- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 1S-78-165/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01212-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė, Elena Vainienė (pran.), Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Ramutė Veronika Šalaviejūtė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. L. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 21 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2 veikos) kaltinamas tuo, kad jis:
– bendrais tyčiniais veiksmais su E. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš nukentėjusiojo A. P. prievartavo turtą – 400 Lt (115,85 Eur), t. y. 2014-08-09 apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nurodydami, jog A. P. pavogė 200 Lt, reikalavo grąžinti pinigus, o šiam atsisakius vykdyti šį reikalavimą, panaudojo fizinę ir psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį A. P., t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo spyrė 1 kartą A. P. į kaklą, E. K. paėmė jį už rankų ir pakėlė, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo jį dusino su antklode, o mėginant pabėgti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo spyrė kojomis iki 6 smūgių į įvairias kūno vietas, E. K. sudavė kumščiais iki 4 smūgių į įvairias kūno vietas, R. L. sudavė kumščiais iki 4 smūgių į nugarą ir grasino išmesti pro balkoną bei kitaip jį žaloti, mušti, jei nebus grąžinti 200 Lt, tokiu būdu visi bendrai sukėlė A. P. fizinį skausmą, o dėl 2 suduotų smūgių padarė nubrozdinimus dešinės plaštakos trečio piršto krumplio srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir privertė A. P. 2014-08-09 16:42 val. prisijungti prie savo asmeninio profilio internetinėje svetainėje www.smscredit.lt, pateikti paraišką 400 Lt (115,85 Eur) paskolai gauti, ir iš AB „SEB banko“ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), paimti 400 Lt (115,85 Eur) nuo savo sąskaitos ir juos atiduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui;
apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „Moki lizingas“ nuosavybės teise priklausantį telefoną „Samsung Galaxy S5“, įdėklą „Samsung Galaxy S5 Flip Wallet“ bendros 2 332,15 Lt (675,44 Eur) vertės, UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį telefoną „Samsung Galaxy S4“ su „Java“ SIM kortele bendros 1 965,15 Lt (569,15 Eur) vertės, iš viso svetimo turto už 4 297,30 Lt (1 244,58 Eur), t. y. 2014-08-21 10.28 val. UAB „Bitė Lietuva“ klientų aptarnavimo salone, esančiame Tilžės g. 109, pateikė netikrą A. P. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašė prašymą perkelti telefono numerius Nr. GSND/16880/2014, specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. GSND/16880/2014, Bendrąsias paslaugų teikimo sąlygas, Pasiūlymą „Viskas, ko reikia“, Specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. GSCD/65398/2014, PVM sąskaitą faktūrą serija BTL Nr. 158369, Mokėjimo planą „Laisvė“, tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SEK40821LGPA, standartinę informaciją apie vartojimo kreditą Nr. 22665109590095, žinodamas, jog nevykdys sutarties sąlygų; pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – UAB „Omnitel“ priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Samsung Galaxy S5“ ir „Samsung Galaxy S4“ bendros 3 848 Lt (1114,46 Eur) vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes R. L. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. 2014-08-21 apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Saulės miestas“ esančiame UAB „Omnitel“ salone, apgaule, prisistatydamas A. P., pateikė UAB „Omnitel“ prekybos konsultantei J. B. suklastotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. P. vardu, kurios blankas atliktas spalvotu rašaliniu spausdintuvu; suklastojo tikrus dokumentus: prašymą perkelti telefono numerius Nr. GSND/16880/2014, specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. GSND/16880/2014, Bendrąsias paslaugų teikimo sąlygas, Pasiūlymą „Viskas, ko reikia“, Specialiąsias paslaugų teikimo sąlygas Nr. GSCD/65398/2014, PVM sąskaitą faktūrą serija BTL Nr. 158369, Mokėjimo planą „Laisvė“, tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SEK40821LGPA, standartinę informaciją apie vartojimo kreditą Nr. 22665109590095, pasirašydamas A. P. vardu, t. y. 2014-08-21 10.28 val. UAB „Bitė Lietuva“ klientų aptarnavimo salone, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą suklastoti tikrus dokumentus, prisistatė UAB „Bitė Lietuva“ partnerio UAB „Spainetos prekybos sistema“ darbuotojai R. V. A. P. ir pateikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. P. vardu; 2014 metų rugpjūtį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą įsigyti netikrą dokumentą, padėjo pagaminti netikrą asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. P. vardu, pateikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu, po to, 2014 m. rugpjūtį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-08-21 apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių daugiabučių namų kieme, iš nenustatyto asmens gavęs nurodytą žinomai pagamintą netikrą dokumentą, išduotą A. P. vardu, kurio blankas atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. blankas atliktas spalvotu rašaliniu spausdintuvu, kurį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, nuo įsigijimo momento laikė pas save ir gabeno iki 2014-08-21 10.28 val., iki UAB „Bitė Lietuva“ klientų aptarnavimo salono, esančio (duomenys neskelbtini), kur jį panaudojo, pateikdamas UAB „Bitė Lietuva“ partnerio UAB „Spainetos prekybos sistema“ darbuotojai R. V.;2014 metų rugpjūtį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgytą žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. P. vardu, laikė pas save ir gabeno iš UAB „Bitė Lietuva“ klientų aptarnavimo salono, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2014-08-21 10.52 val. iki 2014-08-21 13.50 val., iki UAB „Omnitel“ klientų aptarnavimo salono, esančio (duomenys neskelbtini), kur jį panaudojo, pateikdamas UAB „Omnitel“ darbuotojai J. B..
Kaltinamasis R. L. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2014 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikinai sulaikytas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. L. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 21 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamasis skunde, nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde kaltinamasis nurodo, kad suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri neprivalo būti skiriama netgi ir nustačius formalius jos taikymo pagrindus. Kaltinamojo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis pažymi, kad inkriminuotų veikų sunkumas ir gręsiančios bausmės griežtumas nėra vienintelės sąlygos, į kurias atsižvelgiama sprendžiant suėmimo paskyrimo (termino pratęsimo) klausimą. Pasak kaltinamojo, apygardos teismas neįvertino kaltinamojo turimų tamprių socialinių ryšių, t. y. kad jis vedęs, turi išlaikytinių. R. L. teigia, kad būdamas laisvėje jis galėtų susirasti darbą ir tokiu būdu padėti išlaikyti vaiką. Kaltinamasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat priėjo prie nepagrįstos išvados, jog jis darys naujus nusikaltimus. Kaltinamasis mano, kad ankstesni teistumai nepatvirtina nurodytos aplinkybės, jis paskirtas bausmes yra atlikęs. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad apskųstos nutarties motyvai yra identiški ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo spręstas suėmimo termino pratęsimo klausimas, motyvams, todėl ir dėl šios aplinkybės nutartis pripažintina neteisėta bei nepagrįsta. Kaltinamasis akcentuoja, kad teismas net nesvarstė klausimo dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo prieš jį. Kaltinamojo vertinimu, griežčiausia kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu jam būtų skirtos švelnesnės kardomosios priemonės ir jis būtų pažeidęs šių taikymo sąlygas. Anot kaltinamojo, griežčiausios priemonės taikymas prieš jį ilgą laiko tarpą pažeidžia proporcingumo principą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Be to, kaltinamojo įsitikinimu, apygardos teismas pažeidė BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias suėmimas negali tęstis ilgiau nei 6 mėnesius, tuo tarpu, jis suimtas laikomas jau 1 metus ir 6 mėnesius. Todėl kaltinamasis prašo suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje dalyvavusi gynėja prašė kaltinamojo R. L. skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
R. L. skundas netenkintinas.
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis nenaikintina.
Žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsnių normų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Apygardos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. L. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo R. L., nukentėjusiojo A. P., liudytojų (A. R., E. A., J. B., R. V. ir kt.) parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolų duomenys, specialistų išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismas teisingai įvertino šiuos duomenis, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų.
Kitaip nei nurodo kaltinamasis, pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.
Teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgia ne tik į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, bet ir į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą. Pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Sutiktina su kaltinamojo skundo teiginiais, kad nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę neribotą laiką. Tačiau žemesnės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad R. L. yra kaltinamas ne tik padaręs 2 nesunkias nusikalstamas veikas, pasikėsinęs padaryti 1 nesunkią nusikalstamą veiką, 2 apysunkes, bet ir 1 sunkią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą įstatymų leidėjas yra nustatęs gana griežtą tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. L. anksčiau yra teistas net 8 kartus, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei. Be to, teismas teisingai nurodė, kad nusikalstamas veikas, dėl kurių R. L. suformuluoti kaltinimai nagrinėjamoje byloje, padarė praėjus neilgam laiko tarpui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir neišnykus teistumui. Tokios aplinkybės itin neigiamai apibūdina kaltinamąjį, patvirtina jo antivisuomenines nuostatas. Kita vertus, byloje yra duomenų ir apie tai, kad R. L. iki sulaikymo neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio, nedirbo, nors yra darbingo amžiaus. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamasis neturi tamprių ryšių su visuomene, o lėšas pragyventi galbūt gaudavo nusikalstamu būdu. Pagal bylos medžiagą kaltinamasis vedęs, turi išlaikytinių. Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju tokie suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pobūdžiu, kiekiu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Pastebėtina, kad nurodytos aplinkybės R. L. nesulaikė nuo nusikaltimų, dėl kurių jam šioje byloje yra pareikšti kaltinimai, padarymo. Taigi, nepaisant to, kad kaltinamasis turi šeimą, pirmiau aptartų duomenų visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. L. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su visuomene ir (ar) šeima, ir siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).
Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. R. L. inkriminuojama nusikalstama veika, nustatyta BK 181 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikaltimų sąraše. Kaip minėta, kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau yra teistas. R. L. inkriminuojamas veikas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgusi į R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, kiekį, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog R. L. nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.
Kaltinamojo R. L. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas net 8 kartus, vėl nusikalto neišnykus teistumui), jo turimų socialinių ryšių tamprumo nebuvimas (iki suėmimo nedirbo), galbūt kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumas, pobūdis, sunkumas (inkriminuojama ir sunki veika), kiekis (inkriminuojama 6 veikos), vaidmuo galbūt darant jam inkriminuotas veikas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą R. L. į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam R. L. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Ši baudžiamoji byla iš Šiaulių miesto apylinkės teismo yra perduota pagal teismingumą apygardos teismui ir nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamasis posėdis paskirtas 2016 m. kovo 4 d.). Kaip minėta, teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo formuoti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, nukrypta nuo nacionalinių ir tarptautinių teismų formuojamos praktikos. Kaltinamasis suimtas gana ilgą laiką. Tačiau anksčiau ištirtų duomenų visuma, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 5 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 2 kaltinamieji, kuriems kartu pareikšta 9 kaltinimai, 10 liudytojų), suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog R. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, spręsdamas kaltinamojo suėmimo termino pratęsimo klausimą, nepažeidė BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatų, nes perdavus bylą teismui paminėtos nuostatos netaikytinos. Kita vertus, aptariamu atveju maksimalus leistinas suėmimo taikymo R. L. terminas baudžiamojo proceso metu nėra pažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Nesutiktina ir su kaltinamojo teiginiais, kad apskųstoje nutartyje pakartojant ankstesnėse nutartyse kardomosios priemonės – suėmimo klausimu išdėstytus teismo motyvus, ši nutartis yra neteisėta. Teisėjų kolegijos nuomone, nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo R. L. pratęstas suėmimo terminas. Tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir neįvertinti.
Kaltinamojo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad būdamas laisvėje jis galėtų dirbti ir prisidėti prie mažamečio vaiko išlaikymo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota anksčiau, pagrįstos bylos duomenimis. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau R. L., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. L. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 21 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.