- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- N-575-6864-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo J. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė J. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2010 m. liepos 17 d., 18 val. 5 min., būdamas neblaivus vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu J. A. skyrė 25 paras administracinio arešto už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Nurodė, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkotesterio duomenimis, J. A. paaiškinimu. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad J. A. jau yra ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, tačiau dėl savo neteisėto elgesio tinkamų išvadų nedaro.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą ir skirti švelnesnę nuobaudą arba grąžinti bylą Institucijai iš naujo tirti. Pažymi, kad nenurodytos įvykio aplinkybės ir vieta. Nurodo, kad yra rusakalbis ir nesuprato, jog jam reikia atvykti į teismo posėdį, todėl išnagrinėjus bylą jam nedalyvaujant, buvo pažeistos jo procesinės teisės. Mano, kad jo atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir skirtina švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis dėl pažeidimo gailėjosi, taip pat į sunkią turtinę padėtį (bedarbis, jo sugyventinė turi 4 vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus). Taip pat mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų protokolo ir bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, todėl ji turėtų būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. N3-444/2006).
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl kaltinančių įrodymų pakankamumo ir tikrumo. Remiasi ATPK 20 straipsniu ir nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos turi būti taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
II.
ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, <...> užtraukia baudą nuo 4 000 iki 5 000 Lt arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka jam ATPK 260 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus ir nėra jokio pagrindo grąžinti bylos medžiagą protokolą surašiusiai institucijai. Priešingai nei teigia apeliantas, protokole yra nurodytos esminės pažeidimo aplinkybės ir pažeidimo padarymo vieta. Taip pat pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą būtina vertinti kartu su prie jo pridėta medžiaga, šiuo atveju tai yra alkotesterio duomenys, centrinės duomenų bazės duomenys apie J. A., tarnybiniai pranešimai, fotolentelė, pranešimas dėl nušalinimo nuo vairavimo bei transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 2, 3, 5?8, 10?15).
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apeliantas jau yra baustas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus, nes paskirtos nuobaudos nėra įvykdytos (b. l. 13?14). Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Ketvirta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė vertintina parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, šeimos materialinė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą J. A. nedalyvaujant. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame nurodyta bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, apeliantas pasirašė, kad jam išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir kad gavo protokolo kopiją. J. A. teigia, kad yra rusakalbis, todėl nesuprato, jog jam reikia atvykti į teismo posėdį, tačiau apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, todėl J. A. suteikta galimybė pasinaudoti savo teise dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytam.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutari a:
J. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.