Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-13328-794/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-30
Bylos Nr.
2-13328-794/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10896-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
B. G.
Atsakovas
Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“
Kategorijos
  • 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13328-794/2012(Proceso Nr. 2-06-3-10896-2012-0)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.3.; 11.9.4.; 25.3.; 116.1.; 116.5.1.; 116.5.2.; 125.7. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo B. G. (B. G.) ieškinį atsakovui Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondui dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas B. G. (B. G.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondui dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. gruodžio 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas priėmė ieškovą į jūreivio pareigas ir įsipareigojo mokėti nustatytą minimalų valandinį atlygį pagal išdirbtas darbo valandas, atlyginimą mokant du kartus per mėnesį. Nustatyta darbo savaitės valandų trukmė - 40 darbo valandų per savaitę po 8 valandas per dieną. Tačiau atsakovas sistemingai nemokėjo ieškovui darbo užmokesčio. Už laikotarpį nuo iki 2011 m. rugsėjo 1 d. liko skolingas 1665,28 Lt., o nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki atleidimo iš darbo dienos – 5551 Lt. Todėl ieškovas 2012 m. gegužės 20 d. kreipėsi į atsakovą su pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo. Pareiškime nurodė, kad prašo nutraukti darbo sutartį dėl sistemingo darbo sutarties pažeidinėjimo per trumpiausią laiką, tačiau atsakovas 2012 m. gegužės 20 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo nuo 2012 m. gegužės 22 d. pagal LR DK 127 str. 1 d., o ne pagal 128 str. 1 d. Nurodo, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį netinkamu pagrindu ir prašo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Nurodo, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną tinkamai su ieškovu neatsiskaitė ir neišmokėjo ieškovui viso 7216,28 Lt darbo užmokesčio bei 995,86 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki visiško atsiskaitymo, 2129,85 Lt delspinigius už laiku nesumokėtą atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (LR CPK 123 str. 4 d.). Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teisme negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai (LR DK 140 str. 2 d., 141 str., 177 str. 2 d., 207 str.).

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti teismui duomenis apie ieškovo priėmimą ir atleidimą iš darbo, duomenis apie atsiskaitymą su ieškovu, jį atleidžiant iš darbo (nurodyti tikslius duomenis apie sumokėjimo datą, kompensacijas, išmokas ir kt.), pažymą apie ieškovo vidutinį mėnesinį ir valandinį darbo užmokestį, duomenis apie ieškovo nepanaudotas kasmetines atostogas ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą bei duomenis apie ieškovo darbo funkcijas, vidaus darbo tvarkos taisykles, kitus lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius ieškovo darbo sąlygas. Tačiau atsakovas nurodytų dokumentų teismui per nustatytą terminą nepateikė. Esant minėtai aplinkybei, teismas, nustatydamas svarbias bylos nagrinėjimui faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į LR CPK 410-418 str. nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus ir teismui suteikiamą aktyvaus veikimo teisę nagrinėjant šios kategorijos bylas, remiasi byloje esamais duomenimis.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 17 d. ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas priėmė ieškovą į jūreivio pareigas ir įsipareigojo mokėti nustatytą minimalų valandinį atlygį už valandą pagal išdirbtas darbo valandas mokant du kartus per mėnesį. Nustatyta darbo savaitės valandų trukmė - 40 darbo valandų per savaitę, 8 valandos per dieną. Atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. neišmokėjo ieškovui 1665,28 Lt darbo užmokesčio dalies. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. gegužės 20 d. ieškovui nebuvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovas 2012 m. gegužės 20 d. kreipėsi į atsakovą pareiškimu dėl darbo sutarties nutraukimo. Nurodė, kad prašo nutraukti darbo sutartį dėl sistemingo darbo sutarties 3, 8 punktų pažeidinėjimo, t.y. darbo užmokesčio nemokėjimo, per trumpiausią laiką. Atsakovas 2012 m. gegužės 20 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo nuo 2012 m. gegužės 22 d. LR DK 127 str. 1 d. pagrindu.

LR DK 128 str. numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Ši data turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Iš ieškovo 2012 m. gegužės 20 d. pareiškimo turinio matyti, kad ieškovas prašo atleisti jį iš darbo, t.y. nutraukti darbo sutartį, kadangi darbdavys netinkamai vykdo darbo sutarties sąlygas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu. Atleisti jį prašo per trumpiausią terminą (ne anksčiau kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos – LR DK 128 str. 2 d., jei darbdavys nesutinka atleisti jo iš darbo ankščiau šio termino). Darbo užmokestis ieškovui nemokamas daugiau kaip du mėnesius iš eilės (nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. darbuotojui nemokamas darbo užmokestis), todėl konstatuotina, kad atsakovas parinkdamas darbo sutarties nutraukimo pagrindą, netinkamai pritaikė teisės normas ieškovą atleisdamas LR DK 127 str. 1 d. pagrindu, kadangi egzistuoja visos LR DK 128 str. numatytos darbo sutartis nutraukimo sąlygos.

Apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį LR DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybių surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai. Galiojantys įstatymai nedraudžia darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme numatytam įspėjimo terminui. Nutraukiant darbo sutartį LR DK 128 str. 1 d. pagrindu, ji nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė, nei trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Atsakovas nutraukdamas darbo sutartį nuo 2012 m. gegužės 22 d. išreiškė savo valią (sutikimą) dėl darbo santykių pabaigos termino, todėl laikytina, kad darbo sutartis pagrįstai nutraukta nuo 2012 m. gegužės 22 d. LR DK 128 str. 1 d. pagrindu, t.y. nepraėjus trims dienoms nuo prašymo pateikimo dienos darbuotojo ir darbdavio susitarimu nesilaikant įstatyme numatyto minimalaus įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino.

LR DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus priešpriešinių įrodymų, bei atsižvelgiant į tikimybių pusiausvyros principą, nustatyta, kad atsakovas su ieškovu iki šiol nėra atsiskaitęs. Kai nutraukiami darbo teisiniai santykiai, už atsiskaitymą atsakingas asmuo yra darbdavys ir nuo jo tiesiogiai priklauso darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų mokėjimas. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes ieškovui priteistinas nesumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. – 1665,28 Lt ir darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovo atleidimo iš darbo dienos – 2012 m. gegužės 22 d., kurį sudaro 5551 Lt (662 Lt už 2011 m. rugsėjį, 564 Lt už 2011 m. spalį, 742 Lt už 2011 m. lapkritį, 664 Lt už 2012 m. gruodį, 564 Lt už 2012 m. sausį, 664 Lt už 2012 m. vasarį, 564 Lt už 2012 m. kovą, 742 Lt už 2012 m. balandį ir 385 Lt už 2012 m. gegužę), viso 7216,28 Lt.

Atsakovo pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, nes atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu atsirado 2011 m. sausio 26 d. ir tęsiasi iki šiol. Kadangi su ieškovu iki šiol nėra atsiskaityta, byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, jog atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu dėl jo kaltės, ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, todėl esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad atsakovui taikytina sankcija, numatyta DK 141 str. 3 d., t.y. priteistinas ieškovui vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo tinkamai atsiskaityti laiką.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (Darbo kodekso 204 straipsnis). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas. Pagal minėto aprašo 6.1 punktą skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal šią taisyklę nagrinėjamu atveju skaičiuojamasis laikotarpis yra 2012 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiai. Pagal VSDF skyriaus nurodytus duomenis skaičiuojamuoju laikotarpiu į vidutinį darbo užmokestį įskaitytina 1970 Lt (664 Lt už 2012 m. vasarį, 564 Lt už 2012 m. kovą ir 742 Lt už 2012 m. balandį). Skaičiuojamuoju laikotarpiu buvo 64 darbo dienos, vadinasi ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 30,78 Lt, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 646,41 Lt. Todėl remiantis Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistinas 30,78 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 2012 m. spalio 30 d., kurį sudaro vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už penkis mėnesius ir septynias dienas viso 3447,51 Lt (3232,05 Lt + 215,46 Lt) bei vidutinis darbo dienos užmokestis nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško atsiskaitymo dienos, skaičiuojant po 30,78 Lt už kiekvieną darbo dieną už penkių darbo dienų savaitę. Vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsikaityti laiką nagrinėjamu atveju nelaikytinas neproporcingu ir nereiškia nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, yra suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu.

Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Nustatyta, kad darbo sutartis buvo nutraukta LR DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ne dėl darbuotojo kaltės, todėl ieškovui turėjo būti išmokėta jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 2 d.). Ieškovui priteistina iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 1.292,82 Lt, išeitinė išmoka.

Pagal LR DK 176 straipsnio 1 dalį, kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija (LR DK 177 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui jo atleidimo dieną buvo išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimai dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas yra pagrįsti ir tenkintini pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą iš atsakovo priteisiant 995,86 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo sutarties nutraukimu susijusių išmokų priteisimo yra pagrįsti, todėl tenkintini, ieškovui iš atsakovės priteistinas 7216,28 Lt neišmokėtas darbo užmokestis, 3447,51 Lt vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo dienos - 2012 m. gegužės 22 d., iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 2012 m. spalio 30 d., vidutinis darbo dienos užmokestis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos po 30,78 Lt už kiekvieną darbo dieną už penkių darbo dienų savaitę, 995,86 Lt dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 1292,82 Lt dydžio išeitinė išmoka. Priteistinos sumos apskaičiuotos su mokėtinais valstybei mokesčiais.

LR DK 207 str. 1 d. numatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ numatyta, kad darbuotojui priklauso 0,07 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti delspinigius po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Atsakovė ieškovui dalį darbo užmokesčio už 2010 gruodžio mėn. sumokėjo 2011 m. sausio mėnesį, kai visą atlyginimą už šį mėnesį turėjo sumokėti 2011 m. sausio 25 d., todėl nuo 2011 m. vasario 2 d. iki atleidimo iš darbo dienos 2012 m. gegužės 22 d. pagal byloje esančius duomenis susidaro 7216,28 Lt suma už kurią ieškovui priskaičiuotini 2484,83 Lt delspinigiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė. Kai darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos LR CK normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus. Tai reiškia, kad, nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet LR CK 6.210, 6.261 straipsnių normos, reglamentuojančios palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, bei LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies norma, įtvirtinanti procesines palūkanas už priteistą sumą. Todėl terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs darbdavys privalo mokėti įstatymo numatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37, 6.210 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 463,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 270, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovo B. G. (B. G.) atleidimą iš Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo pagal LR DK 127 str. 1 d. neteisėtu ir pripažinti, kad 2010-12-17 darbo sutartis tarp B. G. ir Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo nutraukta pagal LR DK 128 str. 1 d. (darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių).

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo 7.216,28 Lt (septynių tūkstančių dviejų šimtų šešiolikos litų 28 ct) neišmokėtą darbo užmokestį, 995,86 Lt (devynių šimtų devyniasdešimt penkių litų 86 ct) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 1.292,82 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt dviejų litų 82 ct) išeitinę išmoką, 3.447,51 Lt (trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių litų 51 ct) vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vidutinį darbo dienos užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško atsiskaitymo dienos skaičiuojant po 30,78 Lt (trisdešimt litų 78 ct) Lt už kiekvieną darbo dieną, 2.484,83 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų 83 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15.437, 20 Lt) nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui B. G. (B. G.).

Priteisti valstybei iš atsakovo Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ 463,00 Lt (keturių šimtų šešiasdešimt trijų litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas