Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D.D. ir E.V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas :

- pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. dvejiems metams laisvės atėmimo;

- pagal BK 180 str. 1 d. vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal BK 284 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. septyneriems metams laisvės atėmimo;

- pagal BK 180 str. 1 d. trejiems metams laisvės atėmimo;

- pagal BK 284 str. 1 d. (chuliganizmas S. P. atžvilgiu) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. (chuliganizmas S. U. atžvilgiu) laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2004 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams ir keturiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., 3 d., Egidijus Venckus pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš D. D. ir E. V. solidariai priteista 2838 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Be to, iš D. D. ir E. V. priteista po 110 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Egidijus Venckus ir D. D. nuteisti už tai, kad 2003 m. lapkričio 24 d., apie 21 val., J. Valaičio individualios įmonės kavinėje, esančioje Šilalės raj., Pajūrio mstl., S. Dariaus ir S. Girėno g. 29, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei kavinės veiklą, kibo prie kavinės lankytojo S. P. . D. D. spyrė S. P. į nugarą, o vėliau sudavė du kartus kumščiu į veidą. S. P. pradėjus gintis ir susistumdžius su D. D. , E. Venckus spyrė S. P. į krūtinę. Taip S. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kavinės lankytojui S. Šimkui išbėgus iš kavinės pastato, D. D. pasivijo pastarąjį gatvėje ir sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, padarydamas S. Šimkui nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat jie nuteisti už tai, kad 2003 m. lapkričio 24 d., apie 22 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, siekdami užvaldyti S. P. priklausantį nugertą 12 Lt vertės butelį „Starkos“, sugriebę už parankių, iš J. Valaičio kavinės išėjusį S. P. nusitempė į S. Bikelio sodą, esantį Šilalės raj., Pajūrio mstl., S. Dariaus ir S. Girėno g. 32, kur D. D. du kartus spyrė S. P. į pilvą. Pastarajam nugriuvus ant žemės, E. Venckus spyrė ne mažiau kaip tris kartus į pilvą ir galvą, o D. D. spyrė S. P. į pilvą ir vieną kartą į galvą, padarydami nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus tarpuakio srityje, didelę išplėstinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, apimančią kaktos, smilkinio, vokų, skruosto, žando sritis ir kraujosruvą kairės akies odenoje, muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke, kairiame skruoste, viršutinės lūpos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas smakro kairėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontūziniais židiniais abipus smilkininėse-pakaušinėse skiltyse, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir užvaldė S. P. priklausančius tris litus.

Nuteistasis Egidijus Venckus apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir panaikinti pavojingo recidyvisto statusą. Mano, kad jam skirta per griežta bausmė ir nepagrįstai jo atžvilgiu taikytos BK 27 str. nuostatos. Jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.

Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nuosprendį ir, pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., pritaikius BK 62 str. 1 d., paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta įstatyme. Taip pat prašo, pagal BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Mano, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Nurodo, kad nuo pirmųjų apklausų prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimus, nevengė atsakomybės, nes suvokė savo veiksmų pasekmes. Apie padarytas nusikalstamas veikas savanoriškai pranešti policijos darbuotojams nespėjo, nes buvo sulaikytas. Nusikaltimus padarė dėl jauno amžiaus ir noro pasirodyti prieš E. Venckų. Nukentėjusiojo S. P. atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino jam padarytą žalą. Taip pat atsiprašė ir S. Š. . Nurodo, kad anksčiau neteistas, neturėjo jokių reikalų su teisėsaugos pareigūnais, gerai mokosi, nori baigti mokslus, tarnauti Lietuvos kariuomenėje, pradėti sąžiningai dirbti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji E.Venckus ir D. D. bei jų gynėjos prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Nuteistojo D. D. skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo E. V. atmetamas.

Nuteistieji neneigdami savo kaltės ir sutikdami su nusikalstamų veikų juridiniu įvertinimu, ginčija tik paskirtos bausmės dydį, o D. D. – ir rūšį. Be to, E.Venckus teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu.

Kolegijos nuomone apygardos teismas skirdamas nuteistajam E.Venckui septynerių metų subendrintą bausmę, BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t.y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį.

E.Venckus padarė penkis nusikaltimus, iš kurių vienas (BK 135 str. 2 d. 9 p.) priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.). Jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas penktą kartą. Nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytus nusikaltimus ir iškart po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų.

Visos šios aplinkybės rodo E. V. padidintą pavojingumą visuomenei ir atkaklų nenorą gyventi dorai.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimus ir nuoširdų gailėjimąsi bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes – girtumą bei nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje.

E.Venckui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes subendrintos apėmimo būdu. Kolegija daro išvadą, kad septynerių metu laisvės atėmimo bausmė, kuri lygi sankcijos vidurkiui, nėra aiškiai per griežta.

BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jei teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 27 str. 2 d. 2 p. nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu jis, būdamas recidyvistu padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Kad E.Venckus iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo recidyvistas, abejonių nekyla. 2004 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu E.Venckus pripažintas kaltu ir nuteistas ir už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 9 p. Taigi, apygardos teismas BK 27 str. 2 d.2 p. pagrindu turėjo teisę pripažinti apeliantą pavojingu recidyvistu.

E.Venckus padarė baigtus nusikaltimus, nusikalto girtas, jo kaip bendravykdytojo vaidmuo padarant chuliganizmą, sunkų sveikatos sutrikdymą ir plėšimą, buvo pakankamai aktyvus. Visos šios aplinkybės įgalino pirmosios instancijos teismą E. V. atžvilgiu taikyti ir BK 27 str. 3 d. nuostatas.

Nuosprendis E. V. atžvilgiu teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti jo skundą pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. D. asmenybę, atsakomybę sunkinančius ir lengvinančias aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra BK 62 str. taikymo sąlygų. Tačiau apygardos teismas nesvarstė BK XI skyriaus nuostatų taikymo klausimo BK 81 str. 2 d. pagrindu, nors nuteistojo asmenybė, nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir kitos bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šis klausimas gali ir turi būti svarstomas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. D. dar nebuvo sulaukęs 19 metų (apeliantas gimęs 1985 m. vasario 28 d.). Jis yra nevedęs, priklausomas nuo tėvų, tebesimoko, dar nedirba, kariuomenėje netarnavo, gimė, augo ir gyvena kaime. Iš D. D. parodymų seka, kad jo nusikalstamas elgesys buvo neapgalvotas, sąlygotas atsitiktinių aplinkybių. Viena iš pagrindinių nusikalstamų veikų padarymo motyvų, nulėmusių jo pasiryžimą nusikalsti, buvo noras pasirodyti prieš daug kartų teistą, vyresnį amžiumi E.Venckų. Liudytoja J.Jaruckytė, kuri yra visiškai nesuinteresuota bylos baigtimi, taip pat patvirtino, kad E.Venckus šaipėsi iš D. D. , kai pastarajam nukentėjusysis S. P. gindamasis sudavė smūgį į lytinius organus, skatino D. D. mušti nukentėjusįjį. Tai rodo, kad D. D. lengvai pasidavė vyresnio už jį bendrininko įtakai, neadekvačiai reagavo į pastarojo pašaipas. Toks elgesys nebūdingas suaugusiam ir pilnai savarankiškam žmogui.

Visos šios aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad D. D. kaip asmenybės socialinė branda nebuvo pasiekusi tokio lygio, kuris atitiktų suaugusio žmogaus socialinį išsivystymą. Tokios išvados neatmeta ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi specialistė.

Esant tokioms aplinkybėms , kolegijos nuomone yra pagrindas ir sąlygos D. D. atžvilgiu taikyti BK 81 str. 2 d. nuostatas, t.y. pagal socialinę brandą prilyginti jį nepilnamečiui.

D. D. charakterizuojamas gerai, mokosi, atlieka praktiką ir anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, ketina pradėti dirbti. Šios aplinkybės ir nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo (atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą) rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmes atlikimo, t.y. taikant BK 92 str. ir skiriant jam dvi auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 str. 1 d. 3 p. ir 5 p.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis D. D. atžvilgiu keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 12004 m. lapkričio 24 d. nuosprendį D. D. atžvilgiu pakeisti.

Taikant BK 81 str. 2 d., 92 str. 1 d. ir 2 d., nuteistajam D. D. paskirtos galutinės subendrintos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

D. D. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus.

Įpareigoti D. D. tęsti mokslą arba dirbti ir atlikti 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijoje, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.