Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Irina Serafin, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, bausme bauda 46 MGL (2300 Eur). Bausmę atliko 2022-10-25.

5) 2023-08-25 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2024-03-20. Turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

J. S. 2025-03-16 apie 20.05 val. (duomenys neskelbtini) kryptimi, vairuodamas kelių transporto priemonę, automobilį „Peugeot Expert", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkte nustatytą bendrąją eismo dalyvių pareigą, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, ir KET 30 punkte nustatytą vairuotojų pareigą pėstiesiems, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to nepraleido ir vairuojama kelių transporto priemone partrenkė į įrengtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įžengusią pėsčiąją S. J.. Taip jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu S. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kairio žasto priekinis išnirimas.

Motyvuojamoji dalis

2. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais: kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 30-31, 115-118), nukentėjusiosios S. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 66-69), liudytojos Z. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 132-134), tarnybiniais pranešimais (b. l. 1-3, 6-7), kitų objektų apžiūros protokolais (b. l. 55-57, 58-61, 89-92).

3. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi ši byla užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

5. BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnis) transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius), kaltinamasis teistas (b. l. 38-42, 146-151), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 46-54, 152-160, 162-170), nedirba (b. l. 43-45, 143-145), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 161).

7. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekta kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 20 iki 750 MGL dydžio.

8. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, remiantis BK 64¹ straipsniu bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamajam BPK 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b. l. 182-185).

10. Nukentėjusioji BPK 418 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b. l. 179-180).

11. Kaltinamajam 2025-05-23 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (b. l. 119-122), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę baudą 30 MGL (1500 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę baudą 20 MGL (1000 Eur).

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

J. S. išaiškinti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.