. DS-39 ir pareiškėjas nuo 2011 m. gruodžio 16 d. išleistas į atsargą (b. l. 57).

Pastebėtina, jog pareiškėjas pagal savo karinį laipsnį buvo priskiriamas kareivių kategorijai (KASOKTĮ 52 str. 2 d. ir 3 d.), kuriai paprastai nėra keliami reikalavimai turėti leidimą susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, o tokio leidimo neturėjimas neužkirto kelio pareiškėjui tęsti profesinę karo tarnybą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15 str. 1 d., eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys. Eiti pareigas, susijusias su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus asmens patikimumo pažymėjimus turintys asmenys. Pretendentai, atrinkti pareigoms, susijusioms su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, į šias pareigas gali būti skiriami prieš tai patikrinus jų kandidatūras ir gavus išvadą, kad asmuo atitinka šio VTPĮ 16 str. 1 d. nurodytas sąlygas. Pagal VTPĮ sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma žymima įslaptinta informacija išdavimo priima paslapčių subjektas. Vadovaujantis VTPĮ 2 str. 8 d., paslapčių subjektai – valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, tokių institucijų reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, kurioms šios institucijos, suderinusios su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, suteikė paslapčių subjekto statusą. Taip pat pažymėtina, jog pagal VTPĮ 18 str. 1 d. 3 p. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu su paslapčių subjektu nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai ar pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas.

Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, leidimas dirbti su įslaptinta informacija gali būti išduodamas institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovo ar kito įgalioto asmens, tuo tarpu pasibaigus darbo ar tarnybiniams santykiams, toks leidimas visais atvejais yra panaikinamas.

Teismas, vertindamas nustatytą aplinkybę, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. P-1380 buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis Nr. DS-39 su pareiškėju ir pareiškėjas nuo 2011 m. gruodžio 16 d. išleistas į atsargą, daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas atmestinas ir kaip negalintis sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovės 2011 m. rugpjūčio 29 d. Krašto apsaugos ministro įsakymas Nr. P-1042 „Dėl eil. P. Š. kandidatūros tikrinimo nutraukimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo P. Š. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.